Nekilnojamojo Turto (NT) Mokesčiai Lietuvoje: Apklausos, Nuomonės ir Modelių Apžvalga

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuota apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. Siekiant padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė yra pateikusi siūlymą apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir vienintelį turimą būstą. Aptarkime, kokia yra visuomenės nuomonė šiuo klausimu ir kokie galimi NT apmokestinimo modeliai.

Visuomenės Nuomonė Apie NT Mokestį

Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui. Tyrimą LRT užsakymu lapkričio 16-27 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“, jo metu apklausta 1018 suaugusių Lietuvos gyventojų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritaria labai mažai Lietuvos gyventojų, o tai rodo, jog jis nepakankamai išaiškintas. Trečiadienį paskelbti LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad visuotiniam NT mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, diskusijos dėl NT mokesčio Seime šiuo metu nebevyksta. „Šiuo metu diskusija Seime apie nekilnojamojo turto mokestį nebevyksta, ji nutilo dar gerokai iki biudžeto priėmimo“, - teigė Seimo pirmininkė.

Verslininko Požiūris

Į viešas diskusijas apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį įsijungė ir žinomas šalies verslininkas bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Jis neslėpė esąs įsitikinęs, kad ilgainiui visi šalies gyventojai turės mokėti didesnį ar mažesnį NT mokestį, kurį bent jau dabar moka tik tie, kurių turto vertė viršija 150 tūkst. eurų.

Verslininkas tikino, kad jam šypseną kelia dabartinis NT mokesčio įstatymo projektas. Esą taip prastai pateikto įstatymo projekto jis seniai nėra matęs. A. Avulis teigia, kad dėl NT apmokestinimo „viskas galėtų būti paprasta, kad net šuo nesulotų“.

Vis dėlto, anot A. Avulio, ilgainiui Lietuvoje NT mokestis tikrai bus visuotinis. „Iš tikrųjų NT mokestis yra neišvengiamas. Čia yra tik laiko klausimas, kada visi Lietuvos gyventojai jį mokės“, - sakė verslininkas.

NT Mokestis Europoje ir Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje galioja NT mokestis, tačiau jo surenkama suma siekia vos 0,3 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Pagal šį rodiklį nuo Europos Sąjungos vidurkio Lietuva atsilieka apie 7 kartus. Europos Komisija (EK) ir kitos tarptautinės organizacijos nuolat rekomenduoja Lietuvai didinti NT ir kito turto apmokestinimą, nes jis laikomas mažiau žalingas ekonomikai nei, pvz., darbo jėgos apmokestinimas.

Jeigu Lietuva nepakeis NT apmokestinimo, ji gali netekti milijonų eurų europinės paramos. Tačiau valdančiojoje koalicijoje dalyvaujanti Laisvės partijos frakcija tokiai iniciatyvai prieštarauja ir atitinkamo įstatymo priėmimas Seime stringa.

Kaip Deklaruoti NT Mokestį?

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą - 150 tūkst. eurų - NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti bei mokestį sumokėti turėjo iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Laiku nesumokėjus, gresia delspinigiai - 0,03 proc. per dieną.

Kas turi mokėti esamą NT mokestį? NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą (arba 200 tūkst. eurų , jei taikoma lengvata).

Prisijungus prie EDS reikia pasirinkti deklaracijos formą KIT715v.2 ir joje įrašyti NT bendrą mokestinę vertę bei pasirinkti taikomą neapmokestinamąją ribą. Suvedus šiuos duomenis NT mokesčio suma apskaičiuojama automatiškai.

Kokie mokesčio tarifai taikomi? Kai bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą, viršijančiai daliai taikomi mokesčio tarifai:

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc.
• virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.

Auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu, taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą, kuriai taikomi mokesčio tarifai:

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.
• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 proc.
• virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.

NT Apmokestinimo Modeliai: Alternatyvos ir Socialinis Teisingumas

Apklausos rodo, jog nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas iš nekenčiamiausių mokesčių. NT mokestis yra viena iš turto apmokestinimo rūšių. Skirtingai negu paveldėjimo ar dovanojimo mokesčiai, NT mokestis mokamas periodiškai (kasmet). NT mokesčio bazė yra įvertinta (apskaičiuota) turto vertė, neatsižvelgiant į mokesčio mokėtojo realų pajėgumą mokėti, šio mokesčio taikymas praktikoje kelia daug socialinio teisingumo klausimų.

Siūlomo NT mokesčio logiką suprasčiau, jei gyventume viduramžiais. Kas nežino - nekilnojamojo turto mokestis yra būtent viduramžių išradimas. Juo rėmėsi feodalinė sistema: karalius (suverenas), kurio dispozicijoje buvo visa karalystės žemė, ją dalindavo savo rėmėjams (feodalams). Už teisę ja naudotis, pastarieji jam mokėdavo (pinigais ar paslaugomis, pvz. karine tarnyba). Mainais už tai feodalai naudojosi karaliaus apsauga ir galėjo už mokestį išnuomoti nuosavybę kitiems asmenims (valstiečiams), kurie dirbo žemę.

Gyvename ne feodalizmo epochoje. Todėl kiekvienas mokestis turi turėti ne tik fiskalinę, bet ir turtinės nelygybės mažinimo paskirtį. Vienos šalys (pvz. Vokietija, Belgija, Airija), NT skaičiuoja tik nuo viso turto vertės, o ne atskirų NT objektų vertės, t.y. taiko taip vadinamąjį visumine NT verte grįstą NT apmokestinimo modelį. Dauguma Europos šalių apmokestina kiekviena NT objektą, kitaip tariant taiko visuotinį NT mokestį.

Rytų Europoje (Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje) NT apmokestinamas ne pagal jo vertę, bet pagal jo plotą. Pvz. Lenkijoje dar 1991 m. priimtu įstatymu buvo įtvirtinta, jog yra apmokestinamas būsto naudingas plotas. Įstatymas įtvirtina NT mokesčio tarifo lubas: NT mokestis taikomas gyvenamajam būstui, kurį nustato savivaldybė, negali būti didesnis negu 0,51 zł. (0,11 Eur) už vieną kvadratinį metrą.

Lietuvoje diskusijos dėl NT mokesčio modelio keitimo nebuvo. Tiesiog priimtas ir įgyvendinamas sprendimas pereiti nuo visumine NT verte paremto apmokestinimo prie atskirų NT objektų apmokestinimo. Formuojant pasiūlymą, į mokesčių sąrangos ypatumus, kaip ir į istorinį ir socioekonominį šalies kontekstą, nežiūrėta.

LR Vyriausybės Seimui pateiktas NT mokesčio įstatymo projektas buvo socialiai nejautrus: jis nenumatė nei mokesčio lubų, nei pirmojo būsto neapmokestinimo, nei NT vertės mokesčių apskaičiavimo tikslu sumažinimo (mokestis bus skaičiuojamas pagal visą vidutinę rinkos vertę), nei lengvatų pagal kitus socialinius parametrus.

NT Apmokestinimo Modeliai Europoje: Palyginimas

tags: #apklausa #apie #nekilnojama #turta