Šiame straipsnyje aptarsime vidaus inžinerinių tinklų priežiūros klausimus, susijusius su negyvenamųjų patalpų nuoma, nuomininko atsakomybę ir teisinį reglamentavimą Lietuvoje.
Tarp negyvenamųjų patalpų nuomotojų ir nuomininkų sudaromos raštiškos naudojimosi patalpomis nuomos sutartys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, patalpų nuomininkai, be nuomos mokesčio, privalo apmokėti mokesčius už teikiamas komunalines ir ryšių paslaugas, patalpų eksploatavimo išlaidas ir žemės nuomos mokestį.
Nuomos Sutarties Sudėtinės Dalys
Nuomos sutarties sudėtinės dalys yra:
- Nuomojamųjų negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas.
- Mokesčių už komunalines ir ryšių paslaugas paskaičiavimas.
- Pastato, statinio, patalpų eksploatavimo išlaidų paskaičiavimas.
- Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis.
Nuomos Mokesčio Nustatymas ir Apmokėjimas
Išnuomotų patalpų nuomos mokestis nustatomas, mokamas ir perskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 243 nustatyta tvarka. Išnuomavus patalpas vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, ne konkurso tvarka, imamas minimalus, ne mažesnis už valstybinio kapitalo naudojimo palūkanų dydį, nuomos mokestis.
Nuomininkams, kurie patalpas nuomoja ilgiau kaip vieną pilną kalendorinį pusmetį, nuomos mokestį einamajam pusmečiui nuomotojas privalo indeksuoti bendruoju vartojimo kainų indeksu, vadovaujantis minėto Vyriausybės nutarimo 1.9 punktu ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu bendruoju kainų indeksu.
Jei nuomotojas mokesčius už patalpų nuomą, komunalines ir ryšių paslaugas bei eksploatavimo išlaidas apskaičiuoja neteisingai, tai šie mokesčiai turi būti perskaičiuojami už visą laikotarpį, už kurį jie buvo neteisingai skaičiuojami.
Nuomininko Teisės ir Pareigos
Pasibaigus nuomos sutarties terminui arba ją nutraukus, nuomininkas privalo išmontuoti jo nuomojamose patalpose buvusius įrengimus, išvežti medžiagas ir t. t., atstatyti patalpų būklę į pirminę padėtį arba, nuomotojui sutikus, gauti kompensaciją už paliekamus įrengimus, medžiagas ir t.
Nuomininkas privalo:
- Savo lėšomis daryti einamąjį būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą.
- Suremontuoti ar kompensuoti įrangai, baldams (jeigu baldai perduoti) ir kitiems būsto perdavimo-priėmimo akte nurodytiems daiktams padarytą žalą, nepriklausomai nuo momento, kada ši žala yra nustatyta, ne mažesne nei atstatomąja verte.
- Nedelsdamas žodžiu ir raštu informuoti nuomotoją ir, esant reikalui, atitinkamas avarines ir (ar) pagalbos tarnybas apie būste, pastate ar jo inžinerinėse sistemose įvykusią avariją ar gedimus, minėtų sistemų funkcionavimo sutrikimus ir jų pasekmes, taip pat apie būsto, pastato ar jo inžinerinių sistemų pablogėjimą ar aplinkybes, kurios gali sukelti ar sukelia žalą nuomojamam būstui, ir imtis atitinkamų priemonių šioms avarijoms ir jų pasekmėms pašalinti ar tolesnei žalai išvengti (prevencijai).
Norėdamas pagerinti (pvz., savo lėšomis atlikti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pajungimo prie miesto vandentiekio, kanalizacijos bei dujotiekio tinklų ir/ar kitus darbus) savo nuomojamą būstą nuomininkas turi gauti išankstinį rašytinį nuomotojo leidimą, kuriame turi būti detaliai aptariama pagerinimo apimtis.
Patalpų ir jų inžinerinių sistemų kapitalinis remontas, nesusijęs su nuomininko veikla, kai atliekamas viso namo arba inžinerinių tinklų kapitalinis remontas, atliekamas nuomotojo lėšomis. Šalių susitarimu, nustatyta tvarka suderinus projektinę dokumentaciją, atliekamų darbų vertę, atlikimo terminus, kapitalinį remontą gali atlikti ir nuomininkas. Kapitalinio remonto metu (nepriklausomai nuo to, kas jį atlieka), palaisvinus visą nuomojamą patalpą, nuomos mokesčio nuomininkas nemoka.
Patalpų nuomininkams žemės sklypai (jų dalis, proporcinga negyvenamojo pastato išnuomotai daliai), kurie pagal pastatų inventorizavimo duomenis priklauso šiems pastatams ar statiniams, išnuomojami ne aukciono tvarka. Žemės nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais.
Negyvenamųjų patalpų nuomininkas (t. y. valstybinės žemės subnuomininkas) žemės nuomos mokestį moka į negyvenamųjų patalpų nuomotojo (t. y. valstybinės žemės nuomininko) sąskaitą.
Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“ ir kitais teisės aktais.
Pagrindiniai Teisės Aktai
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 243 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“
- Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“
- Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. I-714 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“
- Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. I-354 „Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1300 „Dėl gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos nustatymo“
tags: #vidaus #inzineriniu #tinklai #nuomininkas #bylos