Individualios Įmonės Apskaita: Turto Įsigijimas ir Valdymas

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurią steigia vienas fizinis asmuo. Individualios įmonės valdymas - daug teisinės ir finansinės atsakomybės reikalaujantis darbas. Dažnai dėl rizikos atsakyti asmeniniu turtu Individualios įmonės steigimą renkamasi nerizikingai veiklos rūšiai vystyti.

Individualių įmonių steigimą, valdymą, veiklos vystymą, likvidavimą, įmonių savininkų teises bei pareigas reglamentuoja LR individualių įmonių įstatymas (LR IĮĮ). Individuali įmonė laikoma įsteigta iškart po jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo dienos laikomas jos savininku ir vadovu.

Individuali įmonė (IĮ) yra specifinė verslo forma, pasižyminti tuo, kad savininkas ir įmonė yra teisiškai neatsiejami - savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo asmeniniu turtu. Ką reiškia terminas neribota civilinė atsakomybė? Tai reiškia, jog už visus finansinius individualios įmonės įsipareigojimus ir prievoles įmonės savininkas atsako ne tik visomis savo investicijomis į verslą, bet ir savo asmeniniu turtu.

Fizinis asmuo negali turėti daugiau nei vienos Individualios įmonės. Individualią įmonę steigti bei būti jos savininku gali tik vienas fizinis asmuo.

Individualios įmonės vadovas veikia įmonės vardu ir atsako už įmonės veiklos organizavimą, duomenų bei dokumentų pateikimą atitinkamoms institucijoms. Individualios įmonės valdymas organizuojamas vieno asmens, o kartu, žinoma, gali būti samdomi kiti asmenys konkrečioms funkcijoms atlikti.

Individualios įmonės savininko teisės ir pareigos

Įmonės savininkas gali:

• keisti įmonės nuostatus;
• skirti vadovu kitą asmenį, ne save;
• tvirtinti metinių ataskaitų rinkinį;
• steigti filialus bei atstovybes arba nutraukti jų veiklą;
• reorganizuoti bei likviduoti įmonę.

Individualios įmonės savininko teisės:

• gauti įmonės pelną;
• avansu išsimokėti įmonės pelną savo asmeniniams poreikiams;
• gauti po įmonės likvidavimo likusį jos turtą.

Jei Individualios įmonės savininkas tampa neveiksnus, teismo nutartimi paskiriamas IĮ turto administratorius, kuris igyja IĮ savininko teises bei pareigas nuo savo paskyrimo dienos. Įmonės savininkui mirus - įmonė likviduojama.

Individualios įmonės apskaita ir mokesčiai

Tvarkingai ir nuosekliai vedama Individualios įmonės buhalterinė apskaita leidžia sudaryti tikslų įmonės balansą, sekti įmonės pajamas bei išlaidas, apskaičiuoti mokesčių dydžius. Žinoma, Individualios įmonės apskaita žymiai paprastesnė nei didesnių juridinių vienetų, tokių kaip Uždaroji akcinė bendrovė, apskaita. Visas individualios įmonės ūkines operacijas reikia registruoti specialiame ūkinių operacijų registravimo žurnale.

Individuali įmonė neprivalo teikti metinių finansinių ataskaitų, nebent įmonės steigimo dokumentuose numatyta kitaip. IĮ buhalteris neprivalomas, įmonės apskaitą gali tvarkyti pats vadovas. Dažnai individualių įmonių veiklos apimtys nedidelės, tad samdyti buhalterį pagal darbo sutartį, kad ir pusei etato - įmonei tampa per brangu.

Tokiais atvejais, nenorint tvarkyti buhalterijos pačiam vadovui, siūloma kreiptis į buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias įmones. Taip gaunama kokybiškai ir tvarkingai vedama buhalterinė apskaita už prieinamą kainą.

Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos reikia mokėti Individualiai įmonei:

• Jei įmonė yra PVM mokėtoja - mokamas PVM iki sekančio mėnesio 25 d.;
• Pelno mokestis, 15 proc. tarifas, mokamas kartą per metus. Gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas, jei įmonės darbuotojų skaičius neviršija 10 asmenų, o įmonės pajamos per metus neviršija 300 000 eurų;
• Jei IĮ turi registruoto nekilnojamojo turto - mokamas nekilnojamo turto mokestis, tikslų jo dydį nustato savivaldybės;
• Jei įmonės veikloje naudojamas automobilis - mokamas taršos mokestis, mokesčio dydis priklauso nuo degalų rūšies;
• GPM (gyventojų pajamų mokestis), 15 proc. tarifu apmokestinamos išsimokamos lėšos iš įmonės paskirstyto pelno (deklaruoti ir sumokėti privalo pats savininkas, išsimokėjęs lėšas).

Jei Individualios įmonės savininkas išsimoka pinigus ne mokestinio laikotarpio pabaigoje, o avansu asmeniniams savo poreikiams, tokios išimamos lėšos priskiriamos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis: išsimokėjus pinigus asmeniniams poreikiams mokamas GPM 20 proc. dydžio. Taip pat nuo pusės asmeniniams poreikiams išsimokėtos sumos pati IĮ privalės sumokėti 6,98 proc. PSD ir 13,83 proc. dydžio VSD įmokas.

Individuali veikla vs. Individuali įmonė

Individuali veikla - savarankiška veikla, kuria verčiantis fizinis asmuo siekia gauti pajamas ar kitokią ekonominę naudą. Individualia veikla galima verstis gamyboje, pardavimuose, sporte, atlikėjo darbe, kūrybinėje ir mokslinėje veikloje. Pagrindinis ir didžiausias skirtumas tarp Individualios veiklos ir Individualios įmonės - individuali veikla yra vykdoma fizinio asmens, o individuali įmonė yra juridinis vienetas.

Vykdant individualią veiklą mokamas GPM, kuriam taikomas 5 proc. arba 15 proc. tarifas. Tuo tarpu Individualiai įmonei, kaip juridiniam asmeniui, taikomas pelno mokestis, kurio tarifas 5 proc. arba 15 proc.

Tiek individualią veiklą pradėti, tiek įsteigti Individualią įmonę - paprastas ir įstatinio kapitalo nereikalaujantis procesas. Buhalterinė apskaita daug paprastesnė vykdant Individualią veiklą. Tačiau svarbu įvertinti ir verslo plėtros galimybes. Bet kokiu atveju, verslui plečiantis, teks steigti juridinį vienetą.

Kaip didžiausią trūkumą abiejose veiklos formose galime įvardinti neribota turtinė atsakomybė ir rizika prarasti asmeninį turtą verslui nepasisekus. Žinoma, pradedant smulkųjį verslą nėra privaloma iš karto steigti juridinį asmenį, bet juridinio asmens statusas veiklai suteikia solidumo.

Turto įsigijimas ir apskaita

Pagal IĮ įstatymo nuostatas individualios įmonės turtui priskiriamas nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. IĮ savininko įnašu laikomas piniginių lėšų, ilgalaikio materialiojo turto perdavimas IĮ nuosavybėn.

Įnašas įforminamas surašant ir pasirašant pinigų ar kito turto perdavimo dokumentus, kurie įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Kito turto perdavimo dokumentai būna laisvos formos, bet turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: dokumento pavadinimą, datą, IĮ pavadinimą ir identifikacinį numerį (kodą), įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, perduodamo turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą.

Tuo atveju, kai IĮ perduodamas įnašas turi būti registruojamas registre, turto perdavimo dokumentuose turi būti nurodytas turto kodas ar unikalus numeris registre. IĮ savininko įnašo perdavimo metu mokestinių prievolių, PMĮ atžvilgiu, neatsiranda. Taip pat mokestinių prievolių pagal GPMĮ jam neatsiranda, nes įnašo perdavimo į savo įmonę metu jo savininkas atlygio negauna.

Kaip įvertinti įnašą?

Savininko įnašas pinigais yra lygus perduotai pinigų sumai, o įnašas ilgalaikiu turtu yra to turto įsigijimo kaina. Jei nėra ilgalaikio turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę užsiimti tokia veikla.

Kaip įnašo, perduodamo turto registravimo, atvežimo, remonto, sumontavimo, instaliavimo, išbandymo ir kitos su to turto paruošimu veikti ir naudoti susijusios išlaidos priskiriamos individualios įmonės veiklos sąnaudoms tą mokestinį laikotarpį, kai jos susidarė.

IĮ savininkui nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas įmonės veikloje gali būti naudojamas ir tuo atveju, kai jis neperduodamas IĮ nuosavybėn kaip turtinis įnašas. Tuo atveju, kai turtas perduodamas kaip savininko įnašas į savo įmonę, jis tampa įmonės nuosavybe, todėl savininkas netenka teisės neatlygintinai naudotis šiuo turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Turto naudojimas įmonės veikloje

IĮ savininko ir jo šeimos narių turto (neperduodant IĮ nuosavybėn) naudojimas vieneto veikloje yra įforminamas tos įmonės savininko arba vadovo įsakymu, kuriame nurodoma:

• turto pavadinimas;
• turto apibūdinimas, techniniai-ekonominiai parametrai (plotas, tūris, pajėgumas ir pan.);
• turto savininkas (jei turto savininkas nėra IĮ savininkas, nurodoma, koks jo, kaip šeimos nario, ryšys su IĮ savininku);
• turto kaina, kuri apskaičiuojama iš juridinę galią turinčiuose turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose nurodytos kainos atėmus laikotarpio iki turto perdavimo naudoti įmonės veikloje turto nusidėvėjimo sumą.

Turto nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taikant tiesinį metodą ir kito mėnesio būdą. Jei turto savininkas neturi turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis.

Jei turtas buvo įsigytas, bet nenaudojamas, tuomet įmonės veikloje naudojamo turto kaina gali būti nustatyta ir pagal to turto įsigijimą patvirtinančiuose ir juridinę galią turinčiuose dokumentuose nurodytą pirkimo kainą.

• IĮ veiklos, kurioje turtas bus naudojamas, pavadinimas;
• turto dalis, naudojama įmonės veikloje (procentais), kuri nustatoma atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojant transporto priemones - į įmonės reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas - į patalpų plotą (tūrį), naudojamą įmonės veiklai, naudojant įrenginius - į įrenginių darbo laiką ir pan.

Individualios veiklos apskaitos principai

Individualios veiklos apskaita pirmiausia prasideda nuo apskaitos principo pasirinkimo.

• Pinigų apskaitos principas. Pasirenkamas ne PVM mokėtojų (asmenų, kurių pajamos per 12 pastarųjų veiklos mėnesių neviršijo 45 tūkst. € ribos), veikloje nenaudojančių ilgalaikio turto, taip pat atlikėjų bei sporto veikla užsiimančių asmenų.
• Kaupimo principas. Priskiriamas PVM mokėtojams. Pasirinkus šį principą, jis taikomas iki veiklos pabaigos. PVM mokėtojams pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, o ne PVM mokėtojams - pagal pinigų apskaitos principą.

Ilgalaikis turtas individualioje veikloje

Individualios veiklos turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis turtas- tai turtas, kuris naudojamas individualioje veikloje ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už gyventojo nusistatytą kainą. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams per nusidėvėjimą, deklaravus tokį turtą deklaracijos FR0457 formoje.

Iki veiklos vykdymo pradžios įsigyto trumpalaikio turto (pvz. įrankiai ir pan.) vertė negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos atimamos lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka Pelno mokesčio įstatymo (toliau- PMĮ) 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą metais.

Jeigu ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tuo pačiu metu, kurį įsigytas, tada turi būti skaičiuojamas sąlyginis nusidėvėjimas, t.y. iš įsigijimo kainos atimama kainos dalis, kuri atitinka to turto amortizacijos per laikotarpį nuo turto įsigijimo iki turtas buvo deklaruotas kaip inividualios veiklos turtas, sumą. Ši suma apskaičiuojama vadovaujantis PMĮ 18 straipsnio 11 dalies nuostatomis.

Pardavus ar perleidus individualios veiklos ilgalaikį turtą leidžiamiems atskaitymams priskiriama tik ta šio turto įsigijimo kainos dalis, kuri nebuvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų.

Ilgalaikis turtas: svarbiausios sąvokos

Ypač svarbus ilgalaikis turtas: programinė įranga, technika, pastatai, žemė. Be jų dažniausiai neįmanoma užtikrinti sėkmingos veiklos.

Remiantis Verslo Apskaitos Standartais aptarsime svarbiausias sąvokas:

• 12-asis Verslo apskaitos standartas (toliau VAS) reglamentuoja ilgalaikį materialųjį turtą, prie kurio priskiriama žemė, pastatai;
• 13-asis VAS apibrėžia nematerialųjį turtą, į kurį įeina teisės, licencijos;
• 18-asis VAS nustato finansinio turto ir įsipareigojimų apskaitos principus - tai investicijos, paskolos bei kiti finansiniai instrumentai.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Tai - svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, nes visa trumpalaikio turto vertė įskaičiuojama į vieno kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tuo tarpu ilgalaikio turto atveju - kiekvienam laikotarpiui priskiriama tik per tą laikotarpį sunaudoto (nudėvėto) ilgalaikio turto dalis.

Ilgalaikio turto perleidimas

Kartais nusprendžiama ilgalaikį turtą parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims dėl įvairių finansinių, strateginių ar kitų priežasčių. Ilgalaikio turto perleidimo kaina priklauso nuo šio turto techninės būklės bei paklausos rinkoje. Todėl toks turtas gali būti realizuotas už kainą, lygią jo likutinei vertei, taip pat ir už didesnę negu likutinė vertė, arba net mažesnę negu likutinė vertė.

Prieš perleidžiant ilgalaikį turtą tretiesiems asmenims, jis turi būti tinkamai apskaitytas - nurašytas. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas registruojamas eliminuojant iš apskaitos turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, visas to turto vertės pokyčių sumas ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas perleidimo sandorio rezultatas (+/-). Pelnas ar nuostoliai apskaičiuojami iš pajamų, uždirbtų perleidus turtą, atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas, parodomas straipsnyje „Kitos veiklos rezultatai“.

Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos gali būti sunaudojamos veikloje ar parduodamos, apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąją galimo realizavimo verte (grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis vidutine pardavimo kaina arba palyginamąja rinkos kaina). Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo.

Jei likvidacinė vertė mažesnė, ataskaitinio laikotarpio pelnu.

Jei nurašomas turtas ne visiškai nudėvėtas, nenudėvėta vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo.

Ilgalaikio turto pardavimo pajamos

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 10 straipsnį 1 dalies nuostatas, individualios veiklos (įskaitant individualią žemės ūkio veiklą) pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Šioms pajamoms priskiriamos ir tos pajamos, kurios gaunamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos turtą, t. y. tokio turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir iš individualios veiklos gautos pajamos.

Visos gyventojo individualios veiklos pajamos, įskaitant ir žemės ūkio veiklos pajamas, individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir išlaidos, apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, yra sumuojamos.

Vadovaujantis VAS standartais ir kitų mokesčių nuostatomis, yra akivaizdu, kad ilgalaikio turto perleidimo procesas turi būti kruopščiai dokumentuojamas ir atspindimas tiek finansinėje atskaitomybėje, tiek mokesčių deklaracijose.

Pavyzdžiai

Pavyzdys 1: Ūkininkas perleido priekabą už 1000,00 Eur (pradinė vertė 2200,00 Eur), likutinė vertė 800,00 Eur, nusidėvėjimo suma 1400,00 Eur.

• D12.. Turto įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 1400,00 Eur
• D27.. Sąskaitos bankuose 1000,00 Eur
• K12.. Turto įsigijimo savikaina 2200,00 Eur
• K54.. Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 200,00 Eur

Pavyzdys 2: Nurašoma netinkama naudoti, nudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 11000,00 Eur. Nurašant įrangą gautos atsarginės dalys įvertintos 600,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 400,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais. Apskaitoje nurašyta įranga registruojama įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 600,00 Eur
• D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 400,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

Pavyzdys 3: Papildant prieš tai Pavyzdžio 2 sąlygą: nurašant įrangą ir gautos atsarginės dalys, kurie įvertinti 600,00 Eur, kitos medžiagos - 500,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 100,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pelnu. Apskaitoje šis turto nurašymas registruojamas įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (atsarginės dalys) 600,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (metalo laužas) 500,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur
• K 54.. Kitos pajamos 100,00 Eur

Pavyzdys 4: Nurašoma netinkama naudoti nenudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 8000,00 Eur. Jei nurašant įrangą negaunama jokių dalių ar medžiagų, nenudėvėta turto vertė 4000,00 Eur pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais ir apskaitoje registruojama šiais įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 8000,00 Eur
• D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 4000,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

Pavyzdys 5: Ūkininkas individualiai veiklai vykdyti už 10000 Eur įsigijo kultivatorių ir prieš pradėdamas jį naudoti, mokesčių administratoriui pateikė FR0457 formą. Po 2 metų jis minėtą kultivatorių pardavė. Kultivatoriaus pardavimo pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir kitos individualios veiklos pajamos.

tags: #apskaitoje #individuali #imone #turto #isigijimas