Šiame straipsnyje apžvelgsime įmonės turto apskaitos klases, jų sudėtį, apskaitos dokumentus bei pagrindinius principus. Aptarsime ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos ypatumus, nusidėvėjimo skaičiavimą, turto perkainojimą ir vertės sumažėjimą. Taip pat paliesime mokestinius apskaitos aspektus.
Turto apskaitos svarba ir reikšmė
Iš esmės pakeitę visų mūsų gyvenimus, atkurtosios nepriklausomybės metai kardinaliai pakeitė ne tik pačios buhalterinės apskaitos metodologiją, bet ir per jos atspindimų objektų transformacijas - daug jos praktinio taikymo būdų ir metodų. Bene ryškiausias tokio pasikeitimo pavyzdys - požiūrio į turtą transformacija. Iš valstybinio „niekieno“ jis staiga įgijo rūpestingus savininkus, todėl atrodė, kad turto vagysčių sumažės. Gali būti, kad bent kai kur taip ir yra, tačiau beveik visur turto apsauga kardinaliai susilpnėjo.
Valdžia panaikinus daugelį su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusių norminių aktų, nemažai apskaitą tvarkančių asmenų patys sau nusprendė: „nereikalauja ir nereikia!“. Vis dėlto reikia, nes, kaip rodo nepriklausomų audito įmonių atlikti tyrimai, vidutiniškai net trečdalis Europos Sąjungos šalių įmonių darbuotojų grobsto turtą. Grobstytojams ypač patrauklus mažavertis inventorius. Taip yra bent dėl kelių priežasčių: pirmiausia toks turtas dažnai tinka naudoti buityje (kavamalės, arbatinukai, indai, smulkūs instrumentai ir daugelis kitų).
Antra vertus, šio turto apsaugai įmonės dažnai skiria visiškai nepakankamai dėmesio, jo netgi neinventorizuoja, nors ypač stambesnėse įmonėse dėl to galimai patiriama nemaži praradimų, be to, čia svarbus ir etinis-socialinis faktorius: jeigu darbuotojai mato, kad savininkai ir vadovai nesaugo įmonės turto, tai ir eiliniai darbuotojai jo tikrai netausos.
Išsireikalauti atlyginti įmonei patirtą žalą dėl tokio turto nesaugojimo ar grobstymo irgi problematiška, mat teisiniu požiūriu reikia įvertinti tokio turto nusidėvėjimą. Suprantama, kiekvienu atveju teismas priimtų tam tikrą sprendimą, o tų sprendimų „subendravardiklinti“ nepavyktų, nes turto įvairovė neišsemiama. Betgi ir teistis dėl stačiai niekingų sumų ne visada prasminga.
Turto apskaitos reglamentavimas
Valdžia tradiciškai reglamentuoja finansinę atskaitomybę, o per ją norom nenorom - ir finansinę apskaitą. Kitas dalykas - įmonės vidaus poreikiams naudojami duomenys, kurie bent jau nedaro tiesioginės įtakos išorinių informacijos vartotojų interesams. Suprantama, kad Lietuvos, kaip ir kiekvienos kitos valstybės, valdžia tokio pobūdžio duomenų nenormina, nes tai būtų paprasčiausias kišimasis į įmonių vidaus reikalus. Dėl to valstybė niekuomet nereglamentuoja ir nereglamentuos ne tik vadybos ir kaštų buhalterinės apskaitos, bet ir apskritai buhalterinės apskaitos organizavimo dalykų. Juk tik vadovo ir vyriausiojo buhalterio reikalas, kokiu būdu jie organizuoja apskaitos darbus jų vadovaujamose įmonėse.
Buhalterinės apskaitos optimizavimas
Šie dalykai labai reikšmingi kiekvienai įmonei. Pirmiausia jie susiję su apskaitos darbų optimizavimu, o jų kaina beveik visuomet būna reikšminga. Yra ir dar vienas itin reikšmingas buhalterinės apskaitos organizavimo aspektas, susijęs su pačių apskaitos darbuotojų veikla, netgi apskritai jų veiklos būdu. Buhalteriai dažnai be jokio reikalo apsunkina ne tik savo veiklą, bet ir pačią būtį, nes nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Daugeliui gerai žinomas šių darbuotojų fenomenas: „pusę buhalterijos nešiojuosi galvoje“.
Šitoks darbiniais skaičiais nuolatos apsikrovęs darbuotojas tikrai negali tikėtis geros sveikatos, taigi ir gero darbo, nes jis paprasčiausiai nepailsi. Viena iš galimybių išvengti šitokios padėties - taikyti specialius būdus, palengvinančius buhalterių darbą. Šie metodai neaprašomi nei verslo apskaitos standartuose, nei kituose teisės aktuose. Blogiausia, kad jų beveik nemokoma ne tik universitetuose, bet ir kolegijose - juk valdžia nereikalauja! Todėl nemažai buhalterių jų apskritai neišmano. O gaila! Būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia padidinti viso darbo efektyvumą, nedidinant sąnaudų, o kartais jas netgi sumažinant.
Atmintinės turto vertės naudojimas
Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos labai reikšmingos, nes palengvina apskaitos darbuotojų darbą, ir tiesiog neįkainojamos apsaugant ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą. Atmintinė turto vertė naudotina tuomet, kai reali įmonės turto vertė neatitinka to turto vertės, užfiksuotos buhalterinės apskaitos registruose, arba kai tikroji turto vertė nežinoma. Atmintinė vertė dažniausiai lygi valstybės naudojamam mažiausiam piniginiam vienetui. Lietuvos Respublikoje - vienam eurui.
Pavyzdžiui, iki nulio nudėvėjus kokį nors ilgalaikį turtą, jis paprasčiausiai išnyktų iš buhalterinės apskaitos registrų, nes neturi jokios apskaitinės vertės, todėl jis galėtų būti apsaugomas nebent kokiais nors nesisteminiais būdais, tarkim, sudarant paprasčiausius tokių objektų sąrašus ne buhalterinės apskaitos lygmenyje. Tačiau tokiu atveju neišvengiamai kiltų klausimas, ar tokie sąrašai tikrai būtų išsaugoti (tarkime, koks nors priekalas juose galėtų figūruoti ir šimtą metų!), nes vieną gražią dieną jie galėtų būti paprasčiausiai išmesti ar kaip nors kitaip sunaikinti, ir niekas jų nepasigestų. Kad šito būtų išvengta, apskaitoje ir naudojamos atmintinės turto vertės. Beje, jas tikslinga naudoti ir tuomet, kai turto vertė niekada ir nebuvo žinoma.
Taip, pavyzdžiui, nutinka, kai įmonė gauna nedokumentuotas (be sąskaitų faktūrų) siuntas, kurios gali būti apskritai per klaidą atvežtos į įmonę. Tada verslo solidarumo vedini įmonės darbuotojai tokias siuntas paprastai priima atsakingai saugoti, tačiau, nežinant jų tikrosios vertės, tas vertybes belieka įvertinti atmintinėmis vertėmis. Kitaip sakant, atmintinės vertės visuomet išgalvotos, jos visiškai neatitinka realių turto kainų, bet naudojamos kaip priemonė tam tikriems įrašams atminčiai buhalterinės apskaitos sąskaitose atlikti.
Atmintinės vertės naudojimo atvejai
- Kai nežinoma tikroji turto vertė. Pavyzdžiui, kai iš solidarumo verslininkai priima nefaktūruotus krovinius ir ieško jų tiekėjų arba tikrųjų gavėjų. Neturėdama dokumentų, patvirtinančių, kada ir kokios prekės gautos, įmonė negali jų pajamuoti kaip savo turto. Tokios prekės turėtų būti registruojamos nulinės klasės sąskaitose, kaip įmonėje saugomas svetimas turtas. Kadangi krovinio vertė nežinoma, toks turtas įkainojamas 1 € atmintine verte.
- Siekiant išsaugoti duomenis apie naudojamą trumpalaikį turtą buhalterinės apskaitos registruose ir nepažeisti VAS reikalavimų, pradėjus tokį turtą naudoti, prasmingiausia apskaitoje palikti simbolinę (atmintinę) 1 euro turto vertę. Ši vertė leis turtui neišnykti iš buhalterinės apskaitos registrų ir beveik visa jo įsigijimo savikaina bus nurašyta į sąnaudas.
- Kai ilgalaikio turto objektas apskaitoje būna visiškai nudėvėtas, taigi visa jo vertė perkelta į sąnaudas, bet realiai jis dar tinkamas naudoti ir bus naudojamas dar ilgą laiką. Kad jis būtų išspręstas, toks ilgalaikis turtas apskaitoje turi būti nudėvimas ne visiškai, bet tik iki atmintinės vertės - vieno euro.
Mažavertės turto kontrolės būdai
Yra ir kiti mažaverčio turto buvimo įmonėje kontrolės, siekiant jį apsaugoti, būdai:
- Vesti tik kiekinę tokio turto apskaitą. Tokiu atveju atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti įmonėje, būtų nurašomas, tačiau ir toliau būtų vedama jo kiekinė apskaita.
- Įmonėje gali būti pildomi žiniaraščiai pagal atskaitingus asmenis, kuriems yra perduoti tokio turto objektai. Žiniaraščiuose gali būti nurodyta turto perdavimo atskaitingam asmeniui data, atskaitingo asmens vardas, pavardė ir pareigos, turto pavadinimas, kiekis ir kontrolės laikotarpis, per kurį atskaitingas asmuo privalo užtikrinti tokio turto saugumą.
Baigiant reikia pažymėti ir mokestinį minėtų apskaitos būdų aspektą: jie ne tik neprieštarauja jokiems mokesčių reglamentams, bet ir nereikalauja daryti jokių mokestinių veiklos ar turto vertės koregavimų.
Investicijos įmonės vardu
Nors pelnas, kaupiamas banko sąskaitoje, yra verslo stabilumo ženklas, tiesiog sąskaitoje laikomi pinigai praranda vertę dėl infliacijos, kuri rugsėjo mėnesį Lietuvoje siekė 3,7 proc. Dėl to šalyje vis labiau populiarėjanti praktika - investavimas tiesiai iš įmonės sąskaitos. Pagrindinis privalumas investuojant įmonės vardu yra tai, kad įmonė, investuodama savo nepaskirstytą pelną, gali atidėti GPM mokėjimą. Pavyzdžiui, jei įmonė uždirbo 10 000 eurų pelno, ji gali visą šią sumą investuoti. Jei savininkas norėtų šiuos pinigus investuoti asmeniškai, pirmiausia reikėtų išsimokėti dividendus, nuo kurių tektų sumokėti 15 proc. GPM, o nuo 2026 metų - dar daugiau. Taigi, asmeninei investicijai liktų tik 8 500 eurų. Investuojant per įmonę, dirba didesnė pinigų suma, o tai leidžia pasiekti didesnį augimo potencialą.
„Investavus iš įmonės ir per 10 metų gaunant 7 proc. grąžą, būtų galima uždirbti kiek daugiau nei 10 000 eurų papildomo pelno. Investuojant iš asmeninės sąskaitos ir iš anksto sumokėjus GPM, 7 proc. grąža siektų daugiau nei 8 600 eurų. Dar vienas privalumas - investuojant įmonės vardu, nuostoliai gali būti perkeliami į kitus metus. Investuojant asmeniškai, šiais laikais šia lengvata jau įmanoma pasinaudoti, tačiau tai galima daryti tik naudojant investicinę sąskaitą.
Nors 15 proc. D. Žukas teigia, kad didesnėms bendrovėms investuoti savo lėšas apsimoka beveik visada, nebent trūktų apyvartinių lėšų, o mažosioms įmonėms verta rinktis mažiau rizikingas investicines priemones: „Mažosioms įmonėms, ko gero, svarbiausia suvaldyti infliacijos padarinius, kurie paprastai siekia apie 2-3 proc. Reikia nepamiršti, kad investuotos lėšos yra „įšaldomos“ ir negali būti greitai panaudotos įmonės operaciniams poreikiams, pavyzdžiui, atsiskaityti su tiekėjais ar atlyginimams. Be to, visos investicijos turi būti tinkamai atvaizduotos įmonės finansinėje apskaitoje. Tai reikalauja papildomų buhalterio kompetencijų ir laiko, dėl to gali išaugti apskaitos tvarkymo kaštai. Kitaip tariant, investavimas per įmonę, nors ir pelningesnis, bet kiek sudėtingesnis - tai nedidelių įmonių savininkams gali kelti problemų.
Pernelyg gyvenimo neapsunkina tik palūkanas generuojančios einamosios sąskaitos, indėliai ar vyriausybinės obligacijos, nes jų pajamos yra stabilios ir lengvai nustatomos. Su kitomis turto klasėmis, tokiomis kaip akcijos, NT ar obligacijos, reikia skirti resursų apskaitai ir savo žinioms tobulinti. Todėl kai kurioms įmonėms gali neapsimokėti vien dėl to.
Atsakant į šį klausimą dažniausiai yra nurodomos įvairios finansinės priemonės, kaip pavyzdžiui akcijos, investiciniai fondai ir pan. Čia vėlgi, dažniausiai bus išskiriamos trys pagrindinės turto klasės, tokios kaip pinigų rinkos priemonės, obligacijos bei akcijos. Be abejo, galite teigti, jog įmanoma investuoti ir į meno kūrinius, vyną, vienetinius automobilius, deimantus ar net prabangius laikrodžius (tikrai taip, tą galima daryti). Tačiau esminis šių investicijų, lyginant su anksčiau paminėtomis, minusas būtų tai, kad tai nėra finansinės investicijos, t.y. Ši savybė finansų pasaulyje yra apibūdinama kaip likvidumas, o likvidumo ypač stipriai prireikia per įvairias finansines krizes ir dažniausiai kaip tik tuo metu, kai dauguma nori turimą turtą bet kokia kaina pakeisti į pinigus.
Atlikdami bet kokią investiciją, kiekvienas iš mūsų visada tikimės uždirbti tam tikrą pelną ir be abejo, kuo daugiau, tuo geriau. Nors dauguma investuotojų nori uždirbti daug, tačiau beveik niekas nenori rizikuoti, t.y. daugeliui investuotojų idealiausia investicija būtų „Didelis pelnas absoliučiai be jokios rizikos“. Todėl investuojant yra būtina žinot vieną auksinę taisyklę, t.y. priklausomybę tarp potencialaus pelno ir prisiimamos rizikos - norint pasiekti didesnį pelną reikia prisiimti vis didesnę riziką (rizika suvokiama kaip konkrečios investicijos trumpalaikiai kainos svyravimai arba nuostoliai).
Toliau pateiktame paveiksle yra pavaizduotas pagrindinių turto klasių išsidėstymas atsižvelgiant į tikėtiną ilgalaikį vidutinį metinį pelningumą bei patiriamą riziką.
Dauguma, ypač pradedančiųjų investuotojų, labai dažnai bando „nuspėti“ tinkamiausią investavimui laiką, finansinės priemonės tendenciją bei kainą po kelių mėnesių ir pan., taip tikėdamiesi pasididinti investicijų pelningumą bei išvengti nuostolių, tačiau tyrimai rodo, kad dauguma investuotojų, neturėdami konkrečios strategijos bei atlikdami per daug nepagrįstų sandorių galiausiai tik pasiblogina savo rezultatus, t.y. pasiekia gerokai prastesnius rezultatus, su gerokai didesne rizika.
Taigi, norėdami išvengti tokių klaidų, Jūs visų pirma turėtumėte žinoti kiekvienos investicijos tikėtiną pelningumą bei galimą riziką, kuo tiksliau įsivertinti, ar pasirinkta investicija atitinka Jūsų investavimo patirtį, žinias, finansinę padėtį, siekiamą pelningumą ir svarbiausia toleruojamą rizikos laipsnį. Tik atsakius į šiuos klausimus bei teisingai suvokiant įvairių investavimo priemonių riziką, bus galima pasirinkti tinkamiausius sprendimus bei susiformuoti asmeninius poreikius atitinkantį investicijų portfelį.
Visų pirma reikėtų paminėti rinkos riziką (tai rizika, susijusi su visai finansų rinkai įtakos turinčiais veiksniais, kaip pavyzdžiui ekonominė šalies situacija, palūkanų normos, žaliavų kainos, nedarbo lygis ir pan.). Šią riziką patiria kiekvienas investuotojas įsigijęs bet kokią finansinę priemonę. Taip pat investuojant labai dažnai yra patiriama konkrečios šalies rizika (tai bendra ekonominė, politinė ir teisinė rizika, kylanti konkrečioje šalyje, kuri gali daryti reikšmingą įtaką toje šalyje išleistų finansinių priemonių kainoms). Prieš investuojant į bet kokią finansinę priemonę taip pat reikėtų gana atidžiai įsivertinti likvidumo riziką (tai rizika, kad turima finansinė priemonė negalės būti likviduota, paversta į pinigines lėšas norimu laiku už esamą rinkos kainą).
Taigi, žinant įvairias su skirtingomis investicijomis susijusias rizikas bei kokio pelningumo galima būtų tikėtis, kiekvienas turėtų paklausti: „O ką daryti toliau“. Galima būtų paminėti tai, kad dažniausiai yra rekomenduojama investicijų portfelį išskaidyti tarp skirtingų finansinių priemonių ar turto klasių, kurios per ilgą laikotarpį generuoja teigiamą grąžą, tačiau trumpu periodu jų pokyčiai gali išsiskirti.
Apskaitos programos
Directo siūloma apskaitos sistema yra integruota su kitomis Directo galimybėmis. Jei įmonė savo veikloje naudoja Directo, buhalteriui nereikia dubliuoti kitų darbuotojų sukurtų dokumentų, kas reiškia, kad jam lieka daugiau laiko atlikti kitus svarbius darbus. Directo sistemoje suteikiama galimybė lengvai stebėti įmonės inventorių turto ataskaitose. Taip pat šios sistemos pagalba lengvai skaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Banko ataskaitų importavimas į Directo sistemą leidžia patogiai ir greitai įkelti banko bylą, taip sutrumpinant šį procesą bei taupant buhalterio laiką, kurį jis galės skirti kitiems darbams atlikti.
„Directo“ darbo užmokesčio modulis naudingas savo sąsajomis su kitais „Directo“ moduliais. Duomenys apie darbo užmokestį perduodami iš visų „Directo“ dalių, todėl visi darbo užmokesčio įrašai būna labai išsamūs, ypač kai dirbama su daug objektų ir projektų. Directo naudotojams apskaita be popieriaus yra kasdienybė. Sukurtos integracijos su išoriniais dokumentų skaitmenizavimo partneriais. Dokumentai su prisegtukais vizavimo galimybės. Vizuotojai gali el. Galima konsoliduoti ir tą dukterinę įmonę, kuri nenaudoja „Directo“. Directo sistemoje galima patogiai formuoti biudžetus ir juos įvairiais pjūviais analizuoti bei stebėti. Directo sistemoje gali žymėtis skirtingus išlaidų tipus. Vienas iš naudingų panaudojimo būdų - kelionės lapų vedimas. Šiame dokumente taip pat gali būti vedamos kitos išlaidos, susijusios su komandiruotėmis, projektais ar kt. „Directo“ sistemoje galima pasirinkti daug skirtingų finansinių ataskaitų. Šie pasirinkimai tenkina įvairių informacijos vartotojų poreikius.
Apskaitos kursai
Programa skirta jau dirbantiems finansinės apskaitos (buhalterijos) srityje, tačiau norintiems tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją. Programoje daugiausia dėmesio skiriama ne siauroms apskaitos sritims ar darbui su pirminiais dokumentais, tačiau bandoma suprasti ir analizuoti įmonės finansines ataskaitas, sudaryti pilną finansinę atskaitomybę; gilinamasi į sudėtingesnius atvejus ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų straipsniuose; analizuojama pajamų ir sąnaudų apskaita.
Taip pat didelis dėmesys skiriamas pagrindinių mokesčių skaičiavimui ir deklaravimui, aiškinamasi skirtumai tarp mokestinės ir finansinės apskaitos, analizuojamas atidėtasis pelno mokestis. Programa taip pat moko sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, išaiškinama pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų sudarymo principai. Išaikinami pagridiniai konsolidavimo principai ir metodai. Pajamų ir sąnaud pripažinimas. Pajam ir sąnaud grupavimas. Pajamų rūšys: pardavimo pajamos, kitos pajamos, finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos principai. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Ilgalaikio turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas. Ilgalaikio turto grupės: nematerialusis, materialusis, finansinis, biologinis, kita. Pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) pildymas ir praktinių situacijų analizė. Leidžiami, neleidžiami ir ribojamų dydžių atskaitymai. Pelno mokesčio lengvatų taikymas. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo principai ir metodai. Bus mokoma kaip sudaryti įmonės apskaitos politiką, kaip parengti finansinę atskaitomybę.
Analizuojama nuosavo kapitalo apskaitos principai: akcinis kapitalas, perkainojimo rezervas, privalomas rezervas, nepaskirstytas pelnas (nuostolis), dotacijos ir subsidijos. Analizuojama mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaita.
Ši programa skirta norintiems įgyti, atnaujinti ar pagilinti žinias apie įmonės turto apskaitą. Dalyviai susipažins su naujausiais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonės turto apskaitos tvarkymą; išmoks tvarkyti ilgalaikio turto, atsargų apskaitą; gebės vesti kasos ir banko apskaitą. Kursų metų naudojama specializuota apskaitos programa B1.lt.
- tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą;
- apskaitos kasos ir banko operacijas;
- paaiškinti piniginio turto sudėtį ir jo apskaitą reglamentuojančius dokumentus;
- apibūdinti atsargų sudėtį, įsigijimo savikainą;
- apskaičiuoti atsargų savikainą pagal skirtingus įkainojimo metodus;
- apibūdinti ilgalaikį turtą, jo apskaitos dokumentus.
Buhalterinės apskaitos kursai pradedantiems ir neturintiems jokių žinių. Nr.2 apskaitinė lygybė, ūkinių operacijų įtaka lygybei. Sąskaitų planas. Nr.3 sąskaitų plano analizė. Nr.4 sąskaitų plano analizė. Nr.5 sąskaitų plano analizė. Įstatinis kapitalas. Nr.6 sąskaitų plano analizė. Įmonės įsipareigojimai. Skolos darbuotojams. Nr.7 sąskaitų plano analizė. Po kiekvienos paskaitos studentai gauna paskaitos medžiagą, darbe naudojamus dokumentus ir namų darbus, kuriuos turi atsiųsti iki kitos paskaitos pradžios.
Mokymosi programos trukmė:
- 60 akad. val. (finansinės apskaitos kursai)
- 100 akad. val. (įmonės turto apskaitos kursai)
Praktinio kontaktinio darbo trukmė:
- 42 akad. val. (finansinės apskaitos kursai)
- 80 akad. val. (įmonės turto apskaitos kursai)
Teorinio kontaktinio darbo trukmė:
- 18 akad. val. (finansinės apskaitos kursai)
- 20 akad. val. (įmonės turto apskaitos kursai)
Savarankiško darbo trukmė:
- 0 akad. val.