Apskųsti kadastrinius matavimus tvarka Lietuvoje

Matininkų bendruomenėje kilo nemažos diskusijos po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) 2020 m. lapkričio 19 d. interneto svetainėje paskelbė Aplinkos ministerijos išaiškinimą dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločių nustatymo kadastrinių matavimų metu.

Šiame straipsnyje aptariami matininkams aktualūs Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (Aprašo) nuostatų taikymo praktikoje aspektai, reikalavimo kadastrinių matavimų metu nustatyti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius pagrįstumas bei matininkams taikytinos atsakomybės ribos.

Matininko prievolės ir atsakomybės

Atsakant į klausimą, ar kadastrinių matavimų metu matininkas privalo nustatyti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius, yra pagrindas teigti, kad tokios prievolės (pareigos) nei Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, nei Apraše matininkams nėra nustatyta. NŽT nurodymas matininkams, vadovaujantis Aprašo ir kadastrinius matavimus reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, kadastrinių matavimų metu nustatinėti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius, kurių nustatymas apima ne tik (ne tiek) kadastro duomenų fiksavimą, bet didžiąją dalimi yra tiesiogiai susijęs su geodeziniais darbais ir reikalauja atitinkamos kvalifikacijos turėjimo - yra nekorektiškas (neteisėtas ir nepagrįstas).

Manytina, kad NŽT formuojamos nuostatos matininkams nustatyti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius yra paremtos kitų valstybės institucijų (pvz. Dažnai pasitaikanti klaida, kai kadastriniai matavimai yra tapatinami su geodeziniais darbais, nors šias veiklos sritis reglamentuoja atskiri įstatymai, asmenims, pageidaujantiems užsiimti tokio pobūdžio veikla nustatyti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir suteikiamos atskiros licencijos veiklai vykdyti - matininko, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme matininkas - fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme geodezininkas - geodezijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) įgaliotos institucijos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau - valstybė narė) kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti šiuos darbus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma žemės sklypų ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (arba) statinių techniniai parametrai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme sąvoka „geodeziniai matavimai“ apskritai nėra apibrėžta. Paprastai kadastrinių ir geodezinių matavimų turinys sutapatinamas, kai kalbama apie nekilnojamųjų daiktų - žemės sklypų matavimus, nurodant, kad žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai - veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

Iš pateiktų apibrėžimų matyti, kad matininkai nustato nekilnojamųjų objektų kadastro duomenis (koordinates, nužymi ribas, apskaičiuoja plotus), tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus.

Taigi sąvoka „geodeziniai matavimai“ yra platesnė, galinti apimti ir kadastrinių matavimų sritį (ypač, kai tai susiję su žemės objektų matavimais). Šią aplinkybę patvirtina teisinio reglamentavimo ir teisinės technikos požiūriu teisės aktuose netinkamai apibrėžtų sąvokų turinys - sąvokos „matininkas“ ir „geodezininkas“ neturi kvalifikacinių požymių skirtumų, o sąvokos „geodeziniai matavimai“ apibrėžimo Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme apskritai nėra pateikta.

Teisinio reglamentavimo problemos

Netinkamo teisinio reglamentavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas aukščiau nurodytas Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Aprašas, kurio normos dėl pernelyg abstraktaus jų turinio sudaro prielaidas skirtingai jas interpretuoti ir taikyti praktikoje. tuo tarpu Apraše, remiantis įstatymo nuostatomis, turėtų būti numatyti metodiniai reikalavimai, numatantys pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampų nustatymo ir jų apskaičiavimo būdus bei kiti reikalavimai, būtini tiksliems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločiams nustatyti.

Aprašo 1 punkte nurodoma: „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus“, o Aprašo 2 punkte nustatyta: „Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę“.

Iš to, kas įtvirtinta Aprašo 2 punkte, akivaizdžiai matyti, kad Apraše matininkai neįvardyti tarp asmenų, kuriems atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus būtų privalu vadovautis šio teisės akto nuostatomis. Išnašoje pateikiamos nagrinėjamai temai aktualios teisės aktų nuostatos, iš kurių turinio matyti, kad žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo, peraukštėjimų (aukščių skirtumų) ir altitudės (taško aukščio nuo sutartinio paviršiaus) nustatymas kadastriniams matavimams nėra priskirtas.

Aprašo 5 punkte nurodyta - esant iki 5° nuolydžio/polinkio kampui prie ilgesnių kaip 10 km upių apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos, 5 metrus, esant nuo 5° iki 10° nuolydžio/polinkio kampui - 10 metrų, esant nuo 10° ir daugiau - 25 metrus.

NŽT nuomone, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasis Kadastro nuostatais ir Aprašu, privalo nustatyti (apskaičiuoti) į žemės sklypą (jo dalį) patenkančios paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotį ir tai pažymėti Kadastro duomenų byloje.

Iš virš nurodytų teisės aktų nuostatų akivaizdžiai matyti, kad kadastriniams matavimams šie darbai nėra priskirtini, todėl nustatinėti šių objektų pločius žemės sklype matininkas neturi teisės. Kaip nurodyta Aprašo 2 punkte, tai turi atlikti kompetentingos institucijos (asmenys) teritorijų planavimo dokumente, žemėtvarkos projekte ar kitame dokumente ir plane nustatydamos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygas. Matininkas kadastrinių matavimų metu turi apskaičiuoti šių teritorijų plotus, šias teritorijas įbraižyti (pavaizduoti) žemės sklypo plane bei jas aprašyti kadastro duomenų byloje.

Akivaizdu, kad Aprašo 8 punkte įtvirtintoms nuostatoms įgyvendinti - pakrantės žemės paviršiaus vidutiniam nuolydžio/polinkio kampui nustatyti prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - nuo kranto linijos matininko kvalifikacijos nepakanka, būtinos geodezinės žinios.

Kaip minėta, NŽT svetainėje buvo patalpintas tik tas Aplinkos ministerijos išaiškinimas su jame pavaizduotu paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pločio nustatymo būdu, kuris labiausiai atitiko NŽT Aplinkos ministerijai pasiūlytą paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos pločių apskaičiavimo metodą (būdą), nors NŽT prašymu Aplinkos ministerija jai pateikė du išaiškinimus, be kita ko, pažymėdama, kad tai neoficiali institucijos nuomonė.

Pažymėtina ir tai, kad Advokatės Virginija Kondratienė kontoros ir jos atstovaujamas asmuo (matininkas) dalyvavo jų prašymu organizuotame 2020-01-13 susitikime su NŽT direktoriumi ir kitais specialistais. Jame NŽT, nagrinėjusiai valstybinio rezervato direkcijos skundą dėl matininko neva netinkamai nustatyto paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pločio, ne tik kad buvo argumentuotai paaiškinta, kaip buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, bet kartu NŽT vadovo paprašyta dėl nevienareikšmiškai suprantamo ir skirtingai interpretuojamo Aprašo 8 punkto nuostatų išaiškinimo kreiptis į teisės akto (Aprašo) leidėją (Aplinkos ministrą), prašant pateikti oficialų išaiškinimą, kokių tikslų siekė ir kaip šiuos tikslus Apraše įtvirtino šio teisės akto leidėjas, kaip turėtų būti aiškinamas teisės akto normų turinys.

NŽT 2020-02-03 rašte Nr. 1 pav. Aplinkos ministerija 2020-03-05 rašte Nr. (65)-D8(E)-1057 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“, atsakydama į NŽT 2020-02-03 paklausimą (rašto Nr. 1SD-282-(10.7 E.)) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė: „<…> norint nustatyti pakrantės žemės paviršiaus vidutinį nuolydžio/polinkio kampą, matavimui konkrečiame žemės sklype reikia parinkti tokį 10 m pločio ruožą - kranto linijai statmeną tiesę, kurioje aukščių skirtumas tarp žemės paviršiaus žemiausio taško (pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - kranto linijos) ir žemės paviršiaus aukščiausio taško yra didžiausias. Tiesės abiejų galų taškai turi liesti žemės paviršių. Todėl Jūsų prašyme 1 pav.

Atkreiptinas dėmesys, kad virš nurodyto Advokatės Virginija Kondratienė kontoros atstovaujamo matininko 2018 m. atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atitiko Aplinkos ministerijos 2020-03-05 rašte Nr. (65)-D8(E)-1057 pateiktą išaiškinimą, nes veiksmus jis atliko pagal 1 pav. pateiktą variantą A, kurį teisės aktą (Aprašą) išleidusi institucija pripažino priimtiniausiu. Ir nors šie duomenys NŽT buvo žinomi, vis dėlto ji nusprendė pakartotinai kreipiantis į Aplinkos ministeriją, dėl nesuprantamų priežasčių suteikdama prioritetą 1 pav. C var. pavaizduotam pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio/ polinkio kampo skaičiavimui.

NŽT 2020-08-21 rašte Nr. 1SD-2480-(10.7E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai prašė Aprašo rengėjos (Aplinkos ministerijos) pateikti išaiškinimą pagal NŽT pasiūlytus du skirtingus pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimo būdus (2 pav. 2 pav. 3 pav.

Aplinkos ministerijos 2020-09-21 atsakyme (rašto Nr. (65)-D8(E)-5156 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“ nurodoma: „Iš esmės pritardami prašyme pateiktam 2 pav.

4 pav. Schema, pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-09-21 rašte Nr.

Taip pat Aplinkos ministerijos 2020-09-21 rašte teigiama: „Nuomonę pagrindžiame tuo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau - aprašas) 5.1.1 - 5.1.3 papunkčiai nustato, kad matuojamas „pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas.

Pažymėtina, kad gamtinėje aplinkoje nėra pakrančių ar šlaitų, kurių paviršius būtų idealiai lygus arba pasviręs vienodu nuolydžio/polinkio kampu.

Iš pateikto tarpinstitucinio susirašinėjimo matyti, kad Aprašo 8 punktas interpretuojamas (aiškinamas) skirtingai, teikiami įvairūs pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimo būdai. Vertinant tai, kad apskaičiavimo metodika Apraše nėra įtvirtinta, kad Aprašo normų turinys suprantamas ir aiškinamas skirtingai, kad ne NŽT direktorius, o Aplinkos ministras yra teisės akto leidėjas, todėl jis ir tik jis ir gali (turi teisę) jo išleistą teisės aktą ir jame įtvirtintas teisės normas aiškinti oficialiai, nurodant kaip teisės akte nustatytas norminis reguliavimas turėtų būti suprantamas ir taikomas praktikoje.

Aplinkos ministerijos 2020-03-05 raštas Nr. (65)-D8(E)-1057 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“ ir 2020-09-21 raštas Nr. (65)-D8(E)-5156 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“ yra pasirašyti Aplinkos viceministrų (politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų), neturinčių konstitucinių įgaliojimų pavaduoti Vyriausybės narį (Aplinkos ministrą), todėl, kaip teisingai pastebi Aplinkos ministerijos raštų rengėjai, raštuose yra išdėstyta neoficiali Aplinkos ministerijos nuomonė, kuri negali būti prilyginta oficialiam teisės akto (Aprašo) leidėjo (Aplinkos ministro) normų aiškinimui, juo labiau negali būti teisėtu pagrindu įpareigoti matininką atlikti veiksmus pagal neoficialiai pareikštą nuomonę dėl Aprašo normų aiškinimo jas taikant.

Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 8 punktas yra pernelyg abstraktus, ši normų abstrakcija sudaro prielaidas jo turinį suprasti ir aiškinti skirtingai, nevienareikšmiškai interpretuojant norminį tekstą. Dėl normos nevienareikšmiškumo gali būti skirtingai suvokiamas jų taikymas praktikoje. Šią aplinkybę patvirtina ir Pareiškime aptariamų Aplinkos ministerijos raštų turinys, juose pateikiant ir skirtingą tos pačios institucijos nuomonę.

Aplinkos ministerija, pakartotinai 2020-09-21 rašte Nr. Iš NŽT ir Aplinkos ministerijos raštų turinio matyti, kad aiškinant Aprašo 8 punktą institucijos siūlo skirtingas pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo schemas, pagal kurias didžiausias aukščių skirtumas arba jo vidurkis nustatomas matuojamoje 10 metrų linijoje (pati linija suprantama kaip pločio ruožas), tačiau šiuo atveju nėra apibrėžiamas pakrantės pločio ruožas (statmenas matuojamai linijai), kuriame nustatomas matuojamų linijų didžiausias arba vidutinis aukščių skirtumas, t.y. kokiame pločio ruože ir kokiu tankumu matuoti polinkio kampus (pvz., kas 1- 2-5 metrus ar rečiau).

Nepadalinus pakrantės ruožais (neapibrėžus polinkio kampo matavimo žingsnio ar intervalo), nėra aišku kaip tuomet išbraižyti pakrantės apsaugos juostą. 5 pav. Tači...

Institucijų pozicijos

Apibendrinant, galima teigti, kad NŽT ir Aplinkos ministerija skirtingai interpretuoja Aprašo 8 punkto nuostatas, susijusias su pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymu. Šis nevienodas aiškinimas kelia painiavą ir sudaro prielaidas ginčams dėl kadastrinių matavimų rezultatų.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti institucijų pozicijas:

tags: #apskusti #kadastrinius #matavimus