Galvos skausmas, išsausėjusi oda, užgulta nosis, perštinčios akys ir gerklė, nuovargis ir nesugebėjimas susikaupti - tai tik kelios problemos, kurios atsiranda dėl šviesos ir šviežio oro stygiaus, vidinės patalpų taršos ir netinkamos temperatūros.
Biuruose dirbančių žmonių komfortas ir sveikata yra vieni pagrindinių žaliųjų pastatų projektuotojų ir statytojų tikslų.
Kas yra žalias pastatas? Teisę būti vadinamam žaliuoju pastatas įgyja kartu su tarptautiniu sertifikatu. Kad statiniui būtų suteiktas BREEAM, LEED, DGNB ar kuris nors kitas pasaulyje pripažintas sertifikatas, jis turi atitikti ilgą reikalavimų sąrašą.
Tyrimais nustatyta, kad žaliajame pastate darbuotojų protinės veiklos pajėgumas būna 10-25 procentais didesnis. O ligoninėje, kuri veikia LEED sertifikatą turinčiame pastate, pacientai greičiau sveiksta - užsibūna 8,5 procento laiko trumpiau negu įprastos ligoninės patalpose.
Vienas iš svarbių uždavinių - užtikrinti atitinkamas akustines savybes. Triukšmą, kaip vieną didžiausių darbuotojų problemų, išskiria ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
„Triukšmas yra vienas iš stresą sukeliančių veiksnių. Pašaliniai garsai blaško ir erzina žmones, mažina darbingumą. Triukšmo šaltiniai gali būti patalpų viduje arba pastato išorėje. Pirmu atveju tai bus telefonu kalbantys kolegos, o antruoju - gatvėje ūžiantys automobiliai. Veikiamas triukšmo žmogus nervinasi, jam pakyla kraujospūdis, gali sutrikti kraujotakos sistemos veikla, širdies ritmas“, - aiškina I. Taraškevičienė.
„BREEAM reikalavimuose aiškiai nurodyta, kad iš aplinkos sklindančio triukšmo lygis pastato viduje nebūtų aukštesnis negu 40 decibelų - kone dvigubai mažesnis už Lietuvos higienos normos nustatytą 65 decibelų ribą gyvenamiesiems ir visuomeninės paskirties pastatams. Per sertifikavimo procedūrą ekspertai kruopščiai išnagrinėja, kokios triukšmą sugeriančios medžiagos buvo pasirinktos, ar jos tinkamai panaudotos“, - pažymi žaliųjų pastatų ekspertas Evaldas Savickis.
Tarptautinius tvarumo standartus atitinkantys verslo ar prekybos centrai jau seniai nieko nestebina - Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 120 sertifikuotų pastatų, vien pernai jų gretas papildė apie 40 pastatų.
„Gyvenamosios paskirties pastatų sertifikavimas Lietuvoje vis dar neranda savo nišos - NT vystytojai dar neįžvelgia sertifikuotų gyvenamosios paskirties pastatų pranašumų prieš nesertifikuotus pastatus. Juo labiau, kad būsto pirkėjams dar trūksta žinių apie tvarių pastatų privalumus ir dėl to jie neteikia pirmenybės tokiam būstui. Tai turėtų įvykti ir gyvenamųjų pastatų rinkoje, tačiau šiuo atžvilgiu pirmąjį žingsnį žengti turėtų patys vystytojai. Panaši situacija buvo su energiniu pastato naudingumu - prieš 20 metų mažai kas teikė pirmenybę aukštai energinei klasei, tai buvo nišinis ir brangus produktas. Dabar tai jau yra NT higiena, tas pats laukia ir sertifikuoto tvaraus gyvenamojo būsto“, - sako D. Martynenko.
Pasak D. Martynenko, „Gyvenamosios paskirties pastatams taikomi griežtesni geriamojo vandens vartojimo efektyvumo, atliekų valdymo sprendinių reikalavimai. Taip pat reikalaujama užtikrinti tinkamą dviračių saugojimo vietų skaičių, tik namo gyventojams skirtą privačią ar dalinai privačią erdvę lauke. Gali būti keliami itin aukšti reikalavimai ir universaliajam dizainui, kad būstų išplanavimas ir sprendiniai leistų patogiai gyventi visiems, įskaitant ir negalią turinčius žmones“.
„Gyvenamiesiems pastatams taikomi tvarumo standartai yra labiau socialiniai, todėl gali būti renkamasi ne tik populiariausios sertifikavimo sistemos BREEAM ar LEED, bet ir „Fitwel“ arba „WELL“, kurios labiau orientuotos į žmogaus sveikatą ir gerovę, gyvenamosios aplinkos komfortą. Tokiuose būstuose daug dėmesio skiriama šeimų patogumui ir saugumui: vertinamas judėjimo saugumas gatvėse, žaidimų aikštelės, poilsio erdvės, drėgmės ir pelėsio prevencija, taip pat lauko ir vidaus akustinis komfortas, triukšmo lygis, galimybė pilnai užtamsinti langus miegamuosiuose kambariuose ir t. t.
Pirmasis Baltijos šalyse tarptautiniu pastatų tvarumo sertifikatu „BREEAM In-Use“ įvertintas daugiabutis gyvenamasis namas yra Vilniuje - Z. Sierakausko g. 25.
NT vystytojus imtis tvaresnių gyvenamųjų pastatų vystymo gali paskatinti ir 2021 m. sostinės bendrajame plane numatytas reikalavimas sertifikuoti didesnius nei 5 tūkst. kv. m pastatus pagal Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą tvarumo sistemą.
Pasak D. Martynenko, Lietuvoje kai kurie bankai jau taiko mažesnes būsto kredito palūkanas energiškai efektyviems pastatams, tad laiko klausimas, kada ši lengvata būtų pradėta taikyti ir tvariems sertifikuotiems būstams.
Oro kondicionavimo įtaka darbuotojų sveikatai
Apšvietimo higienos normos: ką svarbu žinoti?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad labiausiai sveikata kenčia dėl prastos patalpų ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos.
„Įsikėlę į biurą kompanijos darbuotojai greitai pastebi darbo erdvės privalumus ir trūkumus. Be to, skirtingose patalpų dalyse būna skirtingas ventiliacijos efektyvumas - salės kampuose sėdintys žmonės jaučiasi prasčiau, greičiau pavargsta ir suirzta negu biuro centrinėje dalyje dirbantys. Kai anglies dvideginis tinkamai nepašalinamas, patalpoje sumažėja deguonies kiekis. Dėl to gali sutrikti smegenų, širdies ir kitų deguonies trūkumui jautrių organų veikla. Sumažėja žmogaus darbingumas, gali kamuoti galvos skausmai“, - teigia visuomenės sveikatos specialistė I. Taraškevičienė.
Ji priduria, kad daugelio susirgimų priežastis - oro kondicionieriai. Dažnai sudėtinga sureguliuoti visiems tinkamą oro temperatūrą. Pavyzdžiui, vasaros dieną vienas darbuotojas nuolat sėdi greta įrenginio, jaučia vėsų oro srautą, todėl nori išjungti vėdinimo sistemą, kad nesusirgtų. Kitas, sėdintis tolėliau, nuolat prakaituoja, skundžiasi dėl karščio - jis prašo, kad kondicionierius visą laiką būtų įjungtas ir šaldytų patalpas.
Tvarumas architektūroje
Žalieji pastatai - investicija į ateitį
Lietuvos žaliųjų pastatų taryba siekia šviesti visuomenę ir nekilnojamojo turto rinkos profesionalus apie šių pastatų naudą ir paneigti kai kuriuos įsigalėjusius mitus.
Anot jo, šiuolaikinės patalpų drėgnumo ir temperatūros palaikymo sistemos paremtos grįžtamuoju ryšiu - reakcija į individualius žmonių poreikius. Žaliuosiuose pastatuose taip pat naudojama „Virus Doctor“ praminta technologija.
„Siekėme pastato tvarumo sertifikato, norėdami įrodyti tiek sau, tiek klientams, kad gebame statyti kokybiškus, tvarumo standartus atitinkančius būstus. Pirma pastatėme namą, tik tada siekėme BREEAM sertifikato, skirto eksploatuojamiems pastatams. Tvarumo standartus atitinkančiame name įdiegta daug automatizuotų sprendimų: apšvietimo valdymas, praėjimo kontrolė, automatiniai automobilių valstybinius numerius nuskaitantys parkavimo aikštelės įvažiavimo vartai.
Reikia pripažinti, kad didžiajai daliai pirkėjų būsto tvarumas dar nedaro didelės įtakos jų pasirinkimui. Deja, tvarumas aktualus ir ne visiems vystytojams.
Jei ekonomika augs, tvarumo taip pat bus daugiau.
| Standartas | Aprašymas | Pagrindinis dėmesys |
|---|---|---|
| BREEAM | Pasaulinis pastatų tvarumo vertinimo standartas | Energijos vartojimas, vandens naudojimas, atliekų valdymas, patalpų aplinka |
| LEED | JAV pastatų tvarumo vertinimo sistema | Energijos efektyvumas, vandens taupymas, medžiagų pasirinkimas, patalpų oro kokybė |
| DGNB | Vokietijos tvaraus pastato sertifikavimo sistema | Ekonominis efektyvumas, aplinkos apsauga, socialinis aspektas |
| Fitwel | Pastatų sertifikavimo sistema, orientuota į gyventojų sveikatą | Fizinė aktyvumas, sveika mityba, emocinė gerovė |
| WELL | Pastatų sertifikavimo sistema, orientuota į žmonių gerovę | Oro kokybė, vandens kokybė, apšvietimas, akustika, termofortas |
tags: #apsviestumo #higienos #normos #gyvenamasis #namas