Techninės specifikacijos parengimas yra viena atsakingiausių perkančiosios organizacijos užduočių per visą viešo pirkimo procesą. Taip yra todėl, kad technine specifikacija konkurenciją galima arba iš esmės padidinti, arba ženkliai apriboti. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybes apibūdinti techninėje specifikacijoje.
Techninės specifikacijos sąvoka yra apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 34 dalyje. VPĮ 2 straipsnyje taip pat yra apibrėžtos ir kitos VPĮ 37 straipsnyje vartojamos bei šio straipsnio taikymui aktualios sąvokos, pavyzdžiui, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendroji techninė specifikacija, standartas, techninis pamatinis dokumentas.
Iš viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų kyla reikalavimas, kad techninės specifikacijos būtų parengtos taip, kad būtų tikslios, aiškios ir suprantamos potencialiems viešojo pirkimo dalyviams (t. y. tiekėjams). ESTT yra pažymėjęs, kad techninės specifikacijos privalo būti tiek tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai.
Nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, kad tiekėjai bus pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra ta, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus. Konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose.
Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai.
Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.
Kasacinio teismo perkančiosioms organizacijoms pripažįstama diskrecija ne tik dėl techninės specifikacijos turinio, bet ir būdo, kaip jos konkrečiai įtvirtinamos pirkimo sąlygose: ar vienoje konkrečioje vietoje - techninėje specifikacijoje, ar šioje bei kitose pirkimo sąlygų dalyse.
Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos joms tenkančią teisę ir siekdamos apibūdinti joms reikalingą pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje gali nurodyti tiek fizines perkamų prekių, paslaugų, darbų savybes, tiek perkamų prekių, paslaugų, darbų ypatybes, susijusias su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu, metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Esminis keliamas reikalavimas - su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybėmis nesusijusios ypatybės turi turėti sąsają su pirkimo objektu ir būti proporcingos pirkimo objekto vertei ir tikslams.
Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti.
VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad techninėje specifikacijoje gali būti įtvirtintas reikalavimas kartu su pirkimo objektu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises. Nurodytas reikalavimas yra aktualus vykdant viešuosius pirkimus, kurių objektas yra laikytinas autorių teisių objektu Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme (toliau - ATGTĮ).
VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis siekis (tikslas), kad viešųjų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims, techninės specifikacijos būtų parengtos atsižvelgiant į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Ši nuostata rodo aiškią politinę (tiek ES, tiek nacionalinę) valią spręsti nurodytą problemą (aspektą).
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekis užtikrinti techninių specifikacijų suderinamumą su neįgaliųjų kriterijais ir tinkamumą naudotojams įgauna perkančiosios organizacijos pareigos, kurios nevykdymas sukelia teisinius padarinius, statusą tik tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos ar nacionaliniu teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai.
Direktyvos 2014/24/ES preambulės 3-joje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad, įgyvendinant šią direktyvą reikėtų atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, visų pirma pasirenkant ryšio priemones ir nustatant technines specifikacijas, sutarties skyrimo kriterijus ir sutarties įvykdymo sąlygas.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.
Taigi, VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas siekis (teisės aktų nustatytais atvejais - pareiga) užtikrinti techninės specifikacijos reikalavimų atitiktį neįgaliųjų poreikių kriterijams bei tinkamumą visiems naudotojams reiškia produktų, paslaugų, aplinkos, sistemų ir kt. kūrimą, siekiant, kad šie sukurti spendimai būtų universaliai pritaikyti naudojimui kaip įmanoma didesnei žmonių grupei, skatinant ir užtikrinant socialinę integraciją ir lygybę.
Pagal analogiją turėtų būti siekiama, kad nurodyti reikalavimai būtų nustatomi, atsižvelgiant ne tik į neįgaliųjų asmenų, bet taip pat ir į kitų asmenų poreikius. Šis siekis apima ne oficialiai pripažintus neįgaliais asmenis, bet ir, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmones su nusilpusiu regėjimu, tėvus su mažais vaikais, pačius vaikus ir pan.
Pabrėžtina, kad atitinkami reikalavimai aktualūs tais atvejais, kai gebėjimas pasinaudoti preke, paslauga ar darbo rezultatu nėra universalus, bet priklauso nuo fizinių asmens savybių, gebėjimų ir pan.
Vienas iš teisės šaltinių, kuriame reglamentuojamas fiziniams asmenims skirtų viešųjų pirkimų vykdymas ir atitinkamai techninių specifikacijų suderinimas su neįgaliųjų kriterijais ir tinkamumu visiems naudotojams, yra rekomendacinio pobūdžio VPT Projektavimo paslaugų pirkimų gairės. Jose nurodyta, kad, remiantis VPĮ 37 straipsnio 2 dalimi, pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai visuomenei, pirkimo vykdytojo valstybės tarnautojams ar darbuotojams), techninėje užduotyje privaloma nustatyti, kokie universaliojo dizaino reikalavimai, įgyvendinant principą tai, kas tinka neįgaliesiems, tinka visiems, yra keliami konkretaus pirkimo atveju ir kuriuos tiekėjas privalės įgyvendinti rengdamas projektą.
visų lygybė - ta pačia aplinka ir produktais gali naudotis ir ribotus funkcinius gebėjimus turintys asmenys, tai yra jie neišskiriami iš visų kitų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, tam tikrose srityse nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti privalomi reikalavimai, susiję su neįgaliųjų poreikių ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijais, į kuriuos perkančioji organizacija privalo atsižvelgti.
Kita vertus, net ir tais atvejais, kai ES ar nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta privalomų reikalavimų dėl konkrečių neįgaliųjų poreikių ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijų, perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, skirtus fiziniams asmenims (visai visuomenei, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams), turėtų siekti, kad nurodytų pirkimų objektas būtų maksimaliai pritaikytas ir tinkamas naudoti kuo didesniam visuomenės ratui, įskaitant ir neįgaliuosius.
VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje ar valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikiančių srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi (detaliau dėl nurodyto perkančiųjų organizacijų veiklos pobūdžio žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 5 dalies komentarą) teisė, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Nurodyta teise perkančioji organizacija gali pasinaudoti esant dviem kartu taikytinomis sąlygoms: perkančioji organizacija veikia gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, arba valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir perkančiosios organizacijos perkamos prekės, paslaugos ir darbai yra susiję su nacionaliniu saugumu.
Tačiau nei VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose nėra nurodyta, kaip perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad techninės specifikacijos turi atitikti šiuos esminius reikalavimus: lygiateisiškumo (užtikrinamos vienodos galimybės tiekėjams), konkurencijos, proporcingumo (techninės specifikacijos turi būti susijusios su sutarties dalyku bei atitikti sutarties vertę ir tikslus).
Pažymėtina, kad lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir proporcingumo principų laikymasis iš esmės kartu lemia ir konkurencijos užtikrinimą. Tuo tarpu lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir proporcingumo reikalavimų nesilaikymas lemia ir konkurencijos apribojimą viešajame pirkime.
VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje iš esmės yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas.
Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises. Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai visuomenei, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Jeigu Europos Sąjungos ar nacionaliniu teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkančioji organizacija privalo jais vadovautis rengdama technines specifikacijas.
Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, - nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu.
Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.
Dažnos klaidos rengiant technines specifikacijas
- Techninės specifikacijos atitikties lentelėje nurodomos būsimos sutarties vykdymo sąlygos, o ne reikalavimai pirkimo objektui.
- Specifikacijoje minimas vienu mygtuko paspaudimu atliekamas vaizdo fokusavimas, skliausteliuose paaiškinant „MG200C-AM“. Ši informacija yra iš konkretaus gamintojo prekės aprašymo, kuriame gamintojas paaiškina, jog šį funkcionalumą turi jo gaminami prietaisai, kurių serijos numeryje yra "AM" raidės. Šis reikalavimas skamba kaip konkretaus gamintojo prekės reklaminis šūkis, o ne kaip organizacijos poreikis.
- Dėl daugybės rašybos klaidų, nesuderintų linksnių ir nenaudojamų lietuviškų raidžių neaišku ką reiškia „minimaliu operacijos ekrano kontrasto nustatymas ir panašišai be kompiuterio“.
Kaip išvengti klaidų:
- Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimus pagal organizacijos poreikį, o ne pagal konkretaus gaminio aprašymą.
- Techninės specifikacijos reikalavimus formuluoti aiškiai, lietuvių kalba. Naudoti lietuviškas raides, skyrybos ženklus.
Kai perkamos prekės, reikalavimų prekės savybėms išskaidymas ir pateikimas lentelės forma bei reikalavimas nurodyti konkrečius duomenis, juos įrodyti, pateikti į atitinkamas įrodančių dokumentų vietas, padeda tiekėjams parengti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai - juos įvertinti.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai techninių specifikacijų reikalavimai:
| Reikalavimas | Apibrėžimas | VPĮ straipsnis |
|---|---|---|
| Tikslios ir aiškios | Specifikacijos turi būti suprantamos potencialiems dalyviams. | VPĮ 37 str. 3 d. |
| Konkurencingos | Specifikacijos turi užtikrinti konkurenciją tarp tiekėjų. | VPĮ 37 str. 3 d. |
| Nediskriminuojančios | Specifikacijos neturi diskriminuoti atskirų tiekėjų. | VPĮ 37 str. 3 d. |
| Proporcingos | Specifikacijos turi atitikti pirkimo objekto vertę ir tikslus. | VPĮ 37 str. 1 d. |
| Atitinkančios neįgaliųjų poreikius | Specifikacijos turi atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius ir tinkamumą visiems naudotojams. | VPĮ 37 str. 2 d. |
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, M. K. Paco g. 1, Vilnius, numato įsigyti tarnybinės uniformos bliuzonus ir kelnes (toliau - pirkimo objektas, prekės). Preliminarus kiekis: bliuzonų - 2000 (du tūkstančiai) vnt., kelnių - 4000 (keturi tūkstančiai) vnt. Reikalavimai pirkimo objektui nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“.
BVPŽ kodas - 35811300-5 Kariškių uniformos. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) techninės specifikacijos projektas buvo skelbiamas iki 2023 m. birželio 29 d. (CVP IS Nr. Radvilėnų pl. Prekių pristatymo terminas - per 180 kalendorinių dienų nuo užsakymo pateikimo elektroniniu paštu dienos. Pašalinimo pagrindai ir jų nebuvimą patvirtinantys dokumentai, kvalifi kacijos reikalavimai nurodyti specialiosiose pirkimo sąlygose.
Tiekėjas kartu su pasiūlymu privalės pateikti EBVPD. Tiekėjas teikdamas pasiūlymą turi pateikti deklaraciją, kad jam netaikomi 2022 m. balandžio 8 d. 1. Sutarties projektas pateiktas specialiųjų pirkimo sąlygų 10 priede. 2. PO reikalauja, kad sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantija ar draudimo bendrovės laidavimu. 3. Tiekėjas per 10 d. d. nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo PO pateikti sutarties sąlygų įvykdymo garantiją (laidavimą) tokiomis sąlygomis: 3.1. suma: 3 proc. nuo maksimalios sutarties vertės; 3.2. galiojimo terminas: sutarties galiojimo laikotarpis (įskaitant apmokėjimo laikotarpį).
Vykdomas žaliasis pirkimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 37 straipsnis.
tags: #techniniu #specifikaciju #projektu #skelbimas