Koks Turi Būti Geras Darbuotojas: Savybės, Kurias Vertina Darbdaviai

Keičiasi laikai, keičiasi ir savybės, kurias būtina turėti norintiems išlikti konkurencingais vis spalvingesne tampančioje darbo rinkoje. Ne veltui sakoma, kad jei neprisitaikysi - liksi užnugaryje, tad įvairių sričių specialistams reikia kuo geriau pažinti jų aplinkoje atsirandančias naujoves.

Nors kiekvienas verslas turi savo unikalius poreikius, yra keletas geriausių darbuotojų savybių, kurias, atrodo, visi vertina.

Prisitaikymas Prie Inovacijų

Prisitaikymas prie inovacijų šiandien yra bene svarbiausias raktas į kiekvienos augančios organizacijos sėkmę. „Nereikia staiga tapti programinės įrangos inžinieriumi, kad idealiai išmanytumėte viską, kas yra susiję su inovacijomis. Pakanka bent jau išoriškai suprasti, kas yra dirbtinis intelektas, procesų automatizavimas ir kaip visa tai veikia.

Norint spėti į sparčiai judantį inovacijų traukinį, pasinaudokite gausybe virtualioje erdvėje esančios informacijos bei mokymų ir nė nepastebėsite, kaip greitai inovacijos taps jums puikiai pažįstamu lauku“, - sako M.

Kritinis Mąstymas ir Lankstumas

Dar 2020-aisiais, kai pasaulį užklupo pandemija, puikiai pamatėme, ką reiškia nepastovumas ir kaip viskas gali greitai keistis - net ir tie dalykai, kurie kainavo daug metų įdirbio. „Jeigu žmogus mąsto kritiškai, geba operatyviai spręsti kylančias problemas ir pasižymi lanksčiu požiūriu, jam problemų įvykus pokyčiams niekada nekyla.

Tačiau tiems, kurie yra įpratę prie stabilumo, o bet kokie didesni pokyčiai sukelia nepatogumo jausmą, ateityje patartina ugdyti gebėjimą į pokyčius reaguoti greičiau. Pokyčiai gali būti ir teigiami, ir neigiami. Tačiau atsižvelgiant į tai, kiek dabartiniame pasaulyje reiškia laikas ir kaip greitai gali keistis aplinka, produktyvesnis darbuotojas visada bus tas, kuris pasikeitusioje aplinkoje adaptuotis mokės žymiai greičiau“, - pastebi M.

Puikūs Bendravimo Įgūdžiai

Protingas, aiškus ir sklandus bendravimas - tai, ką vertina kiekvienas darbdavys. Plačiai paplitęs bendravimas per skaitmeninių technologijų įrankius leidžia vieniems kitus pasiekti lengvai ir paprastai. Kita vertus, iškelia užduotį mokėti virtualiomis priemonėmis bendrauti lygiai taip pat efektyviai kaip ir gyvai.

Juk šiais laikais įprasta, jog tam tikrą užduotį su kolega galite pradėti atlikti dirbdami sėdint vienas prie kito, o pabaigti bendraudami jau nuotoliu. „Populiarėjančiame hibridiniame darbo modelyje, kai dirbama tiek iš namų, tiek darbo vietoje, įprastai matoma daugiau pliusų. Vis tik, bendravimas tarp kolegų, o ypač sprendžiant sudėtingesnius klausimus, dėl darbo nuotoliu gali tapti ir iššūkiu.

Bendraujant virtualiai, sunkiau pastebėti žmogaus emocijas ir sunkiau sukurti pasitikėjimą. Tad viena svarbiausių savybių siekiant efektyvaus darbo - tai gebėjimas aiškiai komunikuoti ir tą daryti kiek įmanoma daugiau, nes būtent taip atsiranda daugiau galimybių vienam kitą pilnai suprasti. Jeigu siekiame efektyvaus darbo užtikrinimo, tai, be jokios abejonės, gebėjimas sklandžiai komunikuoti bus labai svarbus tiek ateinančiais metais, tiek ir tolimesnėje ateityje“, - pabrėžia M.

Gebėjimas efektyviai bendrauti yra būtinas bet kokiame versle. Dažnai geri bendravimo įgūdžiai būna net svarbesni už išsilavinimą ar patirtį.

Darbdavys šiai savybei bus ypač atidus, jei kreipėtės dėl darbo, kuriame turėsite kasdien bendrauti su klientais ar personalu (vadovo, vadybininko, lektoriaus ir pan. pozicija). Svarbu mokėti ne vien pasakyti, bet ir išgirsti, pamatyti.

Universalumas ir Platesnis Darbo Funkcijų Supratimas

Šių laikų hibridinio ir nuotolinio darbo pasaulyje reikia daugiau gebėjimo ne tik aiškiau komunikuoti, bet ir planuoti bei suprasti platesnį darbo funkcijų spektrą. Ką reiškia būti universaliam? Tai, pavyzdžiui, dirbant buhalteriu, nors ir minimaliai išmanyti IT darbo specifiką arba dirbant IT specialistu, žinoti kaip veikia marketingas.

„Yra daugybė istorijų, kai tikslą darbuose pasiekti padėjo požiūris, jog nebūtinai reikia daryti ir žinoti tai, kas numatyta tam tikrose pareigose. Nors visais laikais buvo vertinamas darbuotojas, kuris išmano ir gali padaryti daugiau, kartu su inovacijų plėtra ir spartėjančiu gyvenimo ritmu universalumo svarba yra dar didesnė.

Tapti „visagaliu meistru“ siekiant efektyvumo tikrai nereikia. Tačiau išmanyti ne tik savo, bet ir pasidomėti kolegos darbo specifika, dalintis idėjomis ir stengtis bent minimaliai veikti ne tik savo paties, bet ir kolegos srityje - be galo svarbu“, - mintimis dalijasi M.

Pasitikėjimas Savimi

Ko gero daug ir aiškinti nereikia, kad geras ir produktyvus darbuotojas niekuomet nebus tas, kuriam trūksta pasitikėjimo savimi bei noro darbus atlikti puikiai. „Atsparumas kenkėjiškai aplinkai bei gebėjimas ugdyti pasitikėjimą savimi, nuolatos daryti daugiau nei iš tavęs tikimasi, inicijuoti pokyčius ir juos įgyvendinti, buvo svarbiomis savybėmis visais laikais.

Tačiau šiandien, kai informacija aplinkui sukasi kur kas greičiau, tokios savybės yra dar svarbesnės. Taigi nereikėtų galvoti, kad mano karjera, asmeniniu augimu pasirūpins vadovas ar organizacija.

Išsilavinimo Svarba

„Darbo rinka keičiasi, profesijos tobulėja, atsiranda daug naujų pareigybių, o kai kurių dėl technologijų pažangos artimiausiu metu iš vis gali nebelikti. Labai greitai ir į jūsų karjeros duris gali pasibelsti naujos ir būtinos turėti kompetencijos, o galbūt būtinybė iš vis persikvalifikuoti.

Kaip pastebi „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas, savybių, kurios vienaip ar kitaip bus svarbios ateinančiais metais bei tolimesnėje ateityje galima išvardinti ir kur kas daugiau. Tad ir ateinančiais metais, pasak M. Šestilo, sėkmingas darbuotojas bus būtent tas, kuris visų pirma tikės pačiu savimi.

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidento bei Lietuvos švietimo tarybos nario Danuko Arlausko, vertinant, ar išsilavinimas svarbus ieškantiems darbo, vienareikšmiško atsakymo nėra - darbdavių lūkesčiai kinta priklausomai nuo srities.

Anot jo, kol inžinieriui gauti darbą be diplomo būtų sudėtinga, kūrybingumo reikalaujančioje dizaino srityje išsilavinimą patvirtinantis dokumentas gali būti ir mažiau svarbus aspektas.

„Studijų metu žmonės gauna reikalingas specializuotas žinias, įgyja bazines kompetencijas, kurias vėliau gali pritaikyti praktikoje. Taigi, tokioje srityje kaip inžinerija, kur dažnai susiduriama su kompleksinėmis problemomis ir būtinas itin platus žinių spektras, vargu, ar galima gauti darbą neturint bent profesinio išsilavinimo pažymėjimo.

Kita vertus, diplomo turėjimas gali būti mažiau reikšmingas, kai, pavyzdžiui, kalbame apie dizaino sritį, kur reikalingas talentas ir kūrybiniai sugebėjimai, o jų - knygose nemoko“, - pasakoja D. Arlauskas.

LDK prezidentas, visgi, pastebi, kad išsilavinimo klausimas ir toliau nepaliauja kelti viešų diskusijų, nes šalyje trūksta aiškaus susitarimo, kokį vaidmenį darbo rinkoje atlieka profesinis ir aukštasis mokslas.

„Mūsų visuomenėje dar gajus stereotipas, kad be diplomo susikurti sėkmingą karjerą neįmanoma. Dėl to neretai žmonės pasiduoda artimųjų ar visuomenės spaudimui stoti į aukštąsias mokyklas vien dėl įrašo gyvenimo aprašyme.

Tokių atvejų sumažėtų, jei tarp švietimo ir verslo atstovų būtų priimtas aiškus susitarimas, kokios yra profesinio ir aukštojo mokslo funkcijos darbo rinkoje. Tai padėtų išsiaiškinti konkrečius skirtingų darbo sričių poreikius specialistų atžvilgiu, todėl nebereikėtų diskutuoti svarbus žmogui diplomas ar ne“, - teigia D. Arlauskas.

Kitos Svarbios Savybės

Norint geriau suprasti bendras gero darbuotojo savybes, kurių dažniausiai tikisi darbdaviai, buvo atliktas tyrimas ir apklausta daugiau nei 2000 vadovų ir žmogiškųjų išteklių specialistų.

1. Tvirta darbo etika buvo viena iš populiariausių savybių, į kurią dažniausiai atsižvelgia darbdaviai, ieškodami naujų darbuotojų. Daugelis respondentų norėtų, kad kandidatai įrodytų savo sugebėjimą sunkiai dirbti.
2. Pozityvumas lemia produktyvesnę darbo dieną ir sukuria geresnę aplinką kolegoms darbuotojams. Puikūs darbuotojai nuolatos išsiskiria už savo puikų požiūrį ir užsitarnauja teigiamą reputaciją.
3. Kai reikia surasti gerus darbuotojus, vadovai dažnai ieško kandidatų, kurie galėtų imtis iniciatyvos ir atlikti darbą lengvai arba be jokio paskatinimo.
4. Daugelio kompanijų sėkmė priklauso nuo komandų ir ištisų skyrių, ne tik pavienių gerų darbuotojų. Todėl itin reikalinga ir ši darbuotojo savybė, kuri užtikrintų, kad įmonės veikla nesustos vien dėl kažkokių asmeninių ambicijų.

Lyderio Savybės

Norint sėkmingai dirbti vadovaujamąjį darbą, būtini tam tikri gebėjimai ir asmenybės bruožai, nuo kurių priklauso, ar vadovas bus efektyvus.

1. Gebėjimas vadovauti ir daryti įtaką kitiems. Vadovas turi sugebėti vesti savo „pajėgas“ paskui save. Mokėti vadovauti komandai ir būti įtakingu yra didelė vertybė vadovui.
2. Gebėjimas bendrauti su savo lygio vadovais, pavaldiniais ir aukštesnio rango vadovais.
3. Gebėjimas analizuoti informaciją ir priimti sprendimus. Efektyvūs vadovai moka analizuoti informaciją ir priimti gerus sprendimus. Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip atrodo.
4. Gebėjimas atlikti užduotis ir pasiekti rezultatų. Organizacijoms patinka vadovai, kurie aktyviai imasi veiksmų ir pasiekia rezultatų. Priėmus sprendimą arba parengus strateginį planą, jį reikia įgyvendinti, antraip strategija žlugs. Vadovai, galintys „užkurti“ komandą, kad užduotys būtų atliktos, sugeba pasiekti rezultatų. Tačiau darbai negali būti daromi pavaldinių sąskaita.
5. Gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir diegti naujoves. Visi žino, kad vienintelis pastovus dalykas yra pokyčiai. Kad išliktų konkurencingos, organizacijos turi turėti vadovus, kurie domisi naujovėmis ir jas diegia. Efektyvūs vadovai turi sugebėti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos.

Tikėtina, kad bent trimis iš šių savybių pasižymintis vadovas bus efektyvus. Visus penkis gebėjimus turintis vadovas bus tikrai geras lyderis.

Rekomendacijos Ieškantiems Darbo

Ieškant darbo, daugelis kandidatų jau išmoko susitvarkyti savo gyvenimo aprašymą, parašyti dėmesį patraukiantį motyvacinį laišką, o pokalbio metu - sėkmingai save pristatyti. Koją pakišti gali buvusių darbdavių rekomendacijos, kurios iki šiol išlieka kaip vienas populiariausių būdų informacijai apie kandidatą gauti.

Daugelis darbdavių neįvertina, jog ieškantieji darbo taip pat vis dažniau atlieka savo namų darbus ir susirenka informaciją, atsiliepimus apie įmonę, kurioje nori įsidarbinti. Žinant ir taikant kelias taisykles, kaip rinkti rekomendacijas tiek apie kandidatus, tiek apie įmones, galime išvengti klaidų bei gauti naudingos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.

Buvusių darbdavių žodinės rekomendacijos yra svarus rodiklis vertinant kandidato tinkamumą. Vadovai, tai žinodami, dažnai nenori pakenkti buvusiam darbuotojui ir apie nesutarimus, konfliktines situacijas, neįgyvendintus tikslus net neužsimena.

Pastebima tendencija, kuomet darbdaviai, norėdami taikiai atsisveikinti su darbuotojais esant ne visai malonioms aplinkybėms, jiems parašo išties puikią rekomendaciją.

Žmonės turi be galo skirtingus vertinimo kriterijus, todėl vienam darbdaviui geras darbuotojas tas, kuris pasilieka dirbti viršvalandžius, o kitam - turintis stiprią orientaciją į klientą. Taip sąvokos “geras” ar ”blogas” įgauna skirtingas interpretacijas.

Tarp personalo paieškos ir atrankos specialistų galioja nerašyta taisyklė: geriau mažiau klausimų, bet ilgesni atsakymai. Todėl visų pirma turime išsikelti tikslą, ką mums svarbiausia sužinoti, kokius momentus pasitikslinti. Kai išsigryniname, pasirenkame klausimus. Klausimo formuluotė turi būti nesudėtinga, tačiau informatyvi.

Geriausia pradėti nuo atvirų klausimų, leidžiančių gauti platesnius ir išsamesnius atsakymus. Rekomenduojama vengti kompromituojančių klausimų, kurie sukuria nepatogumo, spaudimo pojūtį. Taip pat tokių, kurie skatina vertinti savybes kaip geras / blogas ar klausimų, kurie patys iš savęs užprogramuoja pašnekovą tendencingam atsakymui, pavyzdžiui “Ar X buvo geras darbuotojas?”.

Apibendrinant, klausimai turėtų būti atvirti, leidžiantys pašnekovui kuo laisviau ir natūraliau išreikšti savo nuomonę. Štai keli pavyzdžiai: kokioje darbinėje aplinkoje ar pozicijoje geriausiai atsiskleistų X potencialas? Su kokio tipo asmenimis jam geriausiai sektųsi sutarti?

Kai ieškoma informacijos apie įmonę, kurioje norima įsidarbinti, atrodo, kad patikimiausias būdas jai gauti - pažįstamų, kurie ten yra dirbę ar dirba šiuo metu, atsiliepimai. Bet čia reikia būti atidiems, nes juk kas vienam yra svajonių darbas ar nuostabus vadovas, kitam gali būti visiškai priešingai. Taisyklė - nepriimkime visko tiesiogiai, o kiekvieną kartą pasitikslinkime, ką pašnekovas turi omenyje, paprašykime platesnio komentaro ar paklauskime, kokia likusių kolegų nuomonė.

Įtaką rekomendacijoms turi ir aplinkybės, kuriomis darbuotojas paliko kompaniją. Dažna situacija, kai vadovas ypatingai vertino savo darbuotoją, daug į jį investavo ir tikėjo jo lojalumu, o šis vieną dieną jį “paliko”. Arba iš darbo išėjo puikus vadovas, o su juo kartu - ir visa komanda.

Neigiamų patirčių prisiminimai darbe buvusius darbuotojus veikia stipriau nei ten patirtos teigiamos akimirkos. Ypatingai tuomet, jeigu kompaniją teko palikti ne itin draugiškai. O kartėlį galėjo palikti begalė situacijų: nepagrįstos ambicijos ir lūkesčiai, komunikacijos stoka su vadovu ir kolektyvu ar net neįvykęs konstruktyvus exit pokalbis.

Internetas ir socialiniai tinklai yra sukūrę terpę, kurioje rasti reikalingą informaciją yra paprasta. Apie įmonę savo nuomonę žmonės susidaro perskaitę vos nuo vieno iki šešių atsiliepimų. Visas šis procesas trunka tik kelias minutes.

Žmonės yra veikiami emocijų. Net jei jos kyla iš gana tolimoje praeityje vykusių įvykių. Dažnai nemalonūs atsitikimai įsirėžia atmintin taip, lyg viskas būtų nutikę vakar.

Kai norime darbintis į įmonę, kurioje kažkada dirbo draugas ar pažįstamas, o šis atsako, kad niekam nelinkėtų joje dirbti bei smulkiai nupasakoja savo patirtį - nepamirškime paklausti, kada tai nutiko.

Klausdami rekomendacijų apie kandidatą, prisiminkime, jog žmogus keičiasi, tobulėja. Kompetencijos ugdomos kiekvieną dieną ir labai tikėtina, kad net ir po metų ar pusmečio buvęs darbuotojas jas bus ženkliai patobulinęs. Tuomet gauta informacija netenka savo prasmės, bet abejonė, gavus prastą rekomendaciją, jau kilusi.

Todėl stenkimės išlaikyti objektyvumą ir darbo pozicijai reikalingas kompetencijas ar savybes patikrinti kitais būdais, pvz. praktinių užduočių pagalba, darbinių situacijų simuliavimo metu ar bent tikslingai užduodami papildomus klausimus atrankos pokalbio metu.

Pirmas neobjektyvios rekomendacijos požymis, kuomet visas pašnekovo komentaras yra vienareikšmis, t.y. pernelyg teigiamas arba pernelyg neigiamas. Gyvenime taip nebūna.

Geriausias būdas valdyti ir realiu metu reaguoti į situaciją - rekomendacijų klausti telefonu, gyvu pokalbiu. Gebėjimas skaityti tarp eilučių ir jausti pašnekovą yra neatsiejama būtinybė.

Jei yra galimybė surinkti nuomonę iš platesnio rato pašnekovų - nedvejokime, taip ir padarykime. Tokiu būdu galėsime palyginti gautą informaciją su sava nuomone, išryškinti sutampančius faktus ir pastebėti besiskiriančius.

Mes kiekvienas turime skirtingą vertinimo sistemą, veikiamą vidinių vertybių ir patirčių, todėl būtina prisiminti: siekdami objektyvumo asmeniškumą palikime nuošalyje, o pasitelkę skirtingus informacijos rinkimo būdus ir kanalus gausime pilnesnį ir tikslesnį vaizdą.

Darbdaviams ypatingai svarbu rekomendacijas rinkti etiškai ir nepažeidžiant duomenų apsaugos įstatymo, todėl privaloma gauti kandidato sutikimą.

Žinant, kokių pavaldinių dažniausiai pageidauja darbdaviai, galima iš anksto pasiruošti - rašant motyvacinį laišką, kalbant įdarbinimo pokalbyje. Kuo jau šiandien galite sau padėti? Skaitydamas skirtingų trokštamų savybių aprašymus, pamąstykite apie kiekvieną dalį - kaip jūs įrodysite minimą įgūdį ar savybę? Prisiminkite konkrečias situacijas.

Tai padės jums pasiruošti įdarbinimo pokalbiams, išmoksite argumentuotai prisistatyti, sumažės įtampa sulaukus neįprastų klausimų pokalbio metu.

Kaip Tapyti Geresniu Darbuotoju: Patarimai

• BENDRAVIMO ĮGŪDŽIAI: Gebėjimas efektyviai bendrauti yra būtinas bet kokiame versle. Dažnai geri bendravimo įgūdžiai būna net svarbesni už išsilavinimą ar patirtį.
• ANALITINIAI SUGEBĖJIMAI: Jie susiję su gebėjimu analizuoti situacijas, numatyti galimus rezultatus, jei reikalinga - sukaupti daugiau informacijos ir parinkti tinkamiausią sprendimą. Jei kandidatuojate į vadovo poziciją, neabejokite - šie gebėjimai bus tikrai vertinami.
• LANKSTUMAS, GEBĖJIMAS NUSTATYTI PRIORITETUS: Tai gebėjimas susitvarkyti su keliomis užduotimis, nustatant prioritetus prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir reikalavimų darbe.
• TARPASMENINIO BENDRAVIMO GEBĖJIMAI: Darbdavys kvies prisijungti prie jau egzistuojančio kolektyvo, kuriame jau nusistovėjusios bendravimo normos, todėl jam kils klausimas, ar jums nebus sudėtinga pritapti.
• VADOVAVIMO ĮGŪDŽIAI: Net jei kyla diskusijų, ar polinkis vadovauti yra daugiau įgimtas ar išugdytas, šis įgūdis tampa ypač reikšmingas prisiimant atsakomybę bei siekiant kontroliuoti procesus įmonėje.
• GEBĖJIMAS PLANUOTI, ORGANIZUOTI: Šios savybės susijusios su sugebėjimu tinkamai planuoti, organizuoti ir vykdyti užduotis, efektyviai išnaudojant laiką. Taip pat tinkamai išsikeliant tikslus.
• PROBLEMŲ SPRENDIMAS, PRIEŽASTINIŲ RYŠIŲ RADIMAS, KŪRYBIŠKUMAS: Būtų sunku išlaikyti verslą sėkmingą, jei nuolat vadovautumėtės tradiciniais sprendimais. Net jei ir verslas ne jūsų - siekdamas būti novatorius būsite priversti į įprastas užduotis pažvelgti kūrybiškiau.

tags: #koks #turi #buti #darbuotojas