Ar 2013 m. paimtai būsto paskolai galioja lengvatiniai mokesčiai?

Šiame straipsnyje aptarsime pelno mokesčio tarifus, lengvatas ir kitas svarbias finansines sąlygas, kurios gali būti susijusios su būsto paskolomis ir mokesčiais Lietuvoje.

Pelno mokestis

Apskaičiuotas įmonės apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant standartinį 17 proc. pelno mokesčio tarifą (16 proc. už 2025 m. mokestinį laikotarpį). Įmonės apmokestinamajam pelnui gali būti taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas:

• 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
• 7 proc. (6 proc. už 2025 m. mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas.
• 7 proc. (6 proc. už 2025 m. mokestinį laikotarpį) mokesčio tarifas žemės ūkio veiklą vykdančiai kooperatinei bendrovei (kooperatyvui).

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos vienetams ir užsienio vienetams, vykdantiems veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje:

• 17 proc. - apmokestinant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną;
• 16 proc. - apmokestinant 2025 m. mokestinio laikotarpio, (apmokestinant iki 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną taikomas 15 proc. mokesčio tarifas).

Lengvatiniai pelno mokesčio tarifai:

• 6 proc. - apmokestinant 2025 m. mokestinio laikotarpio, (5 proc.- iki 2025 m. mokestinio laikotarpio)
• 0 proc. (iki 2026 m. mokestinio laikotarpio) Smulkiesiems ir / ar naujiems vienetams ir / ar pelno nesiekiantiems vienetams ir / ar žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams

Jeigu tenkinamos visos 3 sąlygos:

• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
• mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur;
• neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Lengvatinio 6 proc. pelno mokesčio tarifo (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio) taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 6 proc. (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur.

Naujai įregistruotiems vienetams, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu tenkinamos visos 5 sąlygos:

• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
• mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur;
• neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų;
• vieneto dalyvis (dalyviai) tik fizinis (fiziniai) asmenys;
• per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant ir pirmąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija300 tūkst. Eur.

7 proc. (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio)

0 proc. (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio)

7 proc. pelno mokesčio tarifu mokestiniu laikotarpiu uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose:

• pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms);
• nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos.

PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 7 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur.

Esminis pakeitimas: atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.

0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmuoju ir antruoju mokestiniais laikotarpiais uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti naujai įregistruoti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose:

• pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms);
• nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos;
• vieneto dalyvis (dalyviai) yra tik fizinis (fiziniai) asmenys;
• per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina (pirmuoju ar/ir antruoju mokestiniu laikotarpiu) bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur.

Esminiai pakeitimai: nuo vienerių iki dvejų metų pailgintas laikotarpis, kuriuo naujai įregistruotų smulkių vienetų uždirbtam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, bei atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.

Jeigu vienetas buvo įregistruotas 2025 metais ir atitinka visas PMĮ 5 str. 2 dalyje 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymui nustatytas sąlygas, tai 2026 metais (antruoju mokestiniu laikotarpiu) toks vienetas taip pat gali taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.

7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio)

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui taikomas 7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio).

Atvejai, kai taikomi kiti pelno mokesčio tarifai:

• Užsienio vienetams, gaunantiems pajamas ne per nuolatines buveines Lietuvoje. Užsienio vienetų ne per nuolatines buveines Lietuvoje gaunamos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gali būti apmokestinamos kitais pelno mokesčio tarifais.
• Laivybos vienetams. Laivybos vienetų pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu, jeigu vienetas atitinka nustatytus kriterijus.

Mažoji bendrija (MB)

Daugelis mažųjų bendrijų taiko lengvatinį 7 proc. pelno mokesčio tarifą. Naujoms įmonėms pirmuosius du metus gali būti taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. Pirmieji du įmonės metai skaičiuojami nuo įmonės įsteigimo dienos iki sekančių metų gruodžio 31 d. 0 proc. tarifas pirmuosius du veiklos metus ir 7 proc. tarifas vėlesniais veiklos metais gali būti taikomas, jeigu įmonės metinės pajamos neviršija 300 000 EUR.

PVM

Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos praėjusiais metais viršijo 45 000 eurų arba šiais metais viršija 45 000 eurų.

Sodra

Mažoji bendrija moka PSD ir VSD mokesčius nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų.

GPM

Visos MB narių pajamos iš mažosios bendrijos yra laikomos B klasės pajamomis. Tai reiškia, kad prievolė sumokėti pajamų mokestį tenka pajamas gavusiam MB nariui - metams pasibaigus, MB narys privalo pateikti VMI pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM mokestį.

MB direktoriui per metus išmokėtas iki 12 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) dydžio atlyginimas apmokestinamas 15 proc. GPM, nuo 12 iki 36 VDU - 20 proc. GPM, nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc. GPM. Didesnis nei 60 VDU atlyginimas MB vadovams nėra mokamas, nes MB vadovo atlyginimui taikomas apribojimas - galima išmokėti ne daugiau kaip 100 000 € per metus.

MB narių lėšos asmeniniams poreikiams (iki 36 VDU per metus) apmokestinamos 20 proc. GPM. Pelno išmokėjimui progresiniai mokesčiai netaikomi - nepriklausomai nuo išmokėtos sumos taikomas 15 proc. Jei mažoji bendrija turi samdomų darbuotojų, darbuotojų darbo užmokestis apmokestinamas taip pat, kaip ir kitose įmonėse.

Papildomos išlaidos perkant būstą

Specialistai išskiria pagrindines išlaidų kategorijas, su kuriomis susidurs kiekvienas būsto pirkėjas, besinaudojantis banko finansavimu. Skaičiavimams pateikiamas preliminarus pavyzdys, kai perkamas standartinis 2-3 kambarių butas, kurio vertė siekia 150 tūkst. eurų.

Turto vertinimo mokestis: Prieš suteikdama paskolą, finansų įstaiga privalo žinoti realią įkeičiamo turto rinkos vertę. Šią paslaugą atlieka nepriklausomi turto vertintojai. Standartinio buto Vilniuje ar Kaune vertinimo ataskaita pirkėjui kainuos nuo 150 iki 300 eurų - galutinė šios paslaugos kaina priklauso nuo turto tipo (butas, namas, sklypas) ir vietos.

Sutarties sudarymo (administravimo) mokestis: Tai vienkartinis mokestis, kurį finansų įstaiga taiko už paskolos dokumentų parengimą, administravimą ir sutarties sudarymą. Šis mokestis skirtinguose bankuose gali svyruoti nuo 0,4 proc. iki 1 proc. paskolos sumos. Perkant būstą už 150 000 eurų, šis mokestis gali siekti nuo 500 iki daugiau nei 1 200 eurų.

Notaro mokesčiai: Būsto pirkimo-pardavimo sutartis ir hipotekos (įkeitimo) dokumentas turi būti patvirtinti notaro biure. Tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį taikomas 0,37 proc. būsto kainos mokestis, o tvirtinant hipotekos dokumentą - nuo 0,17 iki 0,25 proc. objekto vertės mokestis (bet iki 240 Eur + PVM). Dažnai šie mokesčiai yra dalinami tarp pirkėjo ir pardavėjo. Perkant 150 000 eurų vertės būstą, išlaidų suma pas notarą gali lengvai pasiekti 700 eurų.

Nuosavybės ir hipotekos registravimo mokesčiai: Pasirašius sutartis pas notarą, nuosavybės teisė į turtą bei hipoteka (turto įkeitimas bankui) turi būti įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre. Už nuosavybės teisės įregistravimą teks sumokėti mokestį, priklausantį nuo turto vertės, o už hipotekos įregistravimą - fiksuotą sumą. Šie du mokesčiai perkant 150 000 eurų kainuojantį būstą kartu sudarytų apie 70 eurų.

Turto draudimas: Įkeičiamas turtas privalo būti apdraustas visą paskolos laikotarpį. Draudimo kaina priklauso nuo turto tipo, jo būklės ir pasirinktos draudimo bendrovės. Standartinio buto metinis draudimas vidutiniškai kainuoja apie 100 eurų. Tai nėra vienkartinis mokestis - jį reikės mokėti kasmet.

Vadinasi, perkant būstą už 150 000 eurų, visi papildomi mokesčiai gali siekti net apie 2 000 eurų.

Svarbu iš anksto pasiruošti: „Didžioji dalis šių netikėtų išlaidų - valstybės nustatyti įkainiai už teisinių veiksmų atlikimą ir nuosavybės įregistravimą“, - komentuoja specialistė. Be to, šias išlaidas dažnai galima sumažinti derantis su savo kredito įstaiga: dalį mokesčių galima pasidalinti su būsto pardavėju, taip pat patartina palyginti turto vertintojų ir turto draudėjų kainų pasiūlymus arba tiesiog neskubėti ir atidžiai perskaityti kiekvieno paslaugos teikėjo sąlygas.

Kredito istorija ir paskolos

Laiku neapmokėta vos kelių eurų sumos sąskaita gali pakišti koją, siekiant gauti banko paskolą būstui. Ekspertai įspėja, kad vėluojančios įmokos už komunalines paslaugas gadina asmens kredito istoriją ir gali gerokai padidinti būsimos paskolos palūkanas. O nuo to vis dažniau nukenčia net ir dideles pajamas gaunantys, tačiau į tvarkingą mokesčių mokėjimą pro pirštus žvelgiantys piliečiai.

Fizinio asmens kredito istorija - tai žmogaus finansinio pajėgumo ir finansinės drausmės CV, kurį vertina bankas, svarstydamas paskolos suteikimo galimybes ir sąlygas. Skolininko statusas įgyjamas, kai neatsakingai žiūrima į mokestinius įsipareigojimus, tokius kaip atsiskaitymas už komunalines paslaugas ar telefoną.

„Vėlavimas atsiskaityti palieka pėdsaką kredito istorijoje, kurią skolinantis vertina finansų įstaigos, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Net iš pirmo žvilgsnio nedidelė 10 ar 20 Eur skola, ypač, jei vėlavimai kartojasi, vėliau gali keliais šimtais, o kartais ir tūkstančiais eurų padidinti palūkanas už būstą, automobilio lizingą ar kitą prekę“, - sako Andrius Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Paskolų ekspertas Marius Jansonas pabrėžia, kad bet kurios paskolos palūkanų dydis yra stipriai susijęs su atsiskaitymo įpročiais: „Pavyzdžiui, 10-20 Eur skola gali lemti 0,5 proc. didesnę banko maržą. Kalbant paprastai, tai reiškia, jog, imdami 100 000 Eur paskolą, bankui dėl savo skolos sumokėsite 10 000 Eur daugiau”.

Informacija apie įsiskolinimus kredito istorijoje išlieka 10 metų. Jei įsiskolinimai kartojasi 2-3 kartus, bankai tokį asmenį priskiria potencialių skolininkų kategorijai.

Kaip išvengti skolų?

Paprasčiausias būdas - visus mėnesio mokesčius sumokėti ne vėliau kaip iki 28 mėnesio dienos. Gavę duomenis vėliau, teikėjai gali neįskaityti skaitiklių rodmenų ir pateikti sąskaitą su skola, nors realaus įsiskolinimo ir nėra.

Paskolų ekspertas Marius Jansonas rekomenduoja planuoti finansus atsakingai ir kas mėnesį 10 proc. gaunamų pajamų atidėti į pinigų rezervą. „Jei susiklostė tokia situacija, kad įsiskolinimo išvengti negalite, patartina tartis su atsakingomis įstaigomis dėl skolų numatymo. Tai reiškia oficialų sutarimą dėl laikotarpių, per kuriuos bus padengti įsiskolinimai, o informacija apie juos nebus perduota antstoliams ar skolų išieškojimo įmonėms“, - pataria M. Jansonas.

Mokesčių tarifų lentelė

tags: #ar #2013m #paimtai #busto #paskolai #galioja