Savivaldybių tarybų narių statusą ir įgaliojimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Remiantis 2022 m. lapkričio 1 d. 9 straipsniu, savivaldybės tarybos nariai turi teisę:
- Gauti iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių informaciją, įskaitant dokumentus ir kitą medžiagą, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti.
- Ši informacija pateikiama susipažinti tarybos nariui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, taikomos susipažinimui su valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančia, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusia informacija.
Tačiau svarbu pažymėti, kad savivaldybės tarybos nario teisės yra ribojamos tam tikrais įstatymais ir etikos normomis. Vienas iš svarbių aspektų - galimas interesų konfliktas, jei administracijos direktorius būtų ir tarybos narys. Tokia situacija galėtų sudaryti prielaidas neskaidriems sprendimams ir pakenkti savivaldybės interesams.
Be to, 2024 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 7) nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariai savo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę turėti visuomeninių padėjėjų, kurie teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
Tačiau yra tam tikri apribojimai, kas gali būti savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju:
- Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
- Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
- Savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, - negali viršyti trijų.
Šie apribojimai įvesti siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti galimų piktnaudžiavimų. Panašūs apribojimai turėtų būti taikomi ir svarstant, ar administracijos direktorius gali būti tarybos narys.
Pinigų sumų ribojimai ir jų įtaka šešėlinei ekonomikai
Seimo nariai svarstė įvairius pasiūlymus dėl grynųjų pinigų operacijų ribojimo. Pernai „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15.000 Eur. Tačiau vėliau ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą nuo 5.000 iki 10.000 Eur, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą.
„Aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais bei yra naudinga bankams. K. yra minėjęs: „Aš asmeniškai tarp 3.000, 5.000 ar 10.000 didelio skirtumo nematau. (...) Tikrai situacija pasikeistų, jeigu ta riba būtų tarkime 1.000 Eur, kaip yra Italijoje. Tada tikrai tas šešėliui turėtų didesnį poveikį“.
Šie debatai rodo, kad pinigų sumų ribojimas yra susijęs su šešėlinės ekonomikos kontrole ir gyventojų patogumu naudotis grynaisiais pinigais.
Apibendrinant, sprendimas, ar administracijos direktorius gali būti tarybos narys, turėtų būti priimtas atsižvelgiant į galimus interesų konfliktus, skaidrumo užtikrinimą ir įstatymų reikalavimus. Taip pat svarbu atsižvelgti į kitų šalių patirtį ir geriausias praktikas šioje srityje.
tags: #ar #administracijos #direktorius #gali #buti #tarybos