Ar Advokato Padėjėjas Gali Būti Gynėju Baudžiamojoje Byloje?

Vienas pamatinių šiuolaikinės baudžiamojo proceso teisės principų yra asmens teisė į veiksmingą ir realią gynybą, kuri įgyvendinama užtikrinant asmeniui galimybę gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją, arba teisės aktų nustatytais atvejais gauti teisinę pagalbą nemokamai.

Asmens teisė į gynybą ir pačiam pasirinkti gynėją yra universalus principas, pripažįstamas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Būdamas kaltinamuoju baudžiamajame procese, turite teisę į gynėją visuose baudžiamojo proceso etapuose ir nagrinėjant bylą teisme.

Jūs turite teisę samdytis gynėją nuo pat baudžiamojo proceso pradžios - nuo baudžiamosios bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad galite pasirinkti gynėją dar ikiteisminio tyrimo metu, t. y. Jūsų gynėjas turi teisę dalyvauti ikiteisminiame tyrime, kai jūsų atžvilgiu atliekami atskiri procedūriniai veiksmai, pavyzdžiui, jūsų pirmoje apklausoje, kai esate apklausiamas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo teisėjui peržiūrint jūsų sulaikymą arba atliekant kitus su jumis susijusius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jūsų teisė turėti gynėją taikoma visuose proceso etapuose (visą laiką, kol esate sulaikytasis, įtariamasis ar kaltinamasis).

Lietuvoje baudžiamajame procese jus gali ginti tik advokatai (o pirmosios instancijos teisme - ir jų padėjėjai).

Žmogaus teisės užtikrina jums nemokamą advokatą, taip jums suteikiama ne blogesnė negu kaltinimą palaikančios pusės padėtis ir galimybė efektyviai dalyvauti bylos nagrinėjime. Priešingu atveju bus pažeista jūsų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos įstatymais, jeigu negalite pasisamdyti advokato, valstybė privalo jums jį parūpinti. Atsižvelgiant į jūsų finansinę situaciją, valstybė gali visiškai ar iš dalies sumokėti už advokato paslaugas.

Paprastai galite laisvai pasirinkti norimą advokatą ir pats sumokate už jo paslaugas. Tačiau neprarandate ir teisės pasirinkti advokatą, jeigu teisinę pagalbą jums suteikė valstybė. Tai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių negalite dirbti su paskirtu advokatu, turite teisę prašyti, kad valstybė paskirtų jums kitą gynėją.

Taip pat turite teisę nesinaudoti gynėjo paslaugomis. Tačiau yra keletas atvejų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, net jeigu to nenorite.

Advokato Padėjėjo Statusas ir Funkcijos

Gynėjais paprastai būna advokatai, įrašyti į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą. Gynėjais taip pat gali būti advokatų padėjėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 18 str. 3 dalimi, Lietuvos Respublikai įstojus į Europos sąjungą, gynėjais galės būti ir Europos Sąjungos valstybių narių tteisininkai.

Tačiau ginti, atstovauti bei teikti kitą teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų procese jie galės tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą.

Pagrindinė gynėjo funkcija - ginti kaltinamojo teises ir teisėtus interesus. Todėl pagrindinis darbo tikslas - iišnagrinėti gynėjo funkciją baudžiamojoje byloje.

Advokatūros įstatyme advokato funkcijos nėra aatskirai išskirtos, čia tik apibrėžta jo veikla: 4 str. 1 p. skelbia: “Advokatas yra nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais”. Taip pat šiame įstatyme nurodyti advokato veiklos pagrindiniai principai (5 straipsnis).

Gynėjo Teisės ir Pareigos

Baudžiamojo proceso kodekso 53 str. sako, kad gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, įtariamajam arba kaltinamajam paprašius, nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento.

1. Dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose. Apie šias tteises rašo advokatė Z.Šličytė savo straipsnyje “Kaltinamojo gynyba parengtiniame tardyme”.
2. Po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos tyrimui, tai įstatymai leidžia prokurorui arba tardytojui apriboti šią teisę.
3. Kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose gynėjas turėjo teisę dalyvauti, protokolais, ekspertizių aktais, o kvotėjui arba tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais.
4. Reikšti prašymus ir nušalinimus. Jeigu gynėjas mano, kad byloje reikia surinkti tam tikrus įrodymus, jis gali pareikšti prašymą, kad tai padarytų tardytojas ar teismas.

Gynėjas privalo dalyvauti teisminiame nagrinėjime. Jeigu jis neatvyksta į teismo posėdį ir nėra kuo jį pakeisti, tai bylos nagrinėjimas atidedamas.

Advokatas, apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, neturi teisės to atsisakyti (tai reglamentuoja BPK 58 sr.). Tik BPK 631 str. nurodo aplinkybes dėl kurių nnegalima dalyvauti advokatu. Gynėjui draudžiama bet kokia forma paskleisti žinias, kurias jis sužinojo būdamas gynėju.

Nušalinimo Institutas

Nušalinimas bylos proceso metu, bei priežastys, dėl ko toks institutas apskritai egzistuoja, yra susiję su objektyvia, bešališka bei nesuinteresuota bylos baigtimi. Tai liečia ne vien gynėją, tačiau ir kitus procesinės veiklos dalyvius, įgyvendinančius teisingumą, bei dalyvaujančius baudžiamajame procese (išskyrus, aišku, įtariamuosius, kaltinamuosius, civilinius ieškovus, atsakovus, gynėjus ir kt.).

“Advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas neturi teisės dalyvauti byloje gynėju arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovu, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja asmens, besikreipiančio vesti bylą, interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo teisėju, prokuroru, tardytoju, kvotėju, ekspertu, specialistu, vertėju, liudytoju ar kviestiniu, taip pat jeigu tiriant aarba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas turi giminystės ryšių. Šiame straipsnyje įtvirtintų taisyklių paskirtis yra apsaugoti nuo interesų konflikto advokatą (gynėją). Gynėjas negali būti toje pačioje byloje vienu metu ar skirtingose tos pačios bylos proceso stadijose atstovauti priešingus interesus turintiems proceso dalyviams.

Gynėjas negali būti toje pačioje byloje kitu proceso dalyviu, jis negali būti susijęs giminystės ryšiais su tiriančiais ir nagrinėjančiais bylą pareigūnais. LR BPK 54 str. 2 d. Advokatas negali būti toje pačioje byloje kaltinamojo gynėju ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovu. Gynėjas negali teisiamojo posėdžio metu ginti teisiamojo, jei jis kvotos metu dalyvavo teismui paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą) kitam teisiamajam ir tarp abiejų teisiamųjų interesų baudžiamojoje byloje yra prieštaravimų.

Kaltinamasis gali pareikšti nušalinimų kitų kaltinamųjų gynėjams. Nors klausimą dėl gynėjo nušalinimo kvotos arba parengtinio tardymo metu sprendžia atitinkamai kvotėjas, tardytojas ar prokuroras, o teisme - nagrinėjantis bylą teismas, mano nuomone, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių gynėjas negali dalyvauti byloje, jis privalo pats nusišalinti tuo pat momentu. To nepadarius, pažeidžiama procesinė pareiga, nukenčia teisingumas.

Gynėjo nusišalinimas, be abejo, turi būti motyvuotas. Pareikšdamas apie nušalinimą, proceso dalyvis privalo pranešti apie tas aplinkybes, dėl kurių priimtas toks sprendimas. Spręsdami gynėjo nušalinimo klausimą, tardytojas priima nutarimą, o teismas nutartį. Sprendimas nušalinti turi būti motyvuotas. Jame turi būti išdėstomos konkrečios aplinkybės bei motyvai, dėl kurių gynėjas negali dalyvauti tolesnio proceso metu.

Taip pat reikia pasakyti, kad nušalinimas gali būti pareiškiamas bet kuriuo teismo proceso metu, paaiškėjus aplinkybėms, darančioms negalimą tolesnį gynėjo dalyvavimą procese.

“Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo pproceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Gynėjas ir įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; šis privalo skundą išnagrinėti per tris dienas. Kodekse visas Ketvirtasis skirsnis yra skirtas nušalinimo institutui. O 59 str. apie gynėją pasakyta, kad “Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys (įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai).

60 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo.

tags: #ar #advokato #padejejas #gali #buti #gyneju