Žemės ūkio sektorius laikomas ne tik vienu svarbiausių ekonomikos sektorių, bet ir vienu didžiausių teršėju: pagal išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį pastarąjį lenkia tik energetikos ir transporto sektoriai.
Lietuva jau nuo seno garsėjo kaip žemės ūkio kraštas, net ir šiandien daugiau kaip 50 proc. šalies žemės teritorijos yra naudojama žemės ūkio tikslams. Kartu su modernėjančiu pasauliu keičiasi ir žemės ūkis, o per pastaruosius 50 m. šiame sektoriuje įvykę pokyčiai paspartino aplinkos taršą.
Didėjant žemės ūkio technikos panaudojimo mastams, didėja neigiamas poveikis aplinkai, todėl atsiranda problema, kaip tinkamai įvertinti ūkinės veiklos poveikį aplinkai.
Aplinkos tvarumas suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms ir ateities kartoms. Daugeliui aplinkos tvarumas asocijuojasi su ekosistemų apsauga, atsinaujinančių šaltinių naudojimu ir aplinką tausojančiu elgesiu.
Žemės ūkio veikla apima itin sudėtingus biologinius ir ekologinius procesus, todėl, priešingai, nei kitose ūkio veiklose, šiame sektoriuje kur kas sunkiau suvaldyti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas
Pavyzdžiui, remiantis 2022 m. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, 2020 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje susidarė 22 proc. visų išmestų ŠESD kiekio, o didžiausią jų dalį sudaro azoto suboksidas (N2O).
Remiantis 2022 m. nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, žemės ūkio sektoriuje 2020 m. daugiausia buvo išmesta N2O - 87 proc. viso N2O dujų kiekio ir metano (CH4) - 59 proc. viso CH4 dujų kiekio šalyje.
Didžiausius išmetamo N2O kiekius žemės ūkyje lemia neorganinių azoto trąšų naudojimas ir kitos su žemdirbyste susijusios veiklos. Tuo tarpu CH4 žemės ūkio sektoriuje daugiausia susidaro dėl gyvulininkystės, ypač atrajojančių gyvūnų virškinimo bei mėšlo tvarkymo procesų.
Palyginti su kitais sektoriais, žemės ūkyje išskiriama gana nedidelė dalis CO2 - apie 1 proc. Tuo tarpu CO2 susidarymą žemės ūkio sektoriuje daugiausia lemia žemės ūkio technikos naudojimas. Ūkininkavimo įtaka klimato kaitai daugiausia yra susijusi su transporto naudojimu paruošiant dirvą, sėjant, tręšiant, purškiant pesticidais, nuimant derlių.
Pavyzdžiui, N2O į aplinką patenka iš dirvožemių, t. y. sintetinių ir organinių trąšų, gyvulių mėšlo, liekančio ganyklose, pasėlių likučių, organinių dirvožemių valdymo bei azoto mineralizacijos, taip pat šių dujų į atmosferą patenka ir netiesiogiai - azoto išgaravimo, išplovimo, nutekėjimo būdu. ŠESD koncentraciją aplinkoje taip pat didina gyvulių žarnyno fermentacijos metu išsiskiriantis didelis kiekis CH4.
Žemės ūkyje iš viso sunaudojama apie 20 proc.
2019-09-02 Ūkinė veikla yra vykdoma net 52.4 proc. Lietuvos teritorijos. Dėl intensyvaus ūkininkavimo, žemės ūkio poveikis yra neigiamas beveik visiems su aplinka susijusiems rodikliams.
- Nyksta biologinė įvairovė: per 14 metų kaimo paukščių sumažėjo 22 proc.
- Stiprėja klimato kaita: žemės ūkyje išmetama beveik trečdalis visų šalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
- Pereikvojamas dirvožemis: kasmet nuosekliai mažėja dirvožemio organinė anglis, mažėja dirvožemio derlingumas.
- Vandens tarša: 28 proc. paviršinių vandens telkinių yra stipriai užteršti nitratais.
- Oro tarša: 89 proc. šalyje išmetamo amoniako susidaro žemės ūkyje.
Didelę žalą aplinkai ir poveikį klimato kaitai turi trąšų bei pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Naudojant mineralines trąšas pakinta dirvožemio mikroorganizmų rūšių sudėtis, rūgštėja dirvožemis.
Dėl intensyvaus trąšų naudojimo žemės ūkyje didėja ir vandens tarša organiniais azoto bei fosforo junginiais. Ne mažiau žalos aplinkai turi ir pesticidų naudojimas. Nors pesticidai žemės ūkio veikloje sumažina kenkėjų bei ligų daromą žalą, jie yra nuodingi žmogui ir gyvūnijai, taip pat gali užteršti pavojingais teršalais vandens telkinius, gruntinį vandenį bei dirvožemį.
Išmetamų ŠESD kiekio mažinimas žemės ūkio sektoriuje - svarbi užduotis ne tik siekiant įgyvendinti ES bei kitus tarptautinius įsipareigojimus, bet ir mažinant bendrąjį aplinkos taršos lygį. Be to, išmetamų ŠESD mažinimas žemės ūkio sektoriuje kartu didina ir ūkinės veiklos konkurencingumą, ūkių finansinę naudą.
Galimi sprendimo būdai
Pavyzdžiui, viena iš itin veiksmingų priemonių mažinant išmetamų ŠESD kiekį žemės ūkyje yra laikomas gyvulių organinių atliekų perdirbimas į biodujas, pasitelkus anaerobinio apdorojimo sistemą. Ši anaerobinio apdorojimo sistema, pasižyminti natūraliu organinių medžiagų biologinio irimo procesu be oro, įvairias organines atliekas perdirba į biodujas, kurios vėliau gali būti paverčiamos šiluma ir elektra. Šis procesas leidžia sumažinti išmetamo CH4 kiekį ir kartu gaminti energijos kiekio dalį išgaunamą iš atsinaujinančiųjų šaltinių.
Su gyvulių mėšlu išsiskiriančių ŠESD kiekiui mažinti neretai pasitelkiama ir technologiškai kiek paprastesnė, tačiau taip pat veiksminga priemonė - mėšlidžių uždengimas. Pavyzdžiui, kietojo ir skystojo mėšlo rietuvė ar rezervuaras yra uždengiami šiaudais, durpėmis, plėvele, tentu, betono dangčiu ar kt.
Tuo tarpu siekiant sumažinti N2O išmetimus, žemės ūkyje siūloma vengti neorganinių azoto trąšų naudojimo, mažinant jų normas ar keičiant natūraliomis, didinančiomis organinės anglies kaupimą dirvožemyje.
Pavyzdžiui, vadovaujantis Škotijos augalininkystės praktika žiemai yra užsėjamos tarpinės žalienos, kurios pavasarį yra užariamos ir tokiu būdu gaunama natūrali trąša, kartu iš dirvožemio pašalinamas ir azoto perteklius. Šioje šalyje taip pat taikomos sumažintos tręšimo normos, naudojami trąšų skirstytuvai su tiksliais dozatoriais, tręšiama atsižvelgiant į gamtines sąlygas, kruopščiai parenkant trąšų rūšį, teikiant pirmenybę lėto pasklidimo dirvoje trąšoms. Siekiant sumažinti išmetamo ŠESD kiekius, Škotijoje griežtai laikomasi sėjomainos, tradiciniai augalai kaitaliojami su pašariniai kukurūzais, žieminėmis kultūromis.
Žemės ūkyje išmetamo N2O kiekio mažinimo kontekste minimas ir Šiaurės Rytų Ispanijos pavyzdys, kai įprastinę ariminę žemdirbystę nuspręsta pakeisti nearimine. Pastaroji išsiskiria tuo, kad dirva yra neariama arba minimaliai ariama, todėl augalų liekanos pasilieka dirvos paviršiuje padidindamos vandens sulaikymą ir organinės anglies kaupimą.
Efektyvus žemės ūkio technikos valdymas padeda taupyti finansinius ir materialinius išteklius bei sumažinti aplinkos taršą. Įprasti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir stebėjimo metodai neapima produkto gyvavimo ciklo būvio analizės, todėl naudojant aplinkosauginio pėdsako metodą galima tiksliau įvertinti ūkininkavimo poveikį aplinka, identifikuojant grėsmes ir priemones sumažinančias neigiamą įtaką aplinkai.
Šio tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos žemės ūkyje naudojamų ratinių traktorių aplinkosauginį pėdsaką ir jo kitimo tendencijas. Išanalizuota aplinkosauginio pėdsako samprata ir metodologija, jos taikymo aspektai ir praktinio panaudojimo galimybės, nustatant ratinių traktorių naudojamų žemės ūkyje, aplinkosauginį pėdsaką. Traktorių veikla ūkyje sudaro didžiąją dalį traktorių aplinkosauginio pėdsako.
Nustatyta, kad traktoriaus aplinkosauginis pėdsakas daugiausiai priklauso nuo naudojamo kuro rūšies, traktoriaus galios ir darbo krūvio, todėl degalų rūšies, traktoriaus tipo ir naudojimo intensyvumo pakeitimas gali sumažinti traktorių aplinkosauginį pėdsaką.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami žemės ūkio technikos kiemų paviršinių nuotekų ir plovyklų nuotekų užterštumo rodikliai:
| Rodiklis | Technikos kiemų paviršinės nuotekos | Technikos plovyklų nuotekos |
|---|---|---|
| BDS7 (biologinis deguonies sunaudojimas) | 26 mg O2/l | 136 mg O2/l |
| Skendinčios medžiagos | 108 mg/l | 145 mg/l |
| Naftos produktai | 0,39 mg/l | 1,27 mg/l |
Daug dėmesio ir lėšų buvo skirta gyvulininkystės objektų aplinkos taršai sumažinti. Dabar taršą vertinantis žvilgsnis nukreiptas į žemės ūkio technikos kiemus.
Technikos kiemų nuotekų tvarkymas
Tyrimo metu nustatyta, kad 3 000 ha dirbantys ūkiai technikai plauti vidutiniškai per parą sunaudoja 1,3-1,6 m3 vandens ir sukaupia tiek pat nuotekų. Technikos plovyklų dumblo nusėsdinimo rezervuaruose kasmet susikaupia nuo 6 iki 16 m3 naftos produktais užteršto dumblo kiekvienam 1 000 ha dirbamos žemės.
Tiriant žemės ūkio technikos kiemų paviršinių nuotekų užterštumą, nustatyta, kad jų užterštumas pagal biologinį deguonies sunaudojimo BDS7 rodiklį buvo 26 mg O2/l (atitinkamai BDS5 - 22,6 mg O2/ l), skendinčių medžiagų rasta 108 mg/l, o naftos produktų - tik 0,39 mg/l. Gana mažą technikos kiemų paviršinių nuotekų užterštumą lemia moderniomis mašinomis atnaujintas ūkių technikos parkas.
Pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, technikos kiemų paviršinėse nuotekose, išleidžiamose į aplinką, yra viršijamas tik skendinčių medžiagų kiekis. Vietoj norminio 30 yra 108 mg/l. Kaip valyti šias nuotekas, tariamasi su Aplinkos ministerija, kuri šiuo metu peržiūri Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą. Norima, kad neurbanizuotose teritorijose esantiems technikos kiemams būtų leidžiama paviršines nuotekas išsklaidyti aplinkoje (žaliuosiuose plotuose). Ten nusėstų skendinčių medžiagų perteklius ir paviršinės nuotekos apsivalytų. Kitu atveju, paviršines nuotekas išleidžiant koncentruotai, jas reikėtų leisti per tvenkinius - nusėsdintuvus.
Tiriant žemės ūkio technikos plovyklų vidutinį nuotekų užterštumą, nustatyta, kad jų užterštumas pagal biologinį deguonies sunaudojimo BDS7 rodiklį buvo 136 mg O2/l (atitinkamai BDS5 - 118,3 mg O2/ l), skendinčių medžiagų rasta - 145 mg/l, o naftos produktų - vos 1,27 mg/l.
Pagal nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, prieš išleidžiant į aplinką, nuotekas būtina apvalyti, kad biologinio deguonies sunaudojimo BDS7 rodiklis sumažėtų iki 29 mg O2/l, o naftos produktų - iki 1,0 mg/l.
Nafta užteršto dumblo valymas kainuoja: specialus transportas dumblui pervežti vidutiniškai atsieina, jei atstumas iki 100 km - 120-200 Lt/val., virš 100 km - 2,5-6,0 Lt/km; grunto-dumblo valymas nuo naftos produktų įmonėse - vidutiniškai 225,5-380 Lt/t.
Išlaidų taupymas
Didėjantis Aplinkos ministerijos dėmesys technikos kiemų nuotekų ir plovyklų dumblo valymui verčia susirūpinti racionaliu jų tvarkymu pagal reglamentuose keliamus reikalavimus. Sprendžiant šiuos klausimus, pirmiausia būtina sumažinti plovimui sunaudojamo vandens ir plovyklose gaunamo nuosėdinio dumblo kiekį. Tai galima padaryti ūkio jėgomis.
Plovimui sunaudojamo vandens kiekis sėkmingai mažinamas plovyklose jau šiuo metu, techniką plaunant specialios konstrukcijos aukšto spaudimo vandens siurbliais. Dar daugiau būtų galima vandens sutaupyti, jei plovyklose būtų įdiegta naudojamo vandens apytakos sistema.
Nemažai vandens galima sutaupyti valant techniką aikštelėje sausuoju būdu, o plaunant tik atskirus mašinų mazgus ir būtinas plauti vietas. Toks technikos priežiūros būdas turi privalumų - jos eksploatacijos laikas būna ilgesnis, ypač tų mašinų, kurių konstrukcijoje yra daug plonasienio metalo.
Plovyklų nuosėdinio dumblo kiekį taip pat galima sumažinti, valant techniką sausuoju būdu aikštelėje, prieš dumblo nusėsdinimo rezervuarą, ir neužterštą nafta dumblą sustumiant į rietuvę aikštelės šone. Dar mažiau nuosėdinio dumblo liktų, jei technika būtų plaunama aikštelėje prieš dumblo nusėsdinimo rezervuarą, o po plovimo aikštelėje likęs sąlyginai švarus dumblas būtų sustumiamas taip pat į rietuvę aikštelės šone.
Kitus klausimus, susijusius su plovyklų nuotekų ir nuosėdinio dumblo valymu, ūkiai savo jėgomis spręsti nepajėgūs, nes šioje srityje turi būti atlikti reikalingi tyrimai, kurie svarbūs šalies mastu.
Naudojamo vandens apytakos su visiška regeneracija sistema žemės ūkyje yra pernelyg brangi. Pavyzdžiui, vien tik vandens regeneravimo įrenginio metinės eksploatacijos išlaidos siekia 10-12 tūkst. Lt, todėl turėtų būti ištirta supaprastinta, su daliniu vandens valymu, plovyklos schema, pritaikyta žemės ūkio poreikiams, naudojant ją ir sezoniškai, ir ištisus metus.
Norint išspręsti aplinkos užterštumo problemas, būtina ištirti plovimo nuotekų savaiminio apsivalymo galimybę uždaruose tvenkiniuose (kaip pigiausią variantą) ir įteisinti šį būdą, be to, turi būti ištirta minėta supaprastinta su daliniu vandens valymu apytakinės plovyklos schema, pritaikyta žemės ūkio poreikiams. Būtina ištirti galimybę nafta užterštą plovyklų dumblą valyti ūkiuose ir gauti tam Aplinkos ministerijos leidimą.
Atlikus šiuos tyrimus ir parengus reikalingus technikos plovyklų bei dumblo valymo aikštelių projektus, būtų užbaigta žemės ūkio technikos kiemų paruošimo aplinkos atžvilgiu saugiam eksploatavimui programa.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija rengia strateginį planą naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) periodui. Šiame plane turi būti numatyti efektyvūs sprendimai šioms aplinkosaugos priemonėms.
Kaimo plėtra ir ūkininkai yra remiami iš BŽUP biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų sumokėtų lėšų. Todėl ši parama turėtų kurti pridėtinę vertę visuomenei ir būti investuojama į darnius ūkininkavimo metodus.
Darnus, tausojantis ūkininkavimas yra būtinas nykstančioms rūšims išsaugoti, kovoti su klimato kaita ir aplinkos būklei gerinti.
Tausojantis žemės ūkis
Tausojantis žemės ūkis - tai valstybės reguliavimo priemonių sistema ekologiniams ūkiams kurti, turint tikslą ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose. Tai susiję su pasėlių struktūros ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normų reglamentavimu, kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymu vėjo ir vandens erozijos veikiamuose plotuose bei karstiniame regione.
Tausojančio žemės ūkio raiška yra ekologiniai ūkiai ir ekologinis ūkininkavimas. Ekologinis ūkis - tai ūkis, kuriame žemės ūkio produktų gamyba atitinka visus nustatytus aplinkosaugos reikalavimus. Tai ūkis, kuriame nenaudojamos sintetinės mineralinės trąšos ir pesticidai: augalų poreikis maisto medžiagoms tenkinamas iš gamtinių organinių šaltinių, o kovai prieš ligas ir kenkėjus naudojamos natūralios organinės medžiagos ir metodai.
Ekologinis ūkininkavimas - labai patraukli žmonijai koncepcija, nes tai užtikrina maisto saugą ir garantuoja geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau kaip rodo patirtis, tik maža dalis ūkininkų ryžtasi ekologiškai ūkininkauti. Ekologinis ūkininkavimas reikalauja labai aukšto intelektualaus lygio ir didesnių finansinių sąnaudų, todėl kartu yra ir mažiau prieinamas.
Todėl tausojančio žemės ūkio privalumų ir perspektyvų idėjų plėtra yra svarbi besimokančiai asmenybei. Tausojančio žemės ūkio idėja svarbi ne tik potencialiam ūkininkui, bet ir vartotojui, kokiais esame kiekvienas iš mūsų. Siekiama, kad mokiniai suprastų maisto grandinės sudedamąją dalį - kaip maistas užauginamas (gamintojas) ir koks jo vaidmuo jų gyvenime.
Kas yra tvarus žemės ūkis? 1 epizodas: Visą ūkį apimantis tvarumo metodas
Modernizuojant žemės ūkio traktorius, jie tampa vis labiau išmanūs, elektroninės sistemos ne tik valdo traktoriaus variklių, transmisijos ir kitų mazgų veikimą, bet kartu suteikia galimybę valdymo signalų reikšmes užrašyti į elektronines laikmenas. Tokios traktoriaus darbo rezultato analizavimo galimybės palengvina ieškant efektyvumo sąveikos esant įvairioms variklio apkrovoms, netaisyklingų žemės sklypų dirbimo situacijoms, siekiant sumažinti technikos poveikį aplinkai, įskaitant ir variklių taršą išmetamosiomis dujomis.
Siekiant pagerinti žemės dirbimo efektyvumą ir sumažinti traktorių poveikį aplinkai, surastas ryšis tarp traktoriaus eksploatacinių charakteristikų ir dirbamo lauko matmenų. Energetinių sąnaudų prognozė ūkiuose labai priklauso nuo ūkių struktūros ir bazės, taikomų auginimo technologijų - sudėtinga visiems ūkiams pritaikyti vieną metodiką.
tags: #zemes #ukio #technika #blogina #gyvenamosios #aplinkos