Algalapis - tai atsiskaitymo lapelis, kuriame pateikiama informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto darbo laiko, viršvalandinių darbų trukmę.
Kyla klausimas, ar darbdavys turi teisę neduoti algalapių? Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, pagal Darbo kodeksą (DK), darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti algalapį.
VDI Darbo teisės skyriaus vedėja - vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad darbdavys privalo teikti informaciją nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas prašo, kad jam būtų įteiktas algalapis, ar ne. Algalapis darbuotojui turi būti teikiamas nepriklausomai nuo jo profesijos, užimamų pareigų, išdirbto laiko, etato dydžio ar panašiai.
Taigi, ši taisyklė yra imperatyvi (privaloma), todėl darbdavys šiame straipsnyje įvardintą informaciją privalo teikti darbuotojui DK nustatyta tvarka. Vis tik inspekcija atkreipė dėmesį, kad algalapį darbdavys privalo teikti tuomet, kai tarp jo ir darbuotojo yra susiklostę darbo sutartimi grįsti darbo santykiai. Vadinasi, darbuotojui, kuris dirba pagal individualią veiklą ar su verslo liudijimu, algalapis neteikiamas.
Kam reikalingas algalapis?
Paklausta, kam reikalingi apskaitos lapeliai, teisininkė pabrėžia, jog juos teikti privaloma, kad darbuotojas pasitikrintų, ar teisingai deklaruotas darbo laikas ir nukrypimai nuo darbo laiko normos. Pavyzdžiui, teisingai užfiksuotas naktinis, viršvalandinis ar darbas poilsio, švenčių dienomis.
Kita pridūrė, kad darbo užmokesčio apskaitos lapeliai reikalingi tam, jog darbuotojas pasitikrintų, ar teisingai deklaruotas darbo laikas ir nukrypimai nuo darbo laiko normos (pvz., naktinis, viršvalandinis ar darbas poilsio, švenčių dienomis). Taip pat, ar teisingai paskaičiuotas darbo užmokestis už tą mėnesį. Dėl to, jos teigimu, ginčo ar atlyginimo nemokėjimo atveju darbuotojas turi oficialų įrodymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį.
Svarbiausia informacija, kuri svarbi konkretaus mėnesio darbo užmokesčio dydžiui - dirbtas darbo laikas, - akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. Darbuotojas turi žinoti, ar teisingai apskaičiuotas darbo užmokestis už konkretų mėnesį, ir jei kiltų ginčas ar būtų neišmokėtas atlyginimas, jis turėtų svarbų įrodymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą ar neišmokėtą darbo užmokestį.
Anot vyriausiosios darbo inspektorės, per mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis - tai dažniausiai darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Jeigu yra sutarta mėnesinė alga, tai išdirbus visą mėnesį ji turi būti priskaičiuota. Gali būti, kad atlyginimo lapelyje bus nurodytas ir darbo užmokesčio priedas ar tam tikro laikotarpio premija.
Kaip mokami priedai ar premijos galima sužinoti įmonės darbo apmokėjimo sistemoje. Kiekvienoje įmonėje, kurioje yra 20 ir daugiau darbuotojų, turi būti parengta ir darbuotojams prieinama darbo apmokėjimo sistema, kurioje detaliau turi būti aprašyta darbo užmokesčio skyrimo tvarka.
Kalbėdama apie darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelyje būtiną nurodyti informaciją, Darbo teisės skyriaus vedėja pabrėžia, kad priskaitymų dalyje turi būti nurodytos visos darbuotojui mokamos sumos, taip pat ir išskaičiuotos sumos, tai yra atskaityti mokesčiai ar išskaitos, jeigu tokių buvo.
Priskaičiavus algą ir atskaičiavus mokesčius, susidaro darbuotojui išmokėtina suma, - informuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. Jeigu darbuotojas negauna darbo užmokesčio avanso ar per mėnesį nebuvo kitų tarpinių išmokėjimų, tai dažniausiai darbuotojui būna viskas aišku - iš priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių sumų yra išskaičiuojami mokesčiai.
Svarbu akcentuoti, kad Darbo kodeksas leidžia teikti algalapį tiek popierine, tiek elektronine forma.
Darbuotojui kiekvieną mėnesį privalu gauti algalapį. Anot jos, jis gali pasitarnauti tuo, kad aiškiai parodo uždarbio pokyčius, jei tokių yra. Pavyzdžiui, darbuotojas gali net nežinoti, kad jam darbdavys sąmoningai ar nesąmoningai „supylė“ pravaikštas.
Yra tokių atvejų, kai darbdavys, nenorėdamas mokėti algos už vieną ar kitą dieną, tiesiog įpaišo pravaikštą darbuotojui. Darbuotojai turi būti budrūs ir stebėti, nes yra darbdavių, kurie pravaikštas surašo neteisėtai. Jei gavęs algalapį darbuotojas mato, kad atlyginimas mažėja, turi aiškintis priežastis - kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pravaikštas užginčyti. Darbdavys tokiu atveju turi įrodyti, kad jis pravaikštas surašė pagrįstai.
Algalapio pavyzdys
Pagrindinė informacija algalapyje:
- Alga neatskaičius mokesčių (bruto darbo užmokestis).
- Alga atskaičius mokesčius (grynasis darbo užmokestis).
- Visa fiksuotų atskaitymų suma. Tai yra išskaitymai, kurie nekinta - tarkime, rinkliava už priklausymą darbuotojų unijai.
- Dalinis išmokėjimas.
- Darbo užmokesčio numeris.
- Mokestinis periodas. Prie mokestinio periodo nurodytas numeris, reiškia už kokį mėnesį jums mokama.
- Jūsų mokesčių kodas.
- Nacionalinio draudimo numeris.
- Alga, premijos ir komisiniai. Algalapyje nurodoma, koks yra jūsų darbo užmokestis prieš išskaitymus bei kaip jis buvo apskaičiuotas: tarkime, kiek valandų dirbote ir koks valandinis atlyginimas jums yra taikomas.
- Išlaidos. Darbdaviai į darbo užmokesčio suvestinę gali įtraukti ir jūsų patirtas išlaidas, už kurias turi su jumis atsiskaityti.
- Išskaitymai. Tai yra mokesčiai ir nacionalinio draudimo išmokos.
- Pensija. Jei darote įmokas į darbovietės pensijų fondą, šios įmokos turi būti nurodytos algalapyje.
- Studijų paskola. Jei mokate studijų paskolą, tai taip pat atsispindės ir jūsų algalapyje.
- Teismo sprendimai ir alimentai. Jei turite nesumokėtų baudų, teismas gali įpareigoti tas sumas nuskaičiuoti tiesiai nuo jūsų algos. Tas pats taikoma ir alimentams.
- Ligos išmoka.
- Motinystės, tėvystės ir įvaikinimo išmokos.
- Metinė santrauka.
Jei gaunate popierinius algalapius, rekomenduojama juos kaupti ir laikyti saugioje vietoje. Algalapius svarbu kaupti ir dėl to, kad jie gali tapti faktiniu įrodymu, jei ateityje turėsite nesusipratimų.
Jūsų atlyginimo lapelio supratimas
Ką daryti, jei darbuotojas negauna algalapių?
Tokiu atveju jis turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Inspekcijos atstovai nurodė, kad neteikiantys algalapių darbdaviai gali būti nubausti Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio pagrindu. Ir įvardijo, kad darbo įstatymų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų.
Gana dažnai šiuo klausimu kreipiasi darbuotojai, norintys pasikonsultuoti, kur kreiptis ir kaip elgtis, kai atsiskaitymo lapeliai nėra teikiami. Situacijų ir galimų tokio atsiskaitymo lapelių nepateikimo priežasčių gali būti įvairių, patikrinimų metu kiekviena situacija analizuojama ir vertinama atskirai.