Turto nuoma už mokestį: apibrėžimas, PVM ir sutarties aspektai Lietuvoje

Nuo 2025-05-01 įsigaliojo LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nauja redakcija, taip pat mokesčių administratorius atnaujino ir papildė PVMĮ 31 straipsnio komentarą. Nuoma - materialiojo turto perdavimas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims laikinai naudoti ir valdyti arba tik naudoti už sutartą ar įstatymo nustatytą atlygį.

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas), kuriai priklauso daiktas, įsipareigoja perduoti kitai šaliai (nuomininkui), kuri ketina jį naudoti savo asmeniniams, namų ūkio, verslo ar kitiems poreikiams tenkinti, tinkamą naudoti pagal paskirtį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį pinigais (nuompinigiai) ar natūra (natūrinė nuoma) ir pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus grąžinti daiktą nuomotojui.

Nuomos sutarties schema

Nuomos objektas gali būti tik nesunaudojamieji daiktai, tai yra ilgą laiką neprarandantys savo vartojamųjų savybių naudojant juos pagal paskirtį (įstatymai gali nustatyti daiktų rūšis, kurių nuoma draudžiama arba ribojama).

Nuomotojas lieka teisėtas daikto savininkas, nuomininkas gali naudoti daiktą tik sutartyje nustatytomis sąlygomis ir negali juo laisvai disponuoti (pavyzdžiui, jį parduoti, įkeisti, padovanoti). Nuomotojas atsako už daikto kokybę tuo momentu, kai jis perduodamas naudoti nuomininkui.

Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą (nuomotojas turi teisę tikrinti, kaip jis naudojamas), atlyginti daikto išlaikymo išlaidas (pavyzdžiui, komunalinius mokesčius už gyvenamąsias patalpas), prireikus - ir nuostolius, susijusius su daikto praradimu ar jo būklės pablogėjimu dėl nuomininko kaltės.

Išnuomoto daikto einamąjį remontą savo lėšomis dažniausiai turi daryti nuomininkas, o kapitalinį remontą - nuomotojas. Išsinuomoto daikto teikiamos pajamos, produkcija, vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso nuomininkui.

Nuomininkas, kuris tvarkingai vykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis toliau nuomoti daiktą. Pasikeitus nuomotojui (pavyzdžiui, mirus fiziniam asmeniui, pertvarkius juridinį asmenį, kuriam priklausė nuomojamas daiktas) nuomos sutartis lieka galioti, jeigu ji buvo nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre.

Kai nuomininkas fizinis asmuo miršta, išsinuomoto daikto nuomos teisę paveldi jo įpėdiniai. Nuomotojo rašytiniu sutikimu iš jo išsinuomotą daiktą nuomininkas turi teisę išnuomoti trečiajam asmeniui - subnuomininkui (subnuoma).

Kitos specifinės nuomos rūšys - lizingas, emfiteuzė. Nuomodamas automobilius ir kitas transporto priemones nuomotojas gali papildomai teikti nuomininkui jų vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas.

Išnuomojant įmonę kaip turtinį kompleksą nuomininkas laikinai perima ir įmonės materialųjį turtą, ir jos intelektinę nuosavybę, apyvartines lėšas, turtines teises ir pareigas tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, skolas).

Gyvenamųjų patalpų nuomininkai gali būti tik fiziniai asmenys arba tokie juridiniai asmenys, kurie išnuomotą gyvenamąją patalpą naudoja fiziniams asmenims apgyvendinti. LIETUVOJE 21 amžiaus pradžioje didžiausią ekonominę reikšmę turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, pramoninės įrangos, žemės nuoma.

Kai kurių įmonių pagrindinė veikla yra automobilių, dviračių, sporto ir turizmo inventoriaus, filmų vaizdo įrašų, proginių drabužių ir kitų kilnojamųjų daiktų trumpalaikė (vartojimo) nuoma fiziniaqms asmenims.

Nuomos sutartis gali būti terminuota ar neterminuota, bet jos terminas visais atvejais negali viršyti 100 metų. Jeigu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Neterminuotą nuomos sutartį kiekviena šalis gali bet kada nutraukti savo noru iš anksto įspėjusi kitą šalį prieš 1 mėnesį, o nuomojant nekilnojamąjį daiktą - prieš 3 mėnesius.

PVM aspektai nuomojant nekilnojamąjį turtą

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnis reglamentuoja nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą.

PVMĮ 31 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas (kurio nuoma pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama) yra nuomojamas apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui (nesvarbu, ar jis kaip PVM mokėtojas įsiregistravęs Lietuvoje, ar užsienio valstybėje), išskyrus PVM mokėtoją, taikantį smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, taip pat diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms ir šį nekilnojamąjį daiktą išnuomoja PVM apmokestinamasis asmuo, tai jis turi pasirinkimo teisę - skaičiuoti PVM nuo nuomos ar ne.

Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pasirinkimo skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį deklaravimo taisyklės yra nustatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-26.

Praktinis pavyzdys

UAB „A“, PVM mokėtoja, pasirinkusi už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą skaičiuoti PVM, išnuomoja seną pastatą viešajai įstaigai B, PVM mokėtojai, kuri vykdo jai teisės aktais pavestą funkciją - teikia visuomenės informavimo paslaugas. Kad galėtų teikti šias paslaugas, viešoji įstaiga įsigyja reklamos paslaugas iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo ir dėl to įsiregistruoja kaip PVM mokėtoja Lietuvoje.

Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 38 dalies nuostatas, viešosios įstaigos teikiamos visuomenės informavimo paslaugos, kurios nėra mažareikšmės, laikomos ekonomine veikla ir dėl to viešoji įstaiga B pagal PVM įstatymą laikoma apmokestinamuoju asmeniu. Ši įstaiga taiko smulkiojo verslo schemą Lietuvoje. Tokiu atveju UAB „A“, kuri yra pasirinkusi už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą skaičiuoti PVM, seną pastatą viešajai įstaigai B turi išnuomoti be PVM.

Tuo atveju, jei apmokestinamasis asmuo nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (kurio nuoma pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama) tęstinį laikotarpį nuomoja apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, ir tokią nuomą apmokestina PVM, laikoma, kad asmuo pasirinko skaičiuoti PVM už atitinkamų nekilnojamųjų daiktų nuomą, nepriklausomai nuo to, kad toks pasirinkimas nebuvo deklaruotas apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Šiuo atveju apmokestinamasis asmuo turi apskrities VMI pateikti pranešimą apie savo pasirinkimą skaičiuoti / atšaukti PVM, kuriame nurodo, nuo kurios datos jau skaičiuoja PVM. Toks pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėn.

Svarbūs aspektai sudarant nuomos sutartį

Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.

Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba.

Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre.

Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.

• Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas.
• Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį.
• Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
• Nurodyti nuomos kainą.
• Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis).
• Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
• Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.

Kartais kyla klausimas dėl turto nudėvėjimo arba dėl galimos žalos (subraižytos grindys, išpurvintos sienos ar lubos, įskilusios plytelės ir t. t.). Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija. Tada visoms šalims nekyla klausimų, kas ir kaip atrodė perdavimo metu ir kaip yra dabar - turtą grąžinant.

Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.

Remonto klausimai

Kieno pareiga atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą? Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.

Buitinės technikos gedimai

Kaip sprendžiami nesutarimai tarp nuomininko ir nuomotojo, pvz., sugedus buitinei technikai? Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.

Kiti svarbūs aspektai

• Teisė nuomoti. Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti.
• Turto draudimas. Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti.
• Nuomininko patikimumas. Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.

Apibendrinant, nuomos sutartis yra svarbus dokumentas, kuris turėtų būti sudarytas atidžiai ir išsamiai, atsižvelgiant į galimus niuansus ir abiejų šalių interesus.

Pagrindiniai punktai, susiję su PVM

Apžvelgiant PVM aspektus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

tags: #nuoma #turta #uz #mokesti