Valstybės kontrolė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant racionalų ir teisėtą valstybinės žemės valdymą bei naudojimą. Vienas iš aspektų, kuriam skiriamas dėmesys - nuosavybės teisės įgyvendinimas į valstybinę žemę, ypač į vadinamus įsiterpusius žemės plotus.
Nuo 1995 m. birželio 21 d. galioja įstatymas, kuris reglamentuoja valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja. Šis įstatymas nuolat atnaujinamas ir papildomas, siekiant užtikrinti efektyvų žemės naudojimą ir apsaugą.
Lietuvos apskritys
Įsiterpę žemės plotai: kas tai?
Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.
Svarbu: Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie ribojasi su keliais, nelaikomi įsiterpusiais, todėl lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) neparduodami.
Privatūs žemės sklypai ir valstybinė žemė
Privačių žemės sklypų savininkai iš valstybės be aukciono gali pirkti iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Iki šiol žemės savininkai be aukciono galėjo pirkti tik iki 1 ha įsiterpusius laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus.
Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Kaip įsigyti įsiterpusį žemės plotą?
Asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, gali teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą.
Įsiterpę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuos privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės, formuojami rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuos organizuoja ir vykdo NŽT, arba pačių piliečių organizuojamuose žemės sklypų formavimo-pertvarkymo ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose.
Jeigu įsiterpęs iki 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ribojasi ne su vieno, o su kelių privačios žemės savininkų žemės sklypais, minėtus žemėtvarkos projektus ar kitus planavimo dokumentus rengiantis asmuo informuoja bendrą ribą su įsiterpusiu žemės plotu turinčius žemės sklypų savininkus apie planuojamą rengti projektą ir apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Ji nustatoma proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuri ribojasi su pageidaujamu įsigyti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, ilgiui.
Teritorijų planavimas ir miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
Žemėtvarkos projektuose, taip pat kituose teritorijų planavimo dokumentuose, tarp privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai projektuojami bei projektai įgyvendinami (suprojektuoti žemės sklypai ženklinami vietovėje, rengiama žemės sklypų kadastro duomenų byla) privačių asmenų lėšomis.
NŽT atkreipia dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.
Žemės sklypo formavimas
Svarbiausi aspektai perkant įsiterpusį žemės plotą
- Pirmumo teisė: Besiribojančio žemės sklypo savininkas turi pirmumo teisę įsigyti įsiterpusį plotą.
- Prašymo pateikimas: Prašymą reikia teikti NŽT teritoriniam skyriui pagal žemės buvimo vietą.
- Žemėtvarkos projektai: Įsiterpę plotai formuojami žemėtvarkos projektuose.
- Finansavimas: Žemėtvarkos projektai finansuojami privačių asmenų lėšomis.
- Terminai: Kadastro duomenų byla turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo projekto patvirtinimo.
ES teisės aktai
Lietuvos Respublikos įstatymai yra susiję su Europos Sąjungos teisės aktais, tokiais kaip Reglamentas Nr. 1260/1999, Reglamentas Nr. 1261/1999, Reglamentas Nr. 1262/1999, Reglamentas Nr. 1263/1999, Reglamentas Nr. 1264/1999, Reglamentas Nr. 1265/1999, Reglamentas Nr. 1266/1999, Reglamentas Nr. 1267/1999, Reglamentas Nr. 1268/1999, Reglamentas Nr. 1261/1999r.
tags: #valstybes #kontrole #del #valstybines #zemes #nuosavybes