Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išpopuliarėjo vaizdo kamerų įrengimas, o namų savininkai savo nuosavybę siekia apstatyti vaizdo stebėjimo kameromis ir taip užtikrinti savo turto saugumą. Tačiau vaizdo stebėjimas susijęs su asmens privatumo klausimais, todėl svarbu žinoti, kokios yra teisės ir apribojimai filmuojant asmens nuosavybėje.
Privataus Gyvenimo Neliečiamumas: Konstitucinės Garantijos
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
- Tai daroma įstatymu;
- Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
- Ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
- Yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Vaizdo Stebėjimo Tikslai ir Apribojimai
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
Jeigu vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos privačiose valdose ir į jų stebėjimo lauką patenka tik asmeniui priklausanti privati teritorija, duomenų apsaugos reglamento nuostatos netaikytinos.
Svarbu! Jei teritorijoje yra vaizdo kamera, turi būti ir apie tai informuojantys ženklai, aiškiai matomi asmenims dar prieš patenkant į kamerų stebėjimo zoną.
Darbdavio Vaizdo Stebėjimas Darbo Vietoje
Darbdaviams leidžiama įdiegus tam tikras taisykles, vykdyti vaizdo stebėjimą teisėtais tikslais. Tokie teisėti tikslai gali būti, pavyzdžiui, vaikų apsauga darželyje ar mokykloje arba darbdavio nuosavybės apsauga nuo galimų vagių. Tačiau vaizdo kameros neturėtų būti įrengtos darbuotojų kabinetuose (patalpose) arba itin privataus pobūdžio vietose, pavyzdžiui, tualetuose.
Jūsų kaip darbuotojo vaizdo stebėjimas darbo vietoje varžo jūsų privatumą. Šio proceso metu įrašomas jūsų elgesys, o įrašai gali būti saugomi ir naudojami įvairiais tikslais.
Toliau pateikti klausimai padės įvertinti, ar teisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas ir ar pakankamai paisoma jūsų privatumo. Jeigu į bent vieną iš pateiktų klausimų atsakysite neigiamai, jūsų privatumas galėjo būti pažeistas. Tokiu atveju turite teisę skųstis.
Vaizdo Įrašų Saugojimas ir Naudojimas
Asmens duomenų apsaugos reikalavimai galioja ne tik fiksuojant vaizdą, bet ir jį vėliau saugant bei peržiūrint. Dėl šios priežasties vaizdo stebėjimo kamerų įrašais negali naudotis bet kas ir bet kada.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai dažniausiai būna saugomi, tvarkomi ir prireikus perduodami tretiesiems asmenims gyventojų bendrijos pirmininko ar kito paskirto atsakingo asmens. Taip yra labiau užtikrinama asmens duomenų apsauga, sumažinamas asmenų, galinčių pasiekti šią potencialiai „jautrią“ informaciją, skaičius.
Leidus visiems daugiabučio namo gyventojams naudotis stebėjimo kamerų tinklu arba saugoma informacija, būtų labai sudėtinga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.
Vandalizmo atveju, įvykus vagystei, eismo įvykiui ar kitiems nutikimams, kuriems išsiaiškinti prireikia vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, juos administruojantis asmuo, įsitikinęs duomenų panaudojimo teisėtumu ir žinodamas informacijos prašymo tikslą, suteikia vaizdo medžiagos įrašą į jį pasikreipusiems nukentėjusiems asmenims ar policijos pareigūnams.
Fotografavimas ir Filmavimas Viešose ir Privačiose Vietose
Viešose vietose (pvz. gatvėje) fotografuoti ir filmuoti galima. Tačiau kai kuriais atvejais fotografuoti galima tik sau (negalima spausdinti tokių nuotraukų laikraščiuose, skelbti internete ir pan.).
Pavyzdžiui, negalima skleisti padarytų nuotraukų ir vaizdo įrašų, jeigu nufotografuoti žmonės “neigiamose situacijose” (pvz. smarkiai prisigėrę, sužaloti) - šiuo atveju reikia arba gauti jų sutikimą, arba, prieš platinant, pasirūpinti, kad žmonės nebūtų atpažįstami (pvz. užtušuoti veidus).
Mažiau turite teisių platinti ką nufotografavote ar nufilmavote ir tuomet, jeigu užfiksavote svetimą kūrinį (pvz. perfotografavote kito fotografo nuotrauką ar nufotografavote tapytojo paveikslą).
Privačiose vietose fotografuoti gali uždrausti tos vietos šeimininkas. Remiantis šituo, fotografuoti draudžia dažna parduotuvė, kazino. Taip pat žmogus turi teisę ir uždrausti fotografuoti privačioje vietoje jį patį.
Atkreiptinas dėmesys, kad “sutikimas fotografuotis” nereiškia kažkokio dokumento su parašu. Jeigu fotografuojami nusišypsosite, pozuosite, tai gali ir būti laikoma, kad fotografuotis sutikote.
Sutikimas fotografuoti dar nereiškia sutikimo, kad nuotrauka bus naudojama “bet kam”. Žmogus, kuris buvo nufotografuotas ar jo nuotrauka išplatinta neteisėtai, gali įpareigoti nutraukti nuotraukos viešinimą, tam tikrais atvejais prisiteisti kompensaciją (neturtinę žalą).
Išskirtiniais atvejais neteisėtas fotografavimas ir filmavimas gali būti net nusikaltimas. Taip yra, jei fotografuojama ir filmuojama nuolat, taip faktiškai sekant žmogų, renkant, o galbūt skleidžiant informaciją apie jo privatų gyvenimą. Tokiu atveju galima skųstis policijai ir atitinkamoms institucijoms.
Asmens duomenų apsaugos pažeidimai: ką svarbu žinoti kiekvienam?
Vaizdo Stebėjimas Daugiabučiuose Namuose
Daugiabučiuose namuose vaizdo stebėjimo kameros paprastai įrengiamos norint apsaugoti visų gyventojų turtą bei nuosavybę, palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti saugią aplinką. Dėl to, jos dažniausiai montuojamos bendro naudojimo zonose - laiptinėse, koridoriuose, kiemuose, kur „stebi“ įvažiavimus į kiemus, garažus, kelio užtvarus, į laiptines įeinančius ar iš jų išeinančius žmones.
Vaizdo kameras montuojant bendro naudojimo patalpose ir teritorijose svarbu, kad jų stebėjimo laukas nedarytų poveikio asmenų privatumui. Pavyzdžiui, vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke - į būstų langus, taip pat vaizdo stebėjimo kameros negali daryti garso įrašų.
Signalinzacija vs Vaizdo Stebėjimas
Signalizacijos vykdo objekto perimetro bei vidaus patalpų apsaugą, o esant pažeidimams suveikia garsiniu signalu ir informuoja saugos tarnybą. Jos taip pat naudojamos patalpų priešgaisrinės saugos stebėsenai, kuomet suveikia atsiradus dūmams ar kilus gaisrui.
Na, o vaizdo stebėjimo įranga yra prevencinė priemonė, kuri dažnai atgraso vagis nuo įsilaužimo į objektą bei padeda ieškoti kaltininko įvykus nusikalstamai veikai.
Apibendrinat galima būtų sakyti, kad signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos turi šiek tiek skirtingas funkcijas ir viena kitos nepakeičia.
Lietuvos Respublikos Visuomenės Informavimo Įstatymas: Asmens Teisių, Garbės Ir Orumo Apsauga
Paskaitykime, ką apie tai skelbia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 13 straipsnis:
Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
- be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;
- filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
- filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo;
- filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo;
- filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose;
- be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus.
Vaizdo Stebėjimas: Teisėtumas, Reikalavimai ir Asmens Duomenų Apsauga
Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.
Visgi, dar prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, labai svarbu kritiškai įvertinti, ar ši priemonė yra tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.
Advokatė A. Kederytė taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo. Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys - darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan.
BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.). Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo).
Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.
Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.
Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.
Duomenų Rinkimas Baudžiamajame Procese
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Privačių asmenų, kaip ir teisėsaugos institucijų, surinkti bei pateikti duomenys automatiškai įrodymais netampa. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, o pagrindiniai reikalavimai, keliami įrodymams baudžiamajame procese, yra įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekse.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad valstybės institucijos - pareigūnai - bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tiesiogiai Baudžiamojo proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais būdais (taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“) ir nepažeisdami įstatyme nustatytos duomenų gavimo tvarkos. Tuo tarpu vertinant privačių asmenų teikiamus duomenis, taikomas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“, t. y. privačių asmenų pateikti duomenys nepripažįstami įrodymais tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.
Ką Daryti, Jei Nenorite Būti Fotografuojami Viešoje Vietoje?
Klaidinga būtų manyti, kad žmogus viešoje vietoje turi visiškai prarasti savo privatumą. Ką daryti, jei net būnant viešoje vietoje nenorite, kad jus fotografuotų?
Išeitis yra - nebijokite to aiškiai parodyti arba pasakyti. Jei renginio metu fotografas fiksuoja akimirkas ne tik bendrame fone, bet ir fotografuoja atskirus žmones ir jūs tai pastebėjote, tuomet tiesiog parodykite jam su ranka, užsidengiant veidą ar kitu būdu, jog jūs nesutinkate, kad jus fotografuotų.
Ką Daryti, Jei Radote Savo Nuotrauką Internete?
Na, o jei jūs jau aptikote savo nuotrauką internete ar straipsnyje, galite drąsiai kontaktuoti to socialinio profilio ar internetinio puslapio valdytoją ir paprašyti, kad jūsų nuotrauka būtų pašalinta. Taigi problema bus išspręsta gan greitai, jei abi pusės taikiai ras kompromisą.
Ką Daryti, Jei Jūsų Nuotrauką Buvo Panaudota Reklamoje?
Kadangi nuotraukų naudojimas komerciniais tikslais be žmogaus sutikimo yra negalimas, kreipkitės į tą įmonė ar asmenį.