Sinkopė - būklė, kai keliolika sekundžių netenkama sąmonės. Statistika rodo, kad bent kartą gyvenime yra nualpęs kas penktas žmogus. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir nutikti tiek turintiems sveikatos problemų, tiek neturintiems. Labai dažnai nualpstama staiga, tačiau kartais tam galima užkirsti kelią. Apsvaigsta galva, ima zvimbti ausyse, akyse užtemsta, o kas buvo po to, nebeprisimenate. Ne visada nualpstama staiga. Prieš tai ausyse gali pasigirsti zvimbimas, sulėtėti pulsas, o akyse užtemti. Tik po to žmogaus kūnas suglemba, jis parkrinta. Pastebėjus pavojų įmanoma sumažinti sužeidimų riziką.
„Būna parkrinta žmogus vonios kambaryje, kur gali atsitrenkti į kriauklę, unitazą ir patirti galvos traumą. Gatvėje parkritęs žmogus gali susižaloti į šaligatvio kampą, asfaltą. Todėl atsiranda papildomų komplikacijų grėsmė“, - sakė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.
Alpimo Priežastys
Alpimo priežastys gali būti įvairios. Profesorius paaiškino, kad alpstama dėl įvairių priežasčių. Nualpstama dėl dehidratacijos, t. y. kai vartojama per mažai skysčių, stipraus emocinio streso, nerimo, baimės, skausmo, alkio, alkoholio, hiperventiliacijos - per dažno kvėpavimo.
Refleksinės būklės dažniau būdingos vaikams, kai sąmonė prarandama dėl ilgo stovėjimo. Taip pat apalpsta stipriai išgąsdinti žmonės, sinkopė pasireiškia ir kaip reakcija į adatos dūrį, danties traukimą.
„Tai normos ribose esančios situacijos. Jos neturėtų kelti ypatingo nerimo, tačiau svarbu suprasti, kokiomis aplinkybėmis žmogus neteko sąmonės“, - pabrėžė L.Valius.
Kita alpulio priežasčių kategorija - patologinės būklės.
„Tai gali būti staigus širdies ritmo suretėjimas arba pagreitėjimas. Sinkopė gali būti susijusi su vaistų nuo kraujospūdžio vartojimu, vyrams - vaistų, skirtų prostatos adenomai gydyti, vartojimu“, - pasakojo L.Valius.
Ortostatinė hipotenzija, kai kraujas suteka į apatines galūnes, sutrinka deguonies tiekimas į smegenis, taip pat sukelia sąmonės praradimą ir kritimą. Neretai nualpstama dėl ortostatinės hipotenzijos - staigaus kraujospūdžio nukritimo. Jeigu žmogus atsistoja staiga, sunkio jėga visą kraują lyg sutraukia į apatines kūno dalis.
L.Valius pabrėžė, kad alpulio epizodai netrunka ilgai - maždaug iki pusės minutės, o kūno padėties pokytis padeda atgauti sąmonę.
„Horizontalioje padėtyje išsilygina kraujotaka. Per keliolika sekundžių žmogus įprastai atsigauna pats“, - paaiškino profesorius.
Itin dažnai alpsta vaikai. 1-3 proc. jų per metus gali nualpti. „Tai jokia patologija ar bėda. Jei išsiaiškinsi, kokios įvykio aplinkybės, ateityje gali jo išvengti“, - tėvus nuramino profesorius.
Tačiau jis įspėjo, kad sunerimti vertėtų, jei sąmonė prarandama intensyvaus fizinio krūvio metu arba iš karto po jo. Pasak L.Valiaus, apalpimas, pavyzdžiui, bėgiojant gali būti širdies veiklos sutrikimo signalas.
„Tokį atvejį reikėtų panagrinėti nuodugniau, paieškoti galimos negalavimo priežasties“, - pabrėžė Kauno klinikų gydytojas. Jei sąmonės netekimo epizodas sukėlė nerimą, profesorius patarė kreiptis į šeimos gydytoją.
Kartais žmogus apalpsta, nes atsistojo per staigiai.
„Tiems vyrams, kurie naktį kėlėsi į tualetą, bet atsistojo ir parkrito, mes paaiškiname, kad negalima šokti iš lovos. Įjungi šviesa, nuleidi kojas, pasėdi minutę ir tik tada stojiesi“, - pasakojo L.Valius.
Jis pridūrė, kad dėl sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje didesnė rizika apalpti kyla diabetu sergantiems žmonės. Nepaisant ligos, dalis jų išlieka fiziškai aktyvūs, judėti diabetikams pataria ir gydytojai.
„Jaunas žmogus nori krepšinį pažaisti, pasportuoti. Prieš fizinį krūvį jiems patariama išgerti kolos butelį, turėti su savimi saldaus gėrimo. Atrodo paradoksalu bet juose yra didelis kiekis lengvai įsisavinamos gliukozės. Tai padeda išvengti hipoglikemijos“, - paaiškino profesorius.
Pirmosiomis rugpjūčio dienomis Lietuvoje vėl įsivyravo kaitra, termometrų stulpeliai vietomis kilo aukščiau 30 laipsnių. Gydytojai pastebi, kad karštomis dienomis apalpimų daugėja.
„Esant aukštai oro temperatūrai, išsiplečia kojų venos, kraujas nuteka žemyn, smegenys pajunta badą ir dėl to įvyksta alpimas. Papildoma rizika kyla, jeigu žmogus ilgai stovi arba lėtai vaikšto, pavyzdžiui, slampinėja po prekybos centrą“, - apie karščių poveikį kraujotakai pasakojo L.Valius.
Kaip Elgtis, Jei Apalpo Žmogus?
Pamačius gatvėje apalpusį praeivį, gydytojas pataria pasirūpinti, kad nelaimėliui niekas netrukdytų kvėpuoti.
„Vyrai nešioja marškinius, dėvi kaklaraištį. Jeigu mazgas įtemptas ar viršutinė marškinių saga smarkiai veržia, reikėtų atlaisvinti kvėpavimo apimtį ties kaklu“, - sakė profesorius.
Jis taip pat paaiškino, kad apalpusio žmogaus kojas derėtų suimti už kulnų ir pakelti į viršų, geriausia 45-55 laipsnių kampu. Taip suaktyvinama kraujotaka viršutinėje kūno dalyje, žmogus turėtų atsigauti per keliolika sekundžių.
Jeigu žmogus pasiskundė, kad jam pasidarė silpna, matote, kad jis išblyško, jį išpylė šaltas prakaitas, rekomenduojama žmogų paguldyti ir pasistengti, kad jo galva būtų žemiau kojų. Jeigu nėra kaip atsigulti, lenkitės į apačią, kad galva būtų kuo žemiau.
„Yra vienas pratimas, kurį galima atlikti, jeigu jaučiate, kad krenta kraujospūdis. Jis iš tikrųjų labai paprastas, bet gali greitai pakelti kraujospūdį. Jūs atsistojate, sukryžiuojate kojas ir stipriai suspaudžiate šlaunų ir sėdmenų raumenis. Tuo metu iš apatinių galūnių kraujas plūsteli į viršų, šiek tiek kilsteli kraujospūdis.
Ar Tai Epilepsijos Ženklas?
Sinkopė gali priminti ir epilepsijos priepuolį. Kuomet žmogus apalpsta pirmą kartą, gali kilti įtarimų, ar tai nėra epilepsijos pradžia. Šios ligos priepuoliams būdingi traukuliai, bet nežymus trukčiojimas galimas ir sinkopės metu. Daug ryškesnis skirtumas - būklės trukmė.
„Epilepsijos sukeltas sąmonės netekimas trunka ilgiau - tris keturias minutes. Taip pat būdingas raumenų hipertonusas: žmonės susikandžioja liežuvį, būna vieną ranką sutraukia per alkūnę, o kita laikoma tiesiai. Epilepsijai taip pat labiau būdingi apatinių galūnių spazmai, kvėpavimo sutrikimai“, - vardijo L.Valius.
Profesorius pridūrė, kad epilepsijos priepuolį patyrę žmonės dažnai pasakoja apie aurą.
„Tai epilepsijai būdinga būklė, kuomet pasikeičia spalvos. Pavyzdžiui, žmogus ima viską matyti mėlynai. Taip pat atsiranda garsai, kurių nepaaiškinsi aplinkiniu triukšmu. Kitas požymis - gali aplankyti nepaaiškinamas nerimas, net išgąsčio jausmas“, - paaiškino L.Valius.
Tiesa, aura nėra būtina epilepsijos priepuolio dalis, jis ištikti gali ir be gydytojo išvardytų potyrių.
Statistiškai, epilepsijos priepuoliai yra žymiai retesni nei sinkopės. Funkciniai nualpimo epizodai sudaro apie 70 proc.
Visų pirma, svarbu, kaip žmogus alpsta: ar jis suglemba palaipsniui (dėl ko alpstantys žmonės retai susižaloja, nes palengva netenka tonuso ir nugriūna), ar krenta staiga. Kitas dalykas, tipinio epilepsijos priepuolio metu būna ritmingi kūno traukuliai. Žmogus krūpčioja, jo veidas, rankos, kojos būna įsitempę, akys gali būti ir atmerktos, be to, pro lūpas gali imti bėgti kraujas, nes žmogus gali įsikąsti į liežuvį.
Alpimo ir Epilepsijos Palyginimas
| Požymis | Alpimas (Sinkopė) | Epilepsijos Priepuolis |
|---|---|---|
| Sąmonės netekimo trukmė | Keliolika sekundžių | 3-4 minutės |
| Raumenų tonusas | Sumažėjęs | Padidėjęs (hipertonusas) |
| Traukuliai | Gali būti nežymus trukčiojimas | Ritmingi kūno traukuliai |
| Aura | Nebūdinga | Dažnai pasitaiko |
| Atsigavimas | Greitas | Lėtesnis |
Jei pajutote alpulį, bet greitai atsigavote, ar verta kreiptis į neurologą, kardiologą? Anot laidos viešnios, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, pasitikrinti, ar nesumažėjęs hemoglobino rodiklis, gal mažai geriate skysčių, gal yra kitų bendrųjų sveikatos sutrikimų, kurie gali provokuoti alpimą. Šeimos gydytojas matys, ar reikia papildomos kardiologo, neurologo pagalbos.
Sinkopė gali būti kontroliuojama, bet jeigu bent kartą alpote, yra tikimybė, kad tai pasikartos.