Gyvenimas toks... Asociatyvi Pixabay (Alexander Stein) nuotr.

Vilnius. Gyventojui paveldėjus turtą Lietuvoje ar užsienyje, gali tekti sumokėti paveldimo turto mokestį. Paveldimas turtas - svarbus procesas, apimantis teisinius ir praktinius aspektus. Paveldėjimas dažnai tampa ne tik teisinių klausimų išsprendimu, bet ir galimybe išsaugoti artimųjų palikimą. Vis dėlto, šis procesas reikalauja aiškaus supratimo apie galiojančius teisės aktus, paveldėjimo formas bei galimas pareigas.
Nuo tinkamai sudaryto testamento iki paveldėjimo pagal įstatymą - kiekviena situacija yra unikali ir reikalauja atsakingo požiūrio. Lietuvoje turto paveldėjimą reglamentuoja įstatymai. Jais numatomi ir atvejai, kai asmuo turtą gali tiesiog paveldėti, ir situacijos, kai už jį tenka papildomai sumokėti.
Panagrinėkime, kaip sklandžiai parduoti paveldėtą turtą ir išvengti brangių klaidų mokant mokesčius po pardavimo.
Kas yra paveldimo turto mokesčio mokėtojai?
Paveldimo turto mokesčio mokėtojai - nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Paveldėti turtą gali ir juridiniai asmenys, tačiau jie nemoka paveldimo turto mokesčio. Jį moka tik gyventojai, paveldėję turtą pagal įstatymą ar testamentą.
Koks turtas apmokestinamas?
Mokesčius reikia susimokėti už Lietuvoje ar užsienio valstybėje paveldėtus:
- nekilnojamuosius daiktus (žemę, pastatus, įrenginius, sodinius ir kitus daiktus, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji);
- kilnojamuosius daiktus (transporto priemones, traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas, jų priekabas, puspriekabes ir kt.);
- vertybinius popierius (akcijas, obligacijas ir kt.);
- pinigus (grynuosius, pinigus banke).
Mokesčio bazė ir tarifai
Paveldimo turto mokesčio bazė - paveldėto turto apmokestinamoji vertė. Lietuvoje esančio paveldėto turto apmokestinamąją vertę pagal paveldėtojų prašymus apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Paveldėtojai gali kreiptis į bet kurios apskrities VMI, kad apskaičiuotų Lietuvoje esančio paveldėto turto vertę. VMI išduoda Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą FR0514 (ji išduodama ir tada, kai mokesčio mokėti nereikia).
Jei paveldimas užsienio valstybėje esantis turtas, jo apmokestinamąją vertę apskaičiuoja patys turtą paveldėję gyventojai.
Apskaičiuojant mokestį už paveldėtą turtą, esantį Lietuvoje ar užsienyje, apmokestinamoji vertė siekia 70 proc. paveldimo turto vertės. Mokesčio tarifai yra du:
- 5 proc., kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 Eur;
- 10 proc., kai apmokestinamoji vertė viršija 150 000 Eur.
Kada mokesčio mokėti nereikia?
Paveldimo turto mokesčio mokėti nereikia, kai:
- vienam sutuoktiniui mirus kitas paveldi turtą;
- paveldėjus vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų turtą;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 000 eurų.
Kai turtas paveldimas iš asmenų, susijusių artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais, paveldimo turto mokesčiu jis neapmokestinamas neatsižvelgiant į vertę. Tačiau jei turtas paveldimas iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių (dėdžių, tetų) ar kitų svetimų asmenų, jis yra apmokestinamas, bet jo apmokestinimui taikoma 3 000 Eur lengvata.
Jeigu atsitiktų taip, kad per metus gyventojas turtą paveldėtų kelis kartus iš skirtingų palikėjų, tuomet 3 000 Eur lengvata galiotų kiekvienu atveju.
Kada reikia užsakyti turto vertinimą?
Turto vertinimą reikia užsakyti iki paveldėjimo priėmimo notarų biure. Vertinimo ataskaitą gausite elektronine forma, tad lengvai ir greitai galėsite pateikti paveldėjimą tvarkančiam notarui. Jis į paveldėjimo teisės liudijimą įrašys turto vertintojų nustatytą kainą, kuri bus aukštesnė nei VĮ Registrų centro apskaičiuota kaina. Tad ir paveldimo turto mokestis bus didesnis, bet bus mažesnis Gyventojų pajamų mokestis turto pardavimo metu.
Paveldimo turto vertė: kaip nustatoma?
Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Taip Jūs užbėgsite už akių ateityje galimam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) turtą pardavus.
Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu. Tokiu atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai. Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio.
Jei turtą paveldėjote iš sutuoktinio ir ilgiau nei 2 metus esate jame deklaravę gyvenamąją vietą - tuomet nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir turto vertinimas paveldėjimo metu nėra būtinas. Šiuo atveju svarbu iki pardavimo momento neišsideklaruoti iš paveldėto nekilnojamojo turto.
Kada galima parduoti paveldėtą turtą?
Kada galima parduoti paveldėtą turtą? - kiekvienam paveldėtojui kylantis klausimas. Sulyk paveldėto turto pardavimu gaunamos ne tik pajamos, bet įgyjama ir pareiga sumokėti mokesčius po pardavimo.
Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimui nėra jokių specialių terminų ar laiko limitų. Parduoti galima tiek iš karto, tiek po metų, dešimties ar daugiau. Tik svarbu prisiminti, kad pardavimas galimas ne anksčiau, nei gausite NT paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruosite turtą kaip savo nuosavybę. Kol jis jums oficialiai dar nepriklauso, parduoti paveldėtą turtą negalima.
Suprantama, kad paveldėjus turtą iš giminaičių ir suvokiant, kad jo tikrai nenaudosite, daug kam norisi kuo greičiau jį pelningai parduoti bei gauti pinigų.
Vis tik skubėti neverta. Geriau viską nuodugniai apgalvoti, pasitarti su specialistais. Gal geriau kol kas nuomoti? Jeigu Jūsų paveldėtas turtas yra strategiškai geroje vietoje (miesto centre, kurortiniame miestelyje ar pan.), jis ilgą laiką gali generuoti jums pajamas. Jeigu nesate pirmos eilės giminaitis velioniui, prisiminkite, kad turėsite susimokėti paveldimo turto mokestį bei GMP (Gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno), jei tai nėra turtas, kuris priklauso jums ne trumpiau nei 10 metų. Galbūt verta palaukti ir po tų 10 metų gauti ženkliai didesnes pajamas?

Paveldėto turto pardavimas ir taikomi mokesčiai
Parduodamas paveldėtas nekilnojamas turtas gali būti apmokestinamas du kartus: pirmą kartą mokamas paveldimo turto mokestis (kai nekilnojamasis turtas tampa paveldėtojo nuosavybe); antrą kartą mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), parduodant NT, kai šis nėra išlaikytas 10 metų ir nėra taikomos mokestinės išimtys turtą paveldėjus iš pirmos eilės giminaičių.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM): tarifai, lengvatos ir išimtys
GPM tarifai: Po nekilnojamojo turto pardavimo gautam pelnui apmokestinti taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur; 2019 m. 120 VDU 136344 Eur), Aukščiau paminėtas sumas viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Taikomos lengvatos ir išimtys:
- kai paveldėtas turtas parduodamas už tokią pat kainą, kaip ir įgytas paveldėjimo metu. Jei nekilnojamas turtas paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių ir paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas, tai galima pardavimo metu atlikti retrospektyvinį vertinimą paveldėjimo datai. Tokiu atveju GPM skaičiuojamas nuo pardavimo ir įvertinimo kainų skirtumo;
- kai paveldėtas turtas yra jūsų nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų. Nuo 2026 m. sausio mėn. 1 d. šis terminas trumpinamas iki 5 metų.
- kai ne trumpiau kaip 2 pastaruosius metus tai yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta ir iš jos nesate išsideklaravęs iki pardavimo momento;
- kai paveldėtas turtas yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei 2 metai, bet per vienerius metus nuo pardavimo įsigyjate ir deklaruojate kitą gyvenamąją vietą;
- kai nekilnojamas turtas parduodamas už mažesnę sumą, nei nustatyta vertė paveldėjimo metu.
Verta atkreipti dėmesį, kad jei nekilnojamąjį turtą paveldėjo ne vienas žmogus, o, pavyzdžiui, du sutuoktiniai, deklaruoti gyvenamąją vietą reikia abiem. Antraip pardavimo atveju gali susiklostyti situacija, kai vienas jų GPM nemokės, o kitam teks tai daryti.
Deklaravimo terminas ir sumokėjimas:
Gavus apmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tokias pajamas privalote deklaruoti pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. Jei turtas buvo paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių ir norite pasinaudoti mokestine išimtimi, tuomet kartu su pajamų deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės pateikti ir retrospektyvinį turto vertinimą. Jei gyvenate užsienyje ir esate deklaravę išvykimą iš Lietuvos - tuomet deklaruoti gautas pajamas privalote per 1 mėnesį.
Kaip vyksta paveldėto turto pardavimas?
Iš esmės tai procesas, analogiškas bet kokio kitokio NT pardavimui. Skirtumas tik tas, kad jūs šį NT gavote paveldėjimo būdu. Potencialiam pirkėjui dėl to didelio skirtumo nėra. Svarbiau, ar parduodamas turtas atitinka lūkesčius.
Jei jau nusprendėte parduoti paveldėtą turtą, tai, suprantama, nenorėsite tuo užsiimti kelerius metus. Remdamasi savo ir kolegų patirtimi, galiu drąsiai patvirtinti, jog nuosekliai sudėliotas pardavimų planas visą procesą labai pagreitina. Jei pasiseks, pardavimas gali įvykti ir per mėnesį. Tačiau norint sėkmę privilioti, būtina paruošti jai tinkamą „jauką“:
- įsitikinti, kad turite visus reikalingus dokumentus bei leidimus;
- išmanyti mokesčius, kurie atsiras po paveldėto turto pardavimo;
- pasirūpinti tinkama reklama. Į tai įeina ir kokybiškai atliktos nuotraukos, ir patrauklus, parduodamo turto privalumus atskleidžiantis skelbimo tekstas bei pakankama skelbimų sklaida internete;
- teisinga, rinkos situaciją atitinkanti kaina;
- sugebėti teisingai komunikuoti su potencialiais pirkėjais;
- puikiai išmanyti derybų psichologiją;
- išmanyti atsiskaitymo tvarką už Jūsų parduodamą turtą. Nepamiršti, kad sandoriai grynaisiais yra griežtai ribojami;
- puikiai išmanyti nekilnojamojo turto pardavimą apibrėžiančius teisės aktus.
Dažnu atveju paprastas žmogus nekilnojamąjį turtą parduoda / perka vos kelis kartus per savo gyvenimą. O teisės aktai keičiasi kiekvienais metai ir ne po vieną kartą. Būtent todėl žmonės paprastai nesiima pardavinėti nekilnojamojo turto patys, o kreipiasi į NT brokerius.
Kodėl verta paveldėtą nekilnojamą turtą parduoti su NT brokeriu?
Paveldėto turto pardavimo proceso metu Jus lydės savo srities profesionalas, sudaręs daugybę nekilnojamojo turto sandorių, gebantis numatyti kelis žingsnius į priekį bei gebantis išvengti brangiai kainuojančių klaidų.
Patikėdami savo turto pardavimą NT brokeriui, Jūs patikite pardavimo projektą visai profesionalų komandai. Tai:
- pats NT brokeris;
- fotografai;
- objekto reklamos kūrėjai;
- nekilnojamojo turto ir verslo vertintojai;
- bankų atstovai išskirtinai greitai aptarnaujantys mūsų klientus ir geresnėmis sąlygomis finansuojantys mūsų objektų pirkimą;
- matininkai;
- notarų biurai;
- apdailininkai bei iškraustymo / perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės.
Esant reikalui galimas Jūsų atstovavimas pagal įgaliojimą. Viso Jūsų turto pardavimo proceso metu jausitės saugūs ir ramūs. Žinosite, kad Jumis rūpinasi nekilnojamo turto srities profesionalas, kuris visus rūpesčius nuims nuo Jūsų pečių. Jums teliks patogiu metu atvykti į notarų biurą pasirašyti dokumentų. Jei būsite pasirinkę atstovavimą pagal įgaliojimą, tuomet teks tik laukti lėšų įskaitymo į Jūsų banko sąskaitą.
Ramybė ir laikas sau - šių dienų prabanga. Pasinaudokite ja!
Mokesčių reforma 2025: ką reikia žinoti?
2025 metų mokesčių reforma keičia nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką. Vienas svarbiausių pokyčių įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., kai bus pradėtos taikyti naujos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) taisyklės parduodant nekilnojamąjį turtą, įskaitant paveldėtą. Taip pat keisis nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) skaičiavimas - apleistam turtui bus taikomi didesni tarifai.
Šie pokyčiai palies tiek tuos, kurie planuoja parduoti paveldėtą turtą, tiek ilgalaikius savininkus, ypač turinčius didelės vertės ar apleistą NT.
Nuo 2026 metų parduodamo turto apmokestinimas
Pagal naują tvarką, nuo 2026 m. parduodant nekilnojamąjį turtą bus apmokestinamas skirtumas tarp paveldėjimo metu nustatytos vidutinės vertės (arba turto vertinimo akto) ir pardavimo kainos.
Skirtumas iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) bus apmokestinamas 15 % GPM tarifu.
Suma virš 12 VDU bus įskaičiuojama į bendras metines pajamas ir apmokestinama progresiniu tarifu:
- iki 36 VDU - 20 %;
- nuo 36 iki 60 VDU - 25 %;
- virš 60 VDU - 32 %.
Lengvatos mokesčiui nemokėti taikomos (nuo 2026 01 01), jei:
- Turtas išlaikytas 5 metus ir parduodamas po to;
- Turte registruota gyvenamoji vieta ilgiau nei 2 metus;
- Gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei 2 metus, bet įsigyjamas kitas turtas, kuriame bus deklaruota gyvenamoji vieta.
Jei paveldėtas turtas itin brangus - verta parduoti iki 2026
12 VDU suma yra palyginti nedidelė, tad jei turtas brangus, progresinis apmokestinimas gali stipriai padidinti mokėtiną GPM.
Pavyzdžiui: paveldėtas žemės ūkio sklypas vertintas 200 000 eurų. Kai paveldėjote, po kelių metų savivaldybė pakeičia bendrąjį planą, sklypas įtraukiamas į miesto teritoriją, jo vertė pakyla iki 1 mln. eurų.
Jei parduotumėte iki 2026 m. ir skirtumas būtų apmokestinamas 20 % tarifu, mokesčiai būtų gerokai mažesni.
Jei parduotumėte po 2026-01-01 ir neatitiktumėte lengvatų, dalis pelno gali būti apmokestinta net 32 % tarifu.
Nuo 2026 metų apleistas turtas bus labiau apmokestinamas
Nuo 2026 m. savivaldybės galės taikyti didesnius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus apleistam, neprižiūrimam ar avarinės būklės turtui. Tokiais atvejais NTM gali siekti net 1-5 % turto vertės per metus. Tai reikšmingai padidins išlaikymo kaštus tiems, kurie planuoja ilgai laikyti neprižiūrėtą NT.
Paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos
Vis dėlto, ne visada paveldimas tik turtas: kartais galima paveldėti ir skolas. Pavyzdžiui, paskolos, skolos už komunalines paslaugas, telefono sąskaitą. Taip pat, jeigu yra alimentų įsiskolinimas, turto paveldėtojai turi mokėti alimentus, bet tik paveldėto turto apimtyje.
Ekspertų teigimu, nepaveldimos yra tik baudos - administracinės ar baudžiamosios bylos - kadangi tai yra asmeninė bausmė.
Jeigu žmogus turi teisė priimti palikimą, tačiau nori iš anksto apsisaugoti nuo nemalonių naujienų apie skolų paveldėjimą, jis iš karto gali kreiptis į notarą, kad jis sudarytų paveldimo turto apyrašą, į kurį surašomos asmens skolos. Tuomet tampa aišku, kas iš tiesų įeina į paveldimą turtą. Jeigu tai apima ir skolas, paveldėtojas gali atsisakyti priimti turtą.
Kitu atveju, jeigu turtą nusprendžiama priimti, paveldėtojas bent jau žino, ką gauna, be to, už skolas atsako tik turto vertės ribose. Pavyzdžiui, jei asmuo turėjo 10 tūkst. eurų skolą ir jo 1 tūkst. eurų turtas su apyrašu buvo paveldėtas, tai paveldėtojai turės atsakyti tik 1 tūkst. eurų ribose.
Jeigu turtas priimamas įprastine tvarka, pagal įstatymą, žmogus apie skolas taip ir nesužino. Tai reiškia, kad jei prieš paveldėjimo priėmimą nebuvo sudarytas turto apyrašas, turtas yra priimamas „aklai“: pirma yra įforminamas paveldėjimas, o vėliau sužinoma, kas yra gaunama. Tokiu atveju, paveldėtojas už velionio skolas turi atsakyti ne tik paveldėtu turtu, bet ir savo turtu, o kažką pakeisti jau yra neįmanoma.
Vienišių turtas tampa valstybės nuosavybe
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vieniši žmonės neturi kam palikti savo turto. Tuomet, po jų mirties, šis turtas tampa niekieno nuosavybe ir galiausiai atitenka valstybei. Turtas valstybei atitenka ir tuomet, kai paveldėtojai dėl su turtu galimai susijusių skolų atsisako jį priimti.
Kasmet valstybė paveldi apie 400 tokių butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks turtas tada yra perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose.
Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių - Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Turto banko duomenimis, dažniausiai perimamas gyvenamosios paskirties turtas: butai, bendrabučio tipo kambariai, gyvenamieji namai, sodybos, sodo nameliai ir jų dalys, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatai, tokie kaip daržinės, tvartai, fermos, sandėliai, garažai ir jų dalys, inžinerinė infrastruktūra.
Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų. Pavyzdžiui, 2020 m. aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų.
Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas. Skolų dydis svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų tūkstančių, vidutiniškai skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų.
tags: #ar #apmokestinamas #paveldetas #turtas