Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl mokesčių už bendro naudojimo patalpas ir jų paskirstymo principų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paskirstomi mokesčiai bendrijose, kas laikoma naudinguoju plotu ir ar bendrijos gali savavališkai apmokestinti bendro naudojimo patalpas.
Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Mokesčių paskirstymo principai bendrijose
Pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo.
Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Mūsų namo visi mokesčiai (už suteiktas paslaugas bei priežiūrą, atlyginimui apmokėti) paskirstomi proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingąjį plotą), pagal Civilinį kodeksą 4.82 str.
Kas yra naudingas plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai.
Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius.
VĮ Registrų centre (NT registras) užsakant "Butų (patalpų) sąrašą pastate" galima nurodyti ir prašymą papildomų duomenų - kad būtų pateikti ir naudingieji plotai, jais remiamasi. Patalpų būna nurodyti tik bendrieji plotai, jie laikomi naudingaisiais plotais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...
Naudingas plotas daugiabučiame name
Bendrijos sprendimai dėl mokesčių
Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas) privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.) už šias patalpas? Suprantama, kad bendrojo naudojimo patalpos turi būti naudojamos bendrai, tai juk ne asmeninės patalpos.
Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams.
Jeigu keičiami bendrojo naudojimo objektai (bendrojo naudojimo objektų apraše jie priskirti visiems savininkams), tai ir mokėti už tai turėtų visi bendrai (neaišku, kodėl keičiami ne visi stovai ar tie nekeičiami yra tinkamos būklės?).
Bendrojo naudojimo objektų aprašas būtinas, jį tvirtina bendrijos.
Bendrijos susirinkimo metu priėmėme sprendimą pakeisti laiptinių lempas. sumos nesutarėme. Sąskaitą išdalinome proporcingai buto naudingam plotui einamojo mėnesio gyventojų sąskaitose. sumos gavosi skirtingos didžiausia apie 20 eur. keli gyventojai atsisako mokėti ir reikalauja, kad butu dengiama iš surinktų lėšų, kas teisūs? Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti. Mums nėra žinoma, iš kokios surinktų įnašų (biudžeto) dalies norite sumokėti už lempas, jeigu tam priskirtinų lėšų yra, galite apmokėti.
Iš jūsų pateiktos informacijos nėra visiškai aišku, koks tiksliai sprendimas buvo priimtas 2005 metais ir kodėl jis iki šiol nėra iki galo įgyvendintas. Neįsigilinus į detales sunku komentuoti, tačiau manytume, kad visų savininkų susirinkimo sprendimas, kol nėra pakeistas, tebegalioja. Kita vertus, bandant šį sprendimą pakeisti, tie 64 proc. savininkų (dauguma) turbūt balsuotų už tai, kad liktų galioti tas pats sprendimas (savininkų sprendimai priimami daugumos.
Pavyzdžiui, net ir pirmo aukšto savininkai, kuriems galbūt stogas nelabai rūpi, nes nėra virš jų būtų, o daug aukščiau, vis tiek turi.
Pavyzdžiui, lifto naudojimosi (valymo, elektros, kt.) išlaidas apmoka tik tų laiptinių, kur liftai yra, gyventojai, tačiau remonto išlaidas išdalino visiems namo gyventojams net ir tiems, kurie gyvena laiptinėse be liftų. Ar yra kokia galimybė ne visiems gyventojams apmokėti lifto remonto išlaidas? Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas. Jūsų aprašyta situacija apie laiptines be liftų.
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ar išlaidos „telefonspinių“ įrengimui irgi patenka į kategoriją išlaidų, dalinamų proporcingai? Juk akivaizdu, kad kiekvienas butas gauna vieną telefonspynę, nepriklausomai nuo kvadratūros. Ar tikrai įstatymas nenumato jokio kito būdo gyventojams susimokėti, kaip tik aklas proporcingai turimam plotui, kas akivaizdu, prasilenkia su teisingumu, mano galva. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.
Kaip skaičiuojama įmoka už atliktus darbus? Suprantu, kad pagal patalpos (buto) plotą proporcingai paskaičiuojama (paskirstoma) atliktų darbų sąmata. Bet kaip nustatyti 1 kv.m. kainą? Bendrija tokių duomenų nepateikia, mano ir jų skaičiavimai nesutampa. Išprašiau duomenis apie daugiabučio bendrą plotą, šildomą plotą, butų bei patalpų skaičių, bet mano skaičiavimai nesutampa.
Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi. Patarimas būtų - arba parduoti butą, arba jį išnuomoti, jeigu pati tuo butu nesinaudojate. Arba kantriai mokėti bendruosius savininkų įnašus. Dėl to, kad jūsų butas buvo užlietas ir buvo padaryta žala - reikėjo užsakyti apžiūrą, akte užfiksuoti.
Ar butų galima sumažinti mokesčius, nes niekas negyvena šiame bute daugiau nei 10 metų, kai buvo nedideli mokesčiai nekreipiau i tai dėmesio, bet dabar auga viskas kaip ant mielių. Nėra jokių registruotų žmonių, šiame bute. O ir pati buto savininkė visada gyveno Ukmergės raj, ir ten mokėjo mokesčius, deja ji jau yra mirusi 2021-11-06 . Nuo šiol esu šio turto paveldėtoja, gyvenu Anglijoje. Nesinaudoju nei elektra laiptinese nei šiukšlinu laiptinę, nei užkemšu kanalizacijas, dėl kurių tenka kviestis spec. tarnybas dėl išvalymo. Taip pat mane apliejo iš 4 aukšto ir prasidėjo erozija lubose. Buvau iškvietusi gyventojus parodžiau, palikau savo kontaktus, bet niekas nesusisiekė.
Name yra trys laiptinės, iš kurių vienoje pastoviai viskas genda (laužoma, teršiama ar užkrauna bendrus praėjimus šiukšlėmis ir tada reikia samdyti įmonę, kad išvežtų). Visos remonto, transporto išlaidos yra dalinamos visam namui proporcingai. Ar yra galimybė teisiškai, kad mokėtų tik ta viena laiptinė.
Daugiabutyje neiaišku, kuo remiantis, skaičiutoti mokesčius butui - ar pagal gyventojų faktišką skaičių (pvz., liftas), ar pagal deklaruotus asmenis. Situacija yra nenormali, nes deklaruoti asmenys dažnai net negyvena, nes yra užsienyje, o mokėti reikia, tuo tarpu butuose gyvena nuomininkai, kurie nedeklaruoti ir mokesčio dėl to mokėti nereikia. Ar yra įstatymas, kaip šią problemą išspręsti ir kokiu įstatymu reikėtų vadovautis?
Bendrijos vienam pastate yra 4 savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso po vieną butą ir vieną nešildomą negyvenamą patalpą - sandėliuką, esančius namo rūsyje. 4 butai ir 4 sandėliukai kiekvienam savininkui Registrų centre registruoti kaip atskiri privačios nuosavybės vienetai. Registrų centro išraše yra nurodyta, kad namo bendras plotas 736 kv.m., o naudingas plotas (t.y. butai) 468 kv.m. Bendrijoje yra kitas gyvenamasis pastatas, kuriame yra 20 butų. Bendrija turi bendrų išlaidų, kurios skaičiuojamos proporcingai pagal naudingą plotą. Klausimas. Koks plotas laikomas naudingu, 4 butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.
Po gyvenamu namu turiu įsigijęs patalpas - rūsį (sovietinė sleptuvė-bunkeris). Nekilnojamas daiktas, paskirtis negyvenamoji - administracinė, bendras plotas 375,91 kv, pagrindinis plotas 131,67kv, pagalbinis plotas 244.24 kv. Klausimas - kuris naudingas plotas? Mokesčius bendrija ima nuo bendro ploto 375 kv.m.
Man priklauso butas, parkingas ir sandėliukas. Ar teisinga, kad Bendrijos pirmininko alga man apskaičiuojama 3 kartus: nuo buto ploto, parkingo ploto ir sandėliuko ploto? Taip pat apskaičiuojamos ir visos kitos paslaugos, kurios apskaičiuojamos butui, priskaičiuojamos dar atskirai ir parkingui bei sandėliukui: t.y. Bendrijos pirmininko atlyginimas, administravimas, buhalterinė apskaita, kaupiamosios lėšos. Už visas aukščia.
daugiabutyje įkurta DNSB, kurioje pirmininkas, valdydamas 2 butus ir 6 patalpas (visi 8 turtiniai vienetai turi unik. nr.), moka įnašus į kaupiamasias lėšas tik nuo 2 butų naud. ploto, motyvuodamas, kad VĮ. Reg. centro Butų ir patalpų sąraše Daugiabučio rūsyje valdomos 8 patalpos nepriskirtos prie naud. ploto sąvinko valdomo pastate. Savivaldybei atlikus neeilinį DNSB Patikrinimą, buvo patvirtinta, kad kaupiamosios įmokos renkamos tik pagal naudingą plotąpą esantį VĮ. Reg. centras minėtoje pažymoje atitinka teisės normas. Ar toks savivaldybės sprendimas teisėtas? Paprašius savivaldybę atlikti pakartotinį DNSB Patikrinmą man atsakyta neigiamai, esą nepateikiau NAUJŲ aplikybių dėl kurių reiktų atlikti naują DNSB Patikrą. Kokie šansai tokią savivaldybės poziciją apskundus teisme priversti savivaldybę atlikti pakartotinį DNSB Patikrinimą? Pateiksiu jums Aplinkos ministerijos specialistų 2018 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos.
tags: #ar #apmokestinamos #namo #bendrijai #priklausancios #patalpos