Praėjusį penktadienį Gargždų „Minijos“ vidurinei mokyklai, šiuos mokslo metus pradėjusiai progimnazijos statusu, įteikta rugsėjo 1-osios dovana - oficialiai atidarytas naujutėlaitis sporto aikštynas.
Naujasis stadionas nuo šiol atviras visai Gargždų miesto bendruomenei - jis nebus uždaras ar skirtas tik profesionalaus sporto atstovams. Tai patvirtinęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius teigė, jog per pamokas sporto aikštynu naudosis „Minijos“ progimnazijos moksleiviai, o pasibaigus ugdymo procesui čia vietą ras jaunieji futbolininkai, krepšininkai, lengvaatlečiai, taip pat sportuojantieji laisvalaikiu.
Savivaldybės atstovas akcentavo, jog naujasis objektas - visų gargždiškių bendras turtas, tad ir jo saugumas bus išbandymas miestiečiams. Praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai pritarė sprendimui „Minijos“ progimnazijoje įsteigti papildomą etatą stadiono priežiūrai. Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas taip pat akcentavo stadiono vertę ir būtinybę užtikrinti jo priežiūrą. Sporto aikštynas ateityje bus tobulinamas.
Jame įrengta naujausios kartos dirbtinės dangos pilnų matmenų futbolo aikštė, dvi krepšinio aikštelės su reguliuojamo aukščio lankais, paplūdimio tinklinio aikštelė, bėgimo takai, šuoliaduobė, gimnastikos skersiniai ir kitas sporto inventorius. Beveik metus statyto objekto vertė - per 2 milijonus litų. Tai pirmasis Lietuvoje aukščiausios kokybės dangų sporto aikštynas, įdiegtas mokyklos teritorijoje. Praėjusių metų spalį prasidėjusi „Minijos“ vidurinės mokyklos stadiono rekonstrukcija oficialiai baigta penktadienį.
Šis sporto aikštynas - kol kas vienintelis aukščiausius dirbtinės dangos standartus atitinkantis statinys mokyklos teritorijoje Lietuvoje. Į jo atidarymą atvykęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius ir pats išbandė rankos taiklumą - tiesa, krepšinio kamuolys į krepšį krito nenoriai. Publika netruko pakomentuoti, jog krepšį užrišo Gargžduose tvyranti futbolo dvasia.
„Istorija prasidėjo nuo to, jog prieš dvejus metus Lietuvą buvo apėmęs sporto arenų statymo vajus. Ruošėmės Europos krepšinio čempionatui, bet turėjome žvelgti ir į ilgalaikę perspektyvą. Todėl šalia arenų statybos inicijavome, kad mokyklas pasiektų stadionų renovavimo programa. „Minijos“ vidurinė mokykla pateko tarp tų, kurioms buvo skirtos lėšos. Matyt, tai nutiko neatsitiktinai - didelį nuopelną turėjo ilgametės šio miesto futbolo tradicijos“, - kalbėjo ministras G.
Atidarymo šventę rengusi mokykla svečius pasitiko balionų jūra, pradinukų šokiais bei pilnutėliu stadionu sportininkų - krepšinį žaidė Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokyklos auklėtiniai, futbolą - VšĮ „Gargždų futbolas“ jaunieji žaidėjai, tinklinio aikštelę ant paplūdimio smėlio išbandė tinklinio aistruoliai.
„Minijos“ mokyklos direktorius Antanas Jacikas patikino, kad stadionas mokyklai yra didžiulė dovana - ja džiaugiasi kūno kultūros mokytojai, mokiniai. „Tikiuosi, kad visi saugosime šį brangų įrenginį, ir jis mums ilgus metus tarnaus“, - vylėsi A.
Anot VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriaus Rimanto Mikalausko, jau paruošti pamatai futbolo aikštės apšvietimui įrengti, ateityje planuojama pastatyti konteinerio tipo persirengimo patalpas, įrengti atskirą nuo mokyklos dušą, tualetą. Savivaldybės taryba VšĮ „Gargždų futbolas“ dirbtinės dangos aikštę panaudos sutartimi skyrė neformalaus ugdymo procesui užtikrinti.
„Federacija savo pažadą įvykdė ir skyrė finansavimą dirbtinei futbolo aikštės dangai įrengti. Beliko sulaukti kuo daugiau sportininkų iš Gargždų nacionalinėje futbolo rinktinėje, taip pat krepšinio, lengvosios atletikos ir kitose sporto rinktinėse“, - penktadienį kalbėjo LFF prezidentas J.
„Minijos“ progimnazijos kūno kultūros mokytojas Mindaugas Jonelys džiaugėsi rekonstrukcija: „Stadione bėgimo takai jau buvo nesaugūs, asfaltas - iškilnotas. Dabar turime naujas krepšinio aikšteles, takus, šuoliaduobę, kitą inventorių, tad mokiniai galės daugiau sportuoti savarankiškai, o ugdymo procesą vykdysime pagal aukščiausius standartus.
Mingės (Minijos) kaimo istorija ir „Ėvės“ sodyba
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija vykdo Saugomų teritorijų produkto ženklo programą. Jos tikslas - atkreipti didesnį dėmesį į regiono kultūrą puoselėjančius asmenis, kurie užsiima tradiciniais amatais ar savo gaminama produkcija bei teikiamomis paslaugomis reprezentuoja saugomų teritorijų ir regiono etnografines kultūros vertybes. Šio ženklo turėtojai yra ir Inga bei Žygimantas Šarakauskai ir jų sodyba „Ėvė“, kuri savo išskirtine autentika jau daugiau nei du dešimtmečius žavi Mingės (Minijos) kaimo svečius iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Daugiau nei amžiaus senumo keturių pastatų komplekso Minijos kaime, į kurį patenka ir senoji Mingės mokykla, atgimimo istorija prasidėjo 1999 m. sausį. Pasak Žygimanto, artimas ryšys su Mažąja Lietuva jį siejo nuo vaikystės, nes Klaipėdos krašte gyvena jo giminaičiai.
„Nuo pat vaikystės mane labai traukė Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija. Nors pats esu iš Kauno, Klaipėdoje turiu giminaičių. Mano krikštatėvis yra garsus dailininkas-marinistas Edvardas Malinauskas, tad dažnai tekdavo svečiuotis Klaipėdos krašte. Čia turėjau ir porą tetų, vadinamų tikrųjų „memelenderių“, kurios mane visuomet žavėjo savo aukšta kultūra, savitom tradicijom, stipriu išsilavinimu, reformatoriška dorove. Čia atvykęs jausdavausi lyg patekęs į Vakarų Europą. Dar būdamas vienuolikmetis čia pirmą kartą perskaičiau ir mintinai pradėjau mokytis Kristijono Donelaičio „Metus““, - prisiminimais dalinosi Ž.
Vėliau Žygimantas ilgesniam laikui apsistojo Klaipėdos krašte, kai pradėjo studijas Valstybinio dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) Klaipėdos fakultete. Tuo metu jis prisijungė ir prie Lietuvos istorikų būrelio, kuris sovietmečiu buvo itin aktyviai stebimas saugumo struktūrų.
Būtent iš vieno buvusio būrelio nario Inga ir Žygimantas 1998 m. „Paskambino buvęs „būrelietis“ ir pasakė, kad vyksta aukcionas. Nusprendėme sudalyvauti ir laimėjome. Visgi tuomet aš buvau švietimo sektoriaus darbuotojas, vadovavau Kauno Antano Martinačio dailės mokyklai, tad tikrai neturėjome didelių pajamų, o sodybos rekonstrukcijai reikėjo nemažų pinigų. Visų pirma, kad būtų galima patekti iki sodybos, reikėjo išsikirsti didžiulius krūmynus, medžius. Sklypas ir pastatai buvo labai apleisti. Visi, kurie atvažiuodavo ir pamatydavo sodybą, mums siūlė vienintelį variantą - viską sulyginti su žeme. Tačiau mūsų pagrindinė mintis įsigyjant sodybą buvo būtent jos išsaugojimas“, - teigia Ž.
„Kreipėmės tikriausiai į visus tuometinius bankus, tačiau daugelis jų atstovų nematė sodyboje jokios vertės. Net pažįstami, dirbantys šioje srityje, daugybę kartų klausė mūsų, ar mes tikrai norime čia kažką daryti“, - teigė I. Visgi 2002 m. paskolą sodybos rekonstrukcijai Šarakauskams gauti pavyko. Tuomet ir prasidėjo spartesnis sodybos atgimimas. Rekonstruotas senosios Mingės mokyklos pastatas šiandien toliau tarnauja visuomeniniams ir kultūriniams poreikiams. Čia vyksta bendruomenės susitikimai, įvairūs renginiai, konferencijos.
Pasak. I. „Tiek žmonės iš užsienio šalių, tiek ir atvykę iš kitų Lietuvos regionų visuomet maloniai stebisi sodybos architektūra ir autentiškumu. Ypač daug gražaus dėmesio sulaukiame iš vilniečių ir užsieniečių. Jiems ši sodyba ir pamario krašto architektūra yra kultūrinis atradimas. Šioje sodyboje jau yra apsilankę žmonių iš daugiau nei 30 šalių, tokių kaip Japonija, Čilė, JAV, Kanada, Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems sodyba taip pat paliko labai stiprų įspūdį“, - teigia I.
Pirmą kartą išgirdus sodybos pavadinimą, galima pagalvoti, kad jis siejasi su garsia Mažosios Lietuvos rašytoja Ieva Simonaitytė, kurios tikrasis vokiškas vardas buvo Ewa Simoneit, o pažįstami ją vadino tiesiog Eve. „Ėvė yra mūsų dukros vardas. Kai ji gimė 2002 m., ji buvo vienintelis tokiu vardu registruotas vaikas Lietuvoje. Dabar jau tokių yra kiek daugiau. Pamenu, kad tuomet vienas iš Šilutės laikraščių šį vardą įtraukė į keisčiausių vardų sąrašą“, - smagiais prisiminimais dalinosi I.
„Net šiandien ne vienas istorikas ir Mažosios Lietuvos architektūrą išmanantis architektas mūsų sodybą laiko pavyzdžiu, nors ją atkūrėme vadovaudamiesi tik savo istorinėmis žiniomis ir asmeniškai surinkta informacija. Neseniai Šilutės architektas Egidijus Vidrinskas paprašė savo žiniomis prisidėti rengiant specialių leidinį apie krašto architektūros tradicijas. Jis sakė, kad mūsų sodybos samaninės spalvos durys ir čia esantis žalias stalas yra absoliuti to laikmečio kopija, kalbant apie šių daiktų spalvingumą. Labai padėjo ir tai, kad šią kultūrą man pavyko pažinti dar vaikystėje, tad savo akimis teko pamatyti ir baldus, ir kitus to meto architektūrinius bei interjero namų sprendimus“, - teigė Ž.
Inga ir Žygimantas Minijos kaime ne tik vysto verslą, bet ir aktyviai prisideda prie Mažosios Lietuvos istorinių bei architektūrinių tradicijų išsaugojimo. Ant jų sodybos plevėsuoja Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio pašventinta Mažosios Lietuvos vėliava.
Žygimantas net prisiminė istoriją, kad per „metalo bumą“ iš vietinių vaikų teko nupirkti ir restauruoti iš upės ištrauktus šimtmečio senumo Mingės senųjų kapinių vartelius, kuriuos tikriausiai po karo ten įmetė kapines niokoję sovietai ir jiems prijaučiantys asmenys.
„Prisijungėme, nes matome, kad mūsų sodybos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos tikslai bei misijos sutampa. Taip pat mes esame ir dideli gamtos mylėtojai, todėl tiek gamtosaugine, tiek ir kultūrine prasme mūsų požiūriai labai artimi. Dėl to jau 10 metų ir esame šios iniciatyvos dalis,“ - teigia Ž.
Saugomų teritorijų produkto ženklas - etnografinis paukštis - buvo sukurtas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva. Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai bei puoselėja etnografines regiono vertybes.