Ar apmokestinamos pajamos už ne nuosavybės vertybinius popierius?

Artėjant turto ir pajamų deklaravimo pabaigai, investicijų turintys gyventojai turėtų nepamiršti ir savo prievolės deklaruoti uždarbį ir sumokėti priklausančius mokesčius. Ilgesnę patirtį turintys investuotojai greičiausiai prie šio proceso yra įpratę, tačiau „Swedbank“ statistika rodo, kad praėjusiais metais investuojančių gyventojų skaičius beveik padvigubėjo ir artėja prie 100 tūkst. Pakankamai didelį pokytį atnešė ir šiais metais pristatyta naujovė - investicinė sąskaita. Todėl neabejotinai daliai žmonių gali kilti klausimų tiek apie atsiradusias naujoves, tiek apie pačias deklaravimo sąlygas. Visgi ekspertai pataria investavimo pajamų apmokestinimu pasidomėti ne tuomet, kai reikia deklaruoti pajamas, o dar prieš apsisprendžiant investuoti. Tai yra vienas iš penkių svarbiausių žingsnių, kurį turi įsidėmėti pradedantieji investuotojai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) informuoja, kad gyventojai kaip ir kasmet deklaruodami pajamas už 2020 m. turi deklaruoti ir gautas palūkanas už suteiktas paskolas, vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi platforma arba sutelktinio finansavimo platforma, už kredito įstaigose laikomus indėlius ar ne nuosavybės vertybinius popierius.

Pajamų mokesčio deklaracijas su šiais duomenis pateikti ir pajamų mokestį už gautas palūkanas sumokėti reikia iki deklaravimo termino pabaigos, t. y. „Deklaruoti palūkanas padės deklaravimo vedlys, kuris pildant pajamų mokesčio deklaraciją E dalyje užduos papildomą klausimą dėl praėjusiais metais gautų palūkanų bei nurodys, kurioje deklaracijos vietoje reikia nurodyti gautą sumą“, teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pridurdama, jog praėjusiais metais 117 tūkst. gyventojų deklaravo 75 mln. Gautos palūkanos 2020 m. už suteiktas paskolas gyventojams ar įmonėms apmokestinamos (ne per tarpusavio ar sutelktinio skolinimo platformas) taikant nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu palūkanos kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių bei ne iš individualios veiklos viršija 120 VDU dydžio sumą, tuomet viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc.

Gyventojas savarankiškai turi apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, jei už suteiktą paskolą gavo palūkanų iš įmonių ir užsienio valstybių gyventojų. Jei palūkanos už suteiktą paskolą gaunamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, tuomet jos priskiriamos A klasės pajamomis ir pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalo asmuo, kuris išmoka palūkanas.

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad uždarbis iš vertybinių popierių pardavimo, taip pat ir palūkanos iš vertybinių popierių bei indėlių apmokestinamas 15 proc.

Jei 2023 m. pardavėte investicinių fondų vienetų už 2 000 Eur, kuriuos įsigijote už 1 400 Eur, Jūs uždirbote 600 Eur. Kadangi finansinių priemonių uždarbio suma iki 500 Eur yra neapmokestinama, 15 proc. Jei 2023 m. už indėlius gavote 300 Eur palūkanų, tai ir uždirbote 300 Eur.

Tuo tarpu jei 2023 m. už indėlius gavote 700 Eur, tai uždarbio iš palūkanų suma iki 500 Eur yra neapmokestinama, o 15 proc. Jei jūsų uždarbis iš vertybinių popierių sandorių kartu su kitomis pajamomis nesusijusiomis su darbo santykiais viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių dydį, jums bus pritaikytas 20 proc.

Jei jūsų uždarbis iš palūkanų už indėlius ar vertybinius popierius kartu su kitomis pajamomis nesusijusiomis su darbo santykiais viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių dydį, jums bus pritaikytas 20 proc.

Dividendai, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, yra apmokestinami 15 proc.

Kokios gautos palūkanos neapmokestinamos pajamų mokesčiu?

Palūkanos, kurios neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu nepriklausomai nuo gautos palūkanų sumos:

• Iš Lietuvos įmonių gautos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius pvz., obligacijas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 dienos ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių vertybinių popierių išleidimo dienos;
• Palūkanos už Lietuvos komerciniuose bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 dienos.

Palūkanos, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kai tokių palūkanų bendra suma neviršija 500 Eur per kalendorinius metus:

• Iš Lietuvos komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų gautos palūkanos už indėlius, jeigu sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 dienos, ir iš Lietuvos įmonių gautos palūkanos (išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius) už ne nuosavybės vertybinius popierius pvz., obligacijas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu tokie vertybiniai popieriai įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 dienos.

Svarbu: taikant 500 Eur lengvatą sumuojamos ir kitose užsienio valstybėse gautos palūkanos (jeigu tokių gavote) už indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d., palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 d.

Palūkanos, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kai tokių palūkanų bendra suma neviršija 500 Eur per kalendorinius metus:

• Palūkanos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatyta tvarka, ir palūkanos už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme nustatyta tvarka.

Svarbu: taikant 500 Eur lengvatą sumuojamos ir palūkanų sumos, gautos iš užsienio įmonių už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ir / arba palūkanos už suteiktas lėšas per sutelktinio finansavimo platformą (jeigu tokių gavote), kai toks kreditas ar lėšos suteikti pagal Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus, analogiškus Vartojimo kredito įstatymui ar Sutelktinio finansavimo įstatymui.

Atkreipiame dėmesį, kad palūkanas išmokėję asmenys nuo išmokėtų palūkanų sumos pajamų mokestį išskaičiuoja nuo pirmo euro, netaikydami 500 Eur lengvatos. 500 Eur lengvata galite pasinaudoti pateikdami deklaraciją.

Palūkanos gautos už vartojimo kreditą ar lėšas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi ar sutelktinio finansavimo platforma yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir jų deklaruoti neprivaloma, kai bendra suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 eurų.

Jei gauta palūkanų suma yra didesnė nei 500 eurų, tokiu atveju šią sumą viršijančiai daliai taikomas 15 proc. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nedeklaruojamos palūkanos, gautos už iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus Lietuvos ar užsienio vienetų ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, tai pat įsigytus EEE valstybių vyriausybių, valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius bei EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kurių sutartys sudarytos iki 2013 m.

Jei šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai buvo įsigyti ar/ir indėlių sutartys buvo sudarytos po 2014 m. sausio 1 d. gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia, kai bendra 2020 m. gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 eurų.

Kitu atveju viršijančiai daliai taikomas 15 proc. (20 proc.) pajamų mokesčio tarifas ir tokias palūkanas privaloma deklaruoti. Daugiau informacijos apie palūkanų apmokestinimą ir deklaravimą rasite VMI internetinėje svetainėje www.vmi.lt - Dėl 2020 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo.

Investicinė sąskaita

Jeigu nenaudojate investicinės sąskaitos, investavimo pajamų - palūkanų, dividendų, kapitalo prieaugio - apmokestinimo taisyklės Lietuvos gyventojams pastaraisiais metais nesikeičia. Yra keletas svarbiausių skaičių, kuriuos reikia įsidėmėti investuotojams: 15, 20 ir 500.

• Skaičius „15” žymi 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, kuriuo apmokestinama gauta grąža iš investicijų. Šis tarifas galioja tuomet, jei gauta grąža iš investicijų per metus neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių.
• Skaičius „20“ žymi kiek didesnį - 20 proc. GPM tarifą. Jis taikomas, jei investuotojas uždirbo sumą, kuri viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių.
• Skaičius „500” žymi 500 eurų ribą, kurią viršijus reikia mokėti mokesčius. Tai reiškia, kad sumokėti mokesčius turėsite tokiu atveju, jei jūs iš savo investicijų per metus uždirbote daugiau nei 500 eurų. Mažesnė suma nėra apmokestinama. Be to, jeigu investuotojas pirko ir pardavė vertybinius popierius, būdamas susituokęs, gautas uždarbis dalijamas abiem sutuoktiniams, todėl kiekvienam iš jų priklauso 500 eurų neapmokestinamų pajamų dydis.

Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje yra apmokestinamas tik realizuotas pelnas. Vadinasi, mokesčius reikia mokėti tik tuo atveju, jei investicines priemones parduodate, o pats vertės prieaugis sąskaitoje nėra apmokestinamas. Mokesčiai mokami kiekvienais metais, deklaruojant pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

500 eurų suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, ji taikoma ir kapitalo prieaugiui (realizuotam pelnui iš vertybinių popierių pardavimo), tačiau nėra taikoma dividendams.

Jeigu naudojate investicinę sąskaitą

Nuo šių metų pasirinkusiems naudoti investicinę sąskaitą, atsiranda ir papildomų naujovių. Šiuo atveju nebebus taikoma 500 eurų neapmokestinama suma. Vietoje to, visos pajamos, gaunamos į šią sąskaitą, yra neapmokestinamos iki tol, kol žmogus iš šios sąskaitos neišsiima daugiau pinigų nei buvo įdėjęs. Turint investicinę sąskaitą, pakanka atsiminti du skaičius - 15 ir 20.

• Skaičius „15“ žymi 15 proc. GPM tarifą, kuriuo apmokestinama gauta grąža iš investicijų viršijus įneštų į investicinę sąskaitą lėšų sumą. Šis tarifas galioja tuomet, jei gauta grąža iš investicijų per metus neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių. 2024 m., pab. duomenimis tai būtų apie 278 tūkst. eurų.
• Skaičius „20“ žymi didesnį - 20 proc. GPM tarifą. Jis bus taikomas, jei investuotojas uždirbo sumą, kuri viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių.

Primename, kad, norint taikyti investicinės sąskaitos mokesčių režimą, su šia sąskaita susietas investicines sąskaitas ir jose vykdytų investicijų rezultatus už 2025 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės pateikti iki 2026 m. gegužės 1 d.

Taip pat, Lietuvoje tiek su investicine sąskaita, tiek be jos, yra apmokestinamas tik realizuotas pelnas. Vadinasi, mokesčius reikia mokėti tik tuo atveju, jei investicines priemones parduodate, o pats vertės prieaugis sąskaitoje nėra apmokestinamas. Mokesčiai mokami kiekvienais metais, deklaruojant pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Jei Lietuvos gyventojas investavo į akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus bei kitas finansines priemones ir praėjusiais metais gavo pajamų už jų realizavimą - pardavimą ar perleidimą, jas deklaruoti privaloma ne visais atvejais.

Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinamas skirtumas tarp finansinių priemonių, kurioms taikoma lengvata, įsigijimo ir pardavimo kainos. Vadinasi, jeigu skirtumas neviršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį, tai GPM mokėti nereikia, jei viršija - ta viršijanti dalis apmokestinama taikant 15% GPM tarifą. Tiesa, jis gali būti ir 20%, jei gyventojo pajamos per kalendorinius metus viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) (2024 m. „

Pavyzdžiui, jei 2024 m. už 3.000 Eur pardavėte finansines priemones, kurias anksčiau įsigijote už 2.050 Eur (įskaitant įsigijimo išlaidas, tokias kaip komisiniai), gautas uždarbis - apmokestinamosios pajamos yra 950 Eur. „Bendra apmokestinamųjų pajamų suma yra apskaičiuojama taip: anksčiau pateiktame pavyzdyje GPM su pritaikyta lengvata mokėti turėsite nuo 450 Eur. Tarkime, papildomai gavote ir pajamų, kurioms lengvata netaikoma - pardavėte šias finansines priemones už 1.000 Eur, o įsigijote už 650 Eur, tai GPM mokestis skaičiuojamas nuo 350 Eur (1.000 Eur-650 Eur).

VMI primena, kad kaip ir kasmet, pajamas, gautas už parduotas finansines priemones, deklaruoti reikia iki gegužės 2 d. Elektroninėje deklaravimo sistemoje. Prieš pildant deklaraciją VMI gyventojams rekomenduoja visada peržiūrėti, kokius duomenis apie jų sandorius pateikė tretieji asmenys.

M. Endrijaitis pažymi, kad finansų įstaigos, teikdamos duomenis VMI, neprivalo vertinti, ar gautoms pajamoms yra taikoma lengvata, todėl šias pajamas dažnu atveju pažymi 12 pajamų rūšies kodu - tokiu kodu žymimos pajamos, kurioms netaikoma lengvata. Be to, finansų įstaigos nenurodo išlaidų, kurias patyrė gyventojas realizuodamas akcijas, todėl jas įrašyti reikia savarankiškai pačiam gyventojui pagal savo turimus duomenis.

Jei sandoriai įvyko užsienio valiuta, ne eurais, gautos pajamos yra skaičiuojamos pagal pajamų gavimo dienos kursą, išlaidos - pagal išlaidų patyrimo dienos kursą. Atskirais atvejais, jeigu tikslaus pajamų gavimo momento nustatyti nėra galimybių arba pajamos gautos periodiškai, tai pajamų sumą galima konvertuoti pagal kalendorinių metų, kuriais pajamos gautos, gruodžio 31 d.

Pažymas gyventojai gali gauti SEB banko skyriuose ir interneto banke. Interneto banke ją galima rasti spustelint „Papildomos paslaugos“ > „Pajamų ir turto deklaravimo pažymos“. Informaciją apie pajamas, gautas už vertybinių popierių pardavimą, SEB bankas kiekvienais metais pats perduoda VMI.

Pajamų ir turto deklaravimas vykdomas elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Prie sistemos prisijungti galima naudojantis SEB interneto banku, spustelėjus „Papildomos paslaugos“ > „E. paslaugos“ > „VMI e.

Atkreipiame dėmesį, kad SEB bankas neteikia konsultacijų mokesčių klausimais, todėl šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija gyventojų pajamų mokesčio klausimais.

Apibendrinant, svarbu atsiminti pagrindinius aspektus, susijusius su palūkanų apmokestinimu Lietuvoje:

• 500 Eur lengvata: Jei bendra gautų palūkanų suma (iš indėlių, ne nuosavybės vertybinių popierių, tarpusavio skolinimo platformų ir sutelktinio finansavimo platformų) neviršija 500 Eur per metus, pajamų mokestis nemokamas.
• Investicinė sąskaita: Naudojantiems investicinę sąskaitą, 500 Eur lengvata netaikoma, o pajamos apmokestinamos tik išsiimant daugiau lėšų nei buvo įnešta.
• Deklaravimas: Palūkanas deklaruoti reikia iki gegužės 2 d. VMI Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS).

tags: #ar #apmokestinamos #uz #ne #nuosavybes #vertybinius