Šiandien verslas daugelio Lietuvos žmonių akyse atrodo viliojantis ir kartu rizikingas užsiėmimas. Vis labiau darosi akivaizdu, kad valstybė yra nepajėgi užtikrinti visiems visuomenės nariams žmogaus vertas gyvenimo sąlygas ir tuo labiau gerbūvį. Verslininkystė - tai dinamiškas turto gausinimo procesas.
Turtą, kuria tie, kurie labiau rizikuoja nei kiti savo pinigais, nuosavybe, karjera, kurie negaili laiko privataus verslo plėtojimui, kurie siūlo pirkėjams naują prekę arba paslaugą.
Ekonominė laisvė reiškia, jog ekonomiškai verslus individas gali kaip tinkamas elgtis su savo turtu laiku ir energija, nors jis ir ekonomiškai laisvas, privalo paklusti visuomenės įstatymams ir taisyklėms nustatytoms bendram labui. Ekonominės laisvės ir privačios verslininkystės sistema kategoriškai neneigia viešosios verslininkystės.
Visose valstybėse yra valstybinių ir municipalinių įmonių, kurios teikia brangiai atsieinančias esmines visuomenės normalaus funkcionavimo paslaugas. Šios paslaugos, kurių imasi valstybė negali būti paliekamos privatiems verslininkams, nes tai arba per didelis jiems uždavinys arba paslaugų tiekimas neapsimoka.
Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu.
Jei abejojate, kokią verslo formą pasirinkti, Jums galėtų būti naudinga VšĮ „Inovacijų agentūra“ interneto svetainėje esanti informacija apie verslo formas, jų ypatumus.
Pagrindinės Nuosavybės Formos Lietuvoje
Lietuvoje veikia kelios pagrindinės nuosavybės formos, kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų:
- Individuali įmonė (IĮ)
- Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
- Mažoji bendrija (MB)
- Asociacija
- Viešoji įstaiga (VšĮ)
- Kooperatinė bendrovė
Tinkamas pasirinkimas gali turėti didelės įtakos įmonės veiklos sėkmei, mokesčių mokėjimui ir atsakomybės lygiui. Ketinant pradėti savo verslą, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl formos pasirinkimo ir apgalvoti kuriamos įmonės veiklos pobūdį, turimo kapitalo dydį, taikomus mokesčius, atsakomybės laipsnį, įmonės steigėjų skaičių bei veiklos vykdymo sudėtingumo lygį.
Taip pat, reikia apsispręsti, ar užsiimti individualia veikla be verslo liudijimo, dirbti pagal verslo liudijimą, ar steigti įmonę.
Individuali veikla vadinama savarankiška veikla, kurios vykdymu siekiama gauti pajamų, arba kitos ekonominės naudos per tęstinį laiką, neįsteigus įmonės. Tuo tarpu įmone paprastai įvardijamas savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra gamybine, komercine ir ūkine veikla.
Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.
Kaip išsimokėti sau dirbant MB?
Nuosavybės Formų Palyginimas
Šioje lentelėje pateikiamas nuosavybės formų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:
| Nuosavybės Forma | Atsakomybė | Minimalus Kapitalas | Narių Skaičius | Pelno Paskirstymas |
|---|---|---|---|---|
| Individuali Įmonė (IĮ) | Visu turtu | Nėra | 1 | Savininkui |
| Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) | Akcijų verte | 2500 EUR | 1-249 | Akcininkams |
| Mažoji Bendrija (MB) | Pagal įnašą | Nėra | 1-10 | Nariams |
| Asociacija | Nėra | Nėra | Nėra ribojimų | Nėra |
| Viešoji Įstaiga (VšĮ) | Nėra | Nėra | Nėra ribojimų | Nėra |
| Kooperatinė Bendrovė | Visu turtu | Nėra | Nėra ribojimų | Nariams |
Pasirinkimas priklauso nuo verslo pobūdžio, planuojamos veiklos apimties, rizikos lygio ir kitų faktorių. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ir finansų specialistais, kurie gali padėti įvertinti visus aspektus ir pasirinkti tinkamiausią nuosavybės formą konkrečiu atveju.
Individuali Įmonė (IĮ)
Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.
IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo.
Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu.
IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį.
IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją.
Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.
Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos.
Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus. IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.
Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.
IĮ, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis. IĮ savininkai, turintys dvi ir daugiau IĮ, iki 2005 m. gruodžio 31 d.
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu.
Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė”.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius - steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.
Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.
Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas - jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą.
Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.
Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas - stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.
Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją.
Mažoji Bendrija (MB)
Paskutiniu metu atsiradus naujai verslo formai - mažajai bendrijai - verslinikams dažnai iškyla juridinio vieneto pasirinkimo dilema: „Kas geriau - mažoji bendrija ar UAB“, „Ką pasirinkti“, „Kaip išleisti mažiau pinigų“, ir t.t. Tiek mažosios bendrijos steigimas tiek ir uždarosios akcinės bendrovės steigimas galimas elektroniniu būdu internetu arba per notarą.
UAB steigėjais (savininkais) gali būti ir fiziniai ir juridiniai asmenys (nuo 1 iki 250 akcininkų), o Mažosios bendrijos - tik fiziniai asmenys (1-10 narių). Abi verslo formas steigiant reikia sumokėti Registrų centro mokestį už registravimą (MB - 25,17 EUR ir UAB - 22,06 EUR) ir laikinai įtraukiant pavadinimą į Registrą - 14,79 EUR.
Steigiant UAB kapitalas turi būti nemažesnis nei 1000 EUR. UAB kapitalas padalinamas į dalis, vadinamas akcijomis, kurios apmokamos pinigais ir (ar) akcininkui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu, kuris turi būti įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka, bet bendra visų akcininkų pinigais apmokėtų akcijų dalis turi būti nemažesnė kaip 1000 EUR. Mažosios bendrijos atveju minimalaus kapitalo reikalavimo nėra.
MB steigėjai (nariai) gali pasirinkti vieną iš dviejų MB organų struktūrų - kai MB yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir valdymo organas (tokiu atveju kitų organų nėra, išskyrus susirinkimo išrinktą MB atstovą, tačiau sprendimus visais MB veiklos klausimais vis tiek priima mažosios bendrijos narių susirinkimas) arba yra MB narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - vadovas.
UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą, taip pat Gali būti sudaromi kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas - valdyba.
Mažosios bendrijos privalumai:
- Mažoji bendrija neturi minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo;
- Supaprastintas mažosios bendrijos valdymas - mažajai bendrijai nebūtinas vadovas ir buhalteris;
- Mažosios bendrijos nariai gali dirbti bendrijoje nesudarydami darbo sutarties (sutaupoma nemažai darbo užmokesčio mokestinių išlaidų);
- MB - ribotos civilinės atsakomybės įmonė.
UAB privalumai:
- UAB steigėjais ir savininkais gali būti ir fiziniai ir juridiniai asmenys (net iki 250 akcininkų). Kaip pavyzdys - labai patogu norint pritraukti į įmonę stambesnį investuotoją, kuris dažniausiai būna kitas juridinis asmuo;
- UAB - ribotos civilinės atsakomybės.
Individuali veikla ar mažoji bendrija?
Individuali veikla ar mažoji bendrija, o galbūt UAB - tai populiariausi, nors ir ne vieninteliai būdai pradėti savo verslą Lietuvoje. Vienas didžiausių individualios veiklos privalumų - paprasta registracija. Viską galima atlikti internetu per kelias minutes, nereikia steigti juridinio asmens ar pildyti sudėtingų dokumentų.
Taip pat nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, todėl pradėti galima su bet kokiomis turimomis lėšomis. Administraciniai kaštai yra minimalūs, nes nėra būtinybės samdyti buhalterį. Dauguma apskaitos klausimų gali būti tvarkomi savarankiškai. Be to, ši verslo forma suteikia galimybę lanksčiau pasirinkti mokesčių sistemą.
Didžiausias iš jų - neribota atsakomybė. Tai reiškia, kad verslininkas savo turtu atsako už visus verslo įsipareigojimus, o nesėkmės atveju gali kilti rizika ir asmeniniam finansiniam stabilumui.
Mažoji Bendrija - Kas Tai?
MB yra juridinis asmuo, kuris dažniausiai pasirenkamas, kai veikla pradeda augti, o verslininkas siekia ribotos atsakomybės ir patikimesnio teisinio statuso. Skirtingai nei individuali veikla, mažoji bendrija suteikia galimybę atskirti asmeninį ir įmonės turtą, todėl verslo nesėkmės atveju nariai neatsako savo asmeniniu turtu.
Vienas iš didžiausių mažosios bendrijos privalumų yra tai, kad ją gali steigti vienas asmuo arba keli partneriai - narių skaičius gali siekti iki 10. Dar vienas svarbus aspektas - lankstesnis pelno paskirstymas.
Skirtingai nei UAB, mažosios bendrijos nariai gali išsimokėti pelną kaip MB nario išmokas, išvengiant tradicinių darbo santykių ir su jais susijusių mokesčių.
Vienas jų - sudėtingesnė apskaita nei individualioje veikloje. buhalterinė apskaita nėra tokia sudėtinga kaip UAB, ji vis tiek reikalauja daugiau žinių ir laiko.
Asociacija
Asociacija yra ne pelno organizacija, kuri vienija narius bendriems tikslams siekti. Asociacijos tikslas nėra pelno siekimas, o veikla, skirta narių interesams tenkinti.
Asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Kada Verta Rinktis UAB Vietoje MB?
Uždarąją akcinę bendrovę verta rinktis vietoje mažosios bendrijos, jei planuojama pritraukti investuotojus, sparčiai plėsti veiklą ar bendradarbiauti su dideliais verslo partneriais, kurie dažniau renkasi UAB formą.