Renkantis naują būstą, balkonas yra vienas svarbiausių kriterijų, kurį nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
Šiame straipsnyje aptarsime, ar balkonas priklauso butui nuosavybės teise, kokios yra daugiabučių namų bendrijų teisės ir pareigos, kokie reikalavimai taikomi balkonų priežiūrai ir remontui.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Aptarkime, kas yra bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name ir kokia tvarka galioja balkonams.
Nedidelių balkonų įrengimo idėjos
Kas Priklauso Bendrojo Naudojimo Objektams?
Pagal galiojantį Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, bendrojo naudojimo objektai apima:
- Pastato bendrąsias inžinerines sistemas (mechaninę, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kitą įrangą).
- Pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius.
- Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus.
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos:
- Pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos).
- Išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų.
- Perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos).
Namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais). Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra? Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...
Balkonai yra bendroji namo nuosavybė, kaip ir siena, nes balkonai laikomi fasado elementais.
Balkonų Priežiūra ir Remontas: Kas Atsakingas?
Butų be balkonų savininkai, manyčiau, pagrįstai kelia klausimą ar jie privalo apmokėti name esančių ir asmeniškai kitų butų savininkų naudojamų balkonų priežiūros ir atnaujinimo (remonto) išlaidas. Pagal klasikinę logiką atrodytų, kad neprivalėtų. Tačiau tikrovėje dažnai būna kitaip. Ši problema laiks nuo laiko pasvarstoma Seime, kitose valstybės institucijose, tačiau neapibrėžtumas šiame reikale išlieka iki šiol.
Butų be balkonų savininkų prievolė dengti jiems nepriklausančių balkonų išlaikymo išlaidas dažniausiai grindžiama Civilinio kodekso 4.82 straipsnio normomis, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo patalpos, mechaninė, elektros ir kita įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai, t. y. buto ar kitų patalpų naudingajam plotui, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, neįvertinat kitų šio kodekso normų, kurios apibrėžia bendrąją nuosavybės teisės sąvoką ir butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai bendrojo naudojimo objektas naudojamas tenkinti ne visų namo butų savininkų, o tik jų dalies poreikius.
Pagal bendrąją nuosavybės teisės sąvoką, apibrėžtą Civiliniame kodekse (4,37 straipsnis), nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Buto be balkono savininkas suprantama negali ir neturi jokio intereso įgyti kitiems butų savininkams priklausančių balkonų valdymo ar naudojimo teisę ir atitinkamai prievolę dengti šių balkonų išlaikymo išlaidas. Visų savininkų bendras interesas ir prievolės susijusios su balkonų laikančiųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu gali atsirasti kai balkono (lodžijos) laikančioji konstrukcija sutapdinta (monolitiškai sujungta) su tarpaukštinio perdenginio plokšte (priskirtina namo laikančiajai konstrukcijai), tačiau tik tuo atveju, kai jos deformacija ir remonto būtinumas atsiranda dėl priežasčių nesusijusiu su balkono naudojimu. Bendras interesas ir prievolės atsiranda ir tuomet kai balkono laikančioji konstrukcija ir/ar aptvaras sutapdinti su namo fasado dekoro elementais.
Su pastaraisiais atvejais susijusios išlaidos turėtu būti paskirstomos proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, į palyginamuosius naudinguosius plotus įskaitant ir balkonų plotus. Visais kitais atvejais balkonų priežiūros ir remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai.
Pažymėtina, kad pagal ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos) pastatų bendrosios nuosavybės teisę - bendrosios nuosavybės objektais laikomos pastatų ir žemės sklypų dalys, kuriomis naudojasi visi bendrasavininkai. Bendrąją įrangą ir bendrųjų paslaugų patalpos, koridoriai. Pastatų dalys priskirtos naudoti išskirtinai konkrečiam bendrasavininkui yra privačios nuosavybės. Balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas dengia tik tas savininkas, kuris tuo balkonu naudojasi.
Kad įtvirtinti mūsų šalies teisinėje praktikoje teisingą daugiabučių namų balkonų priežiūros ir remonto išlaidų paskirstymą, svarbus yra butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrojo naudojimo objektų valdytojų (bendrijų, administratorių) dalykinis pasiruošimas ir gera valia, taip pat kai kurių teisės aktų korekcija.
Balkonų, kaip pastato fasado elemento, savininkai turi jausti didesnę atsakomybę už jų priežiūrą ir savalaikį remontą. Pagal Statybos įstatymą (47 straipsnis) statinio naudotojas, šiuo atvejų balkono savininkas, privalo naudoti jį pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose ir saugos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, suremontuoti statinį, jei tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Balkonų, kaip pastato dalies, techninė kontrolė priskiriama pastato techniniam prižiūrėtojui.
Už paminėtų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Taigi Statybos įstatymas aiškiai apibrėžia balkonų savininkų ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybės ribas. Iš to sektų logiškas išlaidų susijusiu su balkonų priežiūra ir remontų paskirstymas daugiabučiame name. Už balkonų remontą turėtų apmokėti butų su balkonais savininkai, o už pastato techninę priežiūrą, įskaitant balkonų būklės kontrolę, - visi namo savininkai proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.
Siekiant pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmonijos, aktuali Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo korekcija. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės. Prie pastato bendrųjų konstrukcijų apriori priskiriamos balkonų laikančios konstrukcijos ir aptvarai, kai realybėje gali būti ir dažnai yra kitaip. Tikslingiau būtų šioje sąvokoje apsiriboti nuorodą į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuris sudaromas pagal aplinkos ministro tvirtinamą forma ir derinamas su butų ir kitų patalpų savininkais. Tokia Bendrijų įstatymo korekcija leistų lanksčiau formuoti bendrojo naudojimo objektų sampratą, atsižvelgus į pastatų įvairovę ir jų priežiūros praktikoje iškylančius klausimus. Be to, pastato pagrindinių konstrukcijų ir jų inžinerinių sistemų apibrėžtis yra ne Bendrijų, o Statybos įstatymo ir jį lydinčių reglamentų dalykas.
Balkonų Naudojimo Taisyklės
Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie nėra gyventojų nuosavybė, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
- Balkonuose negalima rengti vakarėlių.
- Nederėtų kepti kepsnių.
- Nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.
- Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J. Žalys.
Svarbu: Balkonų naudojimas turi būti saugus ir nepažeisti kitų gyventojų interesų. Reikia vengti veiksmų, kurie gali kelti pavojų ar darkyti namo išvaizdą.
Savavališkas Balkonų Stiklinimas
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas.
Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.
Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Atviri plotai neskaičiuojami ir neturėtų būti įtraukti į bendrą būsto plotą.
Svarbu: Savavališkas balkonų stiklinimas yra draudžiamas ir gali būti laikomas nelegalia statyba. Prieš stiklinant būtina gauti leidimą ir laikytis nustatytų reikalavimų.
Bendrijos Teisės ir Pareigos
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą, žolės nupjovimą, vaikų žaidimo aištelės tvarkymą, medžių genėjimą ( neva, taip nuspręsta visuotiniame bendrijos narių susirinkime ) . Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima. Kaip yra iš tiesų, nes gyventojai jau pradeda nemokėti mokesčių už teritorijos priežiūrą? Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą. Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų. Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės. Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo obkjektu naudotis. Jeigu...
Ar ne namų bendrija iš viso namo privalėtų surinkti mokestį kaimyninių būtų nuostoliams atlyginti? Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...
Balkonų Renovacijos Pavyzdžiai
Štai keletas realių pavyzdžių, kaip daugiabučių gyventojai sprendžia balkonų renovacijos klausimus:
- Daugiabučio gyventojai, už savo lėšas pradėdami renovaciją, laikėsi nuostatos, kad pirmiausia būtina apšiltinti namo galus, po poros metų nusprendė apšiltinti ir fasadinę bei galinę sienas, o pernai - susitvarkyti pamatus.
- Iš daugiabučio trečiojo aukšto žemėn žnektelėjo betoninė balkono sienelė - laimei, apačioje nepasitaikė žmonių. Šis balkonas taip ir nespėjo sulaukti renovacijos, kurią daugiabučio gyventojai dalimis keletą metų vykdo už savus pinigus.
Yra manančių, kad liftas priklauso namą administruojančiai įmonei ar savivaldybei. Namo pagrindinių konstrukcijų (pamatų, sienų, tarpaukštinių perdenginių, stogo) bendrąją teisinę priklausomybę nesunku pagrįsti. Akivaizdu, kad be minėtų konstrukcijų negali būti pastato, atitinkamai ir buto, kaip pastato dalies. Pagal Statybos įstatymą pastatas tai statinys su stogu. Nuėmus stogą (ar pašalinus kitas pagrindines konstrukcijas), nebeliktu pastato esmės ir tokios situacijos pasekmes netruktu pajusti ne tik viršutinio aukšto, bet ir apatinių aukštų gyventojai. Dėl to negali kilti abejonių, kad stogo ir kitų pagrindinių namo konstrukcijų priežiūros ir išlaikymo išlaidas turi padengti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Tam tikrų abejonių ir ginčų iki šiol kyla dėl kitų pastato dalių (balkonų, lodžijų) ir namo inžinerinių sistemų, dažniausiai liftų, teisinės priklausomybės ir jų išlaikymo išlaidų padengimo.
Balkonų Defektai ir Jų Šalinimas
Kauno butų ūkis Kauno mieste administruoja ir prižiūri daugiau kaip 700 daugiabučių namų, kasdien apžiūrime ir vertiname administruojamų namų konstrukcijų būklę. Įvertinę statinio konstrukcijų būklę nustatome remonto poreikį bei jo prioritetą. Pastebėję, jog balkono konstrukcijų būklė turi avarijos požymių nedelsiant imamės būtinųjų priemonių bei informuojame namo gyventojus. Remonto atveju mokestis už balkonų remonto darbus paskirstomas visiems butų / patalpų savininkams proporcingai buto / patalpos plotui. Primename gyventojams, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Balkonų defektų šalinimas, jų remontas yra specifinis ir brangus procesas. Raginame gyventojus atidžiau prižiūrėti namo balkonus: užtikrinti, kad balkonuose nesikauptų vanduo, dulkės, šiukšlės, neatsirastų augmenijos. Pastebėjus nerimą keliančius įtrūkimus, byrančio betono požymius raginame nedelsiant susisiekti su namo administratoriumi ar už jo priežiūrą atsakingu asmeniu.
Remonto atveju mokestis už balkonų remonto darbus paskirstomas visiems butų / patalpų savininkams proporcingai buto / patalpos plotui.
Išvados
Balkonai yra svarbi daugiabučių namų dalis, tačiau jų nuosavybės klausimas nėra visiškai aiškus. Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie dažniausiai nėra gyventojų nuosavybė. Už balkonų priežiūrą ir remontą atsakingi tiek butų savininkai, tiek namo bendrija, o išlaidos paskirstomos pagal įstatymus ir bendrijos sprendimus. Svarbu laikytis balkonų naudojimo taisyklių ir savavališkai nestiklinti balkonų be leidimo.