Ar Dalyviai Gali Būti Padaromi Būdvardžiu? Dalyvių Vartojimo Ypatybės Lietuvių Kalboje

Lietuvių kalba, kaip ir kitos indoeuropiečių kalbos, turi turtingą veiksmažodžių sistemą, įskaitant neasmenuojamąsias formas, tokias kaip dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai. Šios formos suteikia galimybę išreikšti veiksmą įvairiais aspektais ir laikais. Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime dalyvius, ypatingą dėmesį skirdami būtojo kartinio laiko dalyviams ir jų vartojimo taisyklėms.

Dalyvis - tai iš veiksmažodžio kamieno daroma neasmenuojama forma, kuri gali būti linksniuojama ir turi veiksmažodžio bei būdvardžio ypatybių. Panašiai kaip būdvardis, dalyvis turi linksnių, skaičių ir giminių formas. Panašiai kaip veiksmažodžiai, dalyvis turi laikų formas. Lietuvių kalba iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų geriausiai išlaikė pirmines dalyvio formas ir vartoseną.

Dalyviu nurodome, kokią ypatybę įgauna kas nors, kas tą veiksmą atlieka. Pavyzdžiui, "Koks paukštis? - Čiulba". Dalyvis gali reikšti ne tik daiktų požymius, bet ir šalutinį sakinio veiksmą (Grįžęs nieko neberadau), atstoti aiškinamuosius šalutinius sakinius (Tėvas sakėsi pavargęs), žymi netiesiogiai patirtą veiksmą (Ten žmonės gyvenę; Čia kiškio bėgta). Su pagalbiniu veiksmažodžiu "būti" dalyvis sudaro sudėtinių (perifrastinių) veiksmažodžio formų paradigmą. Lietuvių ir daugelyje kitų kalbų dalyvis sudaro pagrindą rūšies kategorijai (lietuvių nešù - esù / buvaũ / bsiu nẽšamas; vok. ich trage - ich bin / war / werde getragen).

Dalyvis, kaip linksniuojamoji forma, sakinyje dažnai eina pažyminiu. Pavyzdžiui, sakinyje "Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą", žodis "drebančiom" yra dalyvis, einantis pažyminiu. Dalyvių linksniai gali būti vartojami ne tik kaip pažyminiai, bet ir kaip tariniai ar aplinkybės.

Dalyvių Rūšys

Pagal rūšį dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius.

Veikiamieji Dalyviai

Veikiamieji dalyviai rodo, kad veiksmas yra atliekamas veikėjo. Jie skirstomi į kelis laikus:

• Esamojo laiko veikiamasis dalyvis (drbąs, ‑antis, ‑i; mýlįs, ‑intis, ‑i)
• Būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis (drbęs, ‑usi; myljęs, ‑usi)
• Būtojo dažninio laiko veikiamasis dalyvis (drbdavęs, ‑usi; myldavęs, ‑usi)
• Būsimojo laiko veikiamasis dalyvis (drbsiąs, ‑anti; mylsiąs, ‑anti)

Neveikiamieji Dalyviai

Neveikiamieji dalyviai rodo, kad veiksmas yra atliekamas su daiktu ar asmeniu. Jie taip pat turi skirtingus laikus, tačiau šiuo atveju nagrinėsime tik bendrą apžvalgą:

• Esamojo laiko neveikiamasis dalyvis (drbamas, ‑à; mýlimas, ‑à)
• Būtojo laiko neveikiamasis dalyvis (drbtas, ‑à; myltas, ‑a)
• Būsimojo laiko neveikiamasis dalyvis (drbsimas, ‑à; bsimas, ‑à)
• Reikiamybės dalyviai

Pusdalyvis

Veikiamiesiems dalyviams priklauso ir pusdalyvis - aplinkybės reikšme vartojamas esamojo laiko veikiamojo dalyvio vardininkas, žymintis to paties veikėjo atliekamą šalutinį veiksmą (drbdamas, ‑à; edamas, ‑à). Kai norime pabrėžti, kad vieno veikėjo veiksmas yra svarbesnis, pagrindinis, jį pasakome veiksmažodžiu, o veikėją - daiktavardžio vardininku.

Jei tuo pačiu laiku ir to paties asmens atliekamas veiksmas yra svarbesnis, tai pasakome veiksmažodžiu (dainavo), o ne tokį svarbų (šalutinį) veiksmą - pusdalyviu (grodamas).

Padalyvis

Padalyvius visada tinka vartoti beasmeniuose sakiniuose: Dirbant negalima blaškytis. Padalyvis - neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti tik laikus. Žodžiai miegant, keliavus, atidarydavus, išeisiant yra padalyviai.

Šiame sakinyje minimi du veikėjai (Petras ir Feliksas). Abu jie atlieka skirtingus veiksmus (Petras valgo, Feliksas miega). Kai norime pabrėžti, kad vieno veikėjo veiksmas yra svarbesnis, pagrindinis, jį pasakome veiksmažodžiu (valgo), o veikėją - daiktavardžio vardininku (Petras ).

Būtojo Kartinio Laiko Veikiamasis Dalyvis

Būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis nurodo veiksmą, kuris įvyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Šie dalyviai dažnai vartojami apibūdinti veiksmams, kurie turėjo įtakos dabartinei situacijai arba yra svarbūs pasakojimo kontekste.

Rašant būtojo kartinio laiko veiksmažodžius, klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.

Pavyzdžiui:

• Jis rašęs laišką.
• Ji skaičiusi knygą.

Šie dalyviai gali būti vartojami su pagalbiniu veiksmažodžiu "būti", sudarant sudėtines veiksmažodžio formas, pvz., "esu rašęs", "buvau skaičiusi". Tokios formos leidžia išreikšti veiksmą kaip įvykusį praeityje ir turintį tam tikrą reikšmę dabartyje.

Dažnai pasitaikanti klaida - neteisingas galūnių parinkimas. Pavyzdžiui, vietoj "rašęs" rašoma "rašęs", nors taisyklinga forma yra su galūne "-ęs". Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priegaides, kurios gali skirtis priklausomai nuo žodžio formos.

Padalyvių ir Pusdalyvių Skyrimas

Padalyviai ir pusdalyviai yra kitos neasmenuojamosios veiksmažodžio formos, kurios dažnai painiojamos. Abu jie reiškia iš šalutinio veiksmo kylančią pagrindinio sakinio veiksmo aplinkybę, tačiau skiriasi tuo, kad pusdalyvio reiškiamos aplinkybės ir pagrindinio veiksmo atlikėjas yra tas pats, o padalyvio - skirtingas.

• Pusdalyvis: reiškia aplinkybę, kurios veiksmo atlikėjas yra tas pats kaip ir pagrindinio veiksmo atlikėjas. Vartojamas tik asmeniniame sakinyje.
• Padalyvis: reiškia aplinkybę, kurios veiksmo atlikėjas skiriasi nuo pagrindinio veiksmo atlikėjo. Tinka ir beasmenė konstrukcija.

Pavyzdžiui:

• Prieš valgydamas nusiprausk rankas (pusdalyvis) - tu valgysi, tu ir nusiprausk.
• Prieš valgant reikia nusiprausti rankas (padalyvis) - beasmenis, apibendrintas pasakymas.

Svarbu atsiminti, kad pusdalyvio ir padalyvio vartojimo klaidos dažniausiai kyla dėl svetimų kalbų įtakos, kurios neskiria šių formų.

Dalyvių Vartojimas Literatūroje ir Žiniasklaidoje

Dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai yra plačiai naudojami tiek grožinėje literatūroje, tiek žiniasklaidoje. Jie leidžia autoriams ir žurnalistams tiksliai ir vaizdingai aprašyti veiksmus ir aplinkybes. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį į taisyklingą jų vartojimą, kad būtų išvengta dviprasmybių ir gramatinių klaidų.

Literatūroje dalyviai dažnai naudojami kuriant detalius ir vaizdingus aprašymus. Pavyzdžiui, sakinyje "Saulė, tekanti virš horizonto, apšvietė laukus", dalyvis "tekanti" padeda skaitytojui įsivaizduoti vaizdą ir sukuria tam tikrą nuotaiką.

Žiniasklaidoje dalyviai naudojami siekiant glaustai ir informatyviai perteikti informaciją. Pavyzdžiui, antraštėje "Nukentėję per gaisrą gavo paramą", dalyvis "nukentėję" leidžia greitai suprasti straipsnio temą.

Praktiniai Patarimai ir Taisyklės

Norint taisyklingai vartoti dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius, svarbu atsiminti kelias pagrindines taisykles:

1. Atkreipkite dėmesį į veiksmo laiką ir pasirinkite tinkamą dalyvio formą (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ar būsimąjį).
2. Nepamirškite, kad veikiamieji dalyviai rodo, kad veiksmas yra atliekamas veikėjo, o neveikiamieji - kad veiksmas yra atliekamas su daiktu ar asmeniu.
3. Skirkite pusdalyvius nuo padalyvių: pusdalyvis reiškia aplinkybę, kurios veiksmo atlikėjas yra tas pats kaip ir pagrindinio veiksmo atlikėjas, o padalyvis - skirtingas.
4. Venkite svetimų kalbų įtakos ir atidžiai rinkitės dalyvių formas, kad išvengtumėte gramatinių klaidų.

Laikydamiesi šių patarimų, galėsite taisyklingai ir efektyviai vartoti dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius, praturtindami savo kalbą ir tiksliau perteikdami mintis.

tags: #ar #dalyviai #gali #buti #padaromi #budvardziu