Ar Darbdavys Gali Būti Fizinis Asmuo: Reikalavimai ir Aspektai

Darbo teisės reikalavimų laikymosi kontrolė yra svarbi funkcija, kurią atlieka ne viena valstybės institucija. Nuo teisingai įformintos darbo sutarties priklauso ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio teisės bei pareigos, įskaitant mokesčių mokėjimą valstybei. Ypatingą priežiūrą darbo santykiuose atlieka Valstybinė darbo inspekcija, kuri reikalauja, kad darbdaviai laikytųsi LR Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

Iš pirmo žvilgsnio paprasta darbo sutarties pildymo forma, kaip rodo praktika, ne vienam darbdaviui „pakiša koją" dėl neteisingo darbo sutarties interpretavimo ją pildant. Todėl svarbu apžvelgti tuos darbo sutartyje pildomus punktus, kuriuose dažniausiai darbdaviai daro klaidas bei išaiškinti jų prasmę darbo santykiams.

Darbo Sutarties Subjektai - Dalyviai

Darbuotojas

Darbuotojas - fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (LR DK 15 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai (išimtis gali nustatyti tik įstatymai) (LR DK 13 str. 1 d.).

Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakus šešiolika metų (išimtis nustato LR DK ir kiti darbo įstatymai) (LR DK 13 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad darbinis teisnumas ir veiksnumas asmenims atsiranda sukakus 16 metų, tačiau dirbti gali ir asmenys kuriems yra ne mažiau 14 metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laikas, jiems draudžiami dirbti darbai, sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai", apibrėžia sąvokas asmens, kuriam 14-18 metų:

• Jaunas asmuo - iki aštuoniolikos metų asmuo.
• Paauglys - jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų.
• Vaikas - jaunas asmuo iki šešiolikos metų.

Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiami šie lengvi darbai:

• Medelių ir krūmų sodinimas, rišimas, laistymas.
• Reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose.
• Laikraščių, reklaminių lankstinukų, pranešimų pristatymas į namus, įstaigas.
• Laikraščių, kitų spaudinių lankstymas, rūšiavimas.
• Laikraščių ir žurnalų pardavimas.
• Stalų serviravimas (servetėlių, indų su prieskoniais dėliojimas ir pan.), stalų valymas.
• Naudotų indų ir įrankių rinkimas į vežimėlius ir vežimas į indų plovyklą.
• Aikščių, skverų valymas (vasarą) ir gėlynų aikštėse, skveruose priežiūra.
• Tvorų, suolelių, vaikų žaidimui skirtų įrenginių dažymas teptuku lauke nenaudojant dažų, kurių sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų.
• Patalpų (išskyrus tualetus) valymas vaikų ugdymo, maitinimo įstaigose.
• Teatro, muzikiniai ar kiti renginiai, reklamos ar visuomenės informavimo priemonių (radijo, televizijos) įrašai, garso ar vaizdo įrašai, foto- ar filmų sesijos ar peržiūros, neturintys neigiamo poveikio dorovei.
• Ir kiti darbai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr.

Taigi, darbdaviams atstovaujantys asmenys ar jų įgalioti atstovai privalo užtikrinti, kad įdarbinant jaunesnius nei 16 metų asmenis būtų laikomasi jaunų asmenų įdarbinimo tvarkos, jiems nustatyto darbo ir poilsio laiko, sudaromos jiems saugios ir sveikos darbo sąlygos.

Darbdavys

Kita būtina darbo sutarties šalis - darbdavys - įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Be to, darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas (LR DK 16 str.). Svarbu pažymėti, kad darbdavių darbinisteisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento.

Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Klaidingai manoma, kad, pavyzdžiui, direktorius ar kitas administracijos asmuo, kuris sudaro darbo sutartį su darbuotojų yra darbdavys. Taigi, tiek samdomas juridinio asmens direktorius tiek kiti administracijos darbuotojai yra tik darbdavio (juridinio asmens) atstovai, kurie Juridiniam asmeniui atstovauja remiantis jiems perduotais įgaliojimais. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus.

Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys (LR DK 14 str.). Pagal Darbo kodeksą darbdaviais Lietuvoje gali būti ne tik Lietuvos Respublikos jurisdikcijos (Lietuvoje įsteigti ar buveinę turintys juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys pilną civilinį veiksnumą), bet ir užsienio jurisdikcijos asmenys, nepriklausomai nuo jų rūšies.

Darbo Sutarties Sąvoka ir Sudarymas

Darbo santykiai atsiranda sutarties pagrindu ir tik tuo atveju, kai darbdavys ir darbuotojas išreiškia tam tikrą valią ją sudaryti, t.y., jie sutartimi sulygsta dėl tam tikrų darbo sąlygų. Taigi, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.).

Svarbu pažymėti, DK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaryta raštu pagal pavyzdinę formą. Darbo sutarties pavyzdinė forma patvirtinta Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 ,,Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo". Vadinasi, rašytinės formos nesilaikymas gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas (LR DK 98 str.) su visomis iš to kylančiomis įstatymų nesilaikymo pasekmėmis. Ši norma yra imperatyvi ir draudžia darbo sutartį sudaryti žodžiu. Taigi, darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai rašytiniai darbo sutarčiai.

Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbuotojas, prieš sudarant darbo sutartį, turi pateikti darbdaviui asmens tapatybės dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (LR DK 104 str.). Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbdavys privalo vesti karo prievolininkų apskaitą t.y. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus darbo pažymėjimą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą visada atsako tik darbdavys.

Darbo Sutarties Sąlygos

Darbo sutartimi jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžia šalių teises ir pareigas (darbdavio ir darbuotojo). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų. darbo funkcijų, t. y., dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Darbo sutartis laikoma sudaryta tik tuomet, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (LR DK 99 str.). Bet kokiu atveju, Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato LR DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis.

PDSF 1.1. punkte reikalaujama įrašyti darbovietę, kurioje dirbs darbuotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visada užtenka įrašyti įmonės pavadinimą ir buveinės adresą. Tai būtų tokie atvejai, kai juridinis asmuo turi padalinius. Pavyzdžiui UAB "XXX" priima dirbti asmenį pardavėju-konsultantu darbo vietoje, kuri nesutampa su UAB "XXX" buveinės adresu, o turi padalinį kokiame nors prekybos centre.

PDSF 1.2. punkte turi būti įrašomos darbuotojo tikslios darbo funkcijos, t.y., profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija. Taip pat nurodyti, jeigu darbuotojas priimamas mokiniu. Svarbu pažymėti, kad Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad Darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Todėl, dėl papildomų pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje šiame minėtame punkte. Pavyzdžiui, priimama apskaitininkės pareigoms su papildomomis administratorės pareigomis (už kurias mokama viena sutarta alga).

PDSF 2 punkte būtina tiksliai nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma - neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė, dėl antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t. Jeigu sudaroma terminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą, kuris apibrėžiamas konkrečia data arba nurodomas tam tikrų aplinkybių atsiradimo pagrindas, po kurių darbo sutartis pasibaigia (pvz.: pavaduota darbuotoja grįžta į darbą po vaiko auginimo atostogų - terminuotos sutarties atveju ir kt.). Pažymėtina, kad kitokios terminuotos darbo sutarties sąlygos nei numatytos LR DK 109 str.

PDSF 3 punkte nurodoma įrašyti darbuotojo atlyginimo dydį. Tai gali būti: valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga, priemokos, priedai ir kita. Įvairiausi priedai, priemokos ir taip vadinami „bonusai" turi būti aiškiai apibrėžti ir reglamentuoti, nurodant dokumentą, kuriame yra ši papildomų apmokėjimų tvarka. Jei šie priedai yra mokami individualiai darbuotojui, tuomet jo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka turi būti pridedama kaip priedas prie darbo sutarties. Taip pat svarbu nurodyt,i kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis. Vieną kartą darbuotojui atlyginimą per mėnesį galima mokėti tik esant jo rašytiniam prašymui. Šiame punkte negali būti nurodyta mažesnė nei Valstybės garantuota minimali mėnesinė alga, tačiau ji gali būti mažinama proporcingai dirbtam laikui (kai dirbama puse etato ar dar mažiau).

PDSF 4 punkte svarbu įrašyti ar darbuotojui taikomas išbandymo laikotarpis. Jei netaikomas, tai turi būti aiškiai įrašyta. Jei taikomas, tai turi būti įrašyta kokiam laikotarpiui ir kieno iniciatyva (darbdavio ar darbuotojo). T.y., išbandymas nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo (darbuotojo) dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. Nuo šios formuluotės „darbdavio iniciatyva" ar „darbuotojo iniciatyva" tiesiogiai priklauso darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisė esant nepatenkinamiems išbandymo laikotarpiui rezultatams.

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos; jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas. Visais atvejai išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais (valstybės tarnautojams, o dažniausiai statutiniams pareigūnams) norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Atkreiptinas dėmesys, kad į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais LR DK.LR DK 105 str.

PDSF 7 punkte rekomenduojama įrašyti sąlyga susijusią su išlaidų darbdaviui kompensavimu. Ši sąlyga galioja tik esant šioms prielaidoms: jeigu Darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Bet kuriuo atveju darbdavys privalo įrodyti šių išlaidų buvimą atitinkamais dokumentais. Be to, kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta ir kita kompensavimo tvarka, pavyzdžiui, nustatant ilgesnį (2-5 metų) turėtų darbdavio išlaidų kompensavimą. Svarbu pažymėti, kad norint taikyti šią sąlyga darbuotojui ji būtinai privalo būti numatyta jo darbo sutartyje. Priešingu atveju darbdavys darbuotojui negalės reikšti reikalavimų dėl išlaidų kompensavimo. Praktikoje pasitaiko nesąžiningų darbuotojų, kurie stengiasi išsisukti nuo šios pareigos kompensuoti darbdaviui minėtas išlaidas, siūlydami darbdaviui nutraukti sutartį darbdavio iniciatyva arba šalių susitarimu.

PDSF 9 punkte darbdavys gali įrašyti papildomus savo įsipareigojimus darbuotojui, kurie nėra numatyti LR DK. PDSF 10 punkte darbdavys gali nustatyti papildomus darbuotojo įsipareigojimus, kurie neprieštarauja LR įstatymams. PDSF 14-15 punkte privaloma nurodyti darbo sutarties įsigaliojimo ir darbuotojo pradėjimo dirbti datą.

LR DK 120 str.-121 str. aiškiai reglamentuoti atvejai ir tvarka, kaip ir kokiu pagrindu galima daryti pakeitimus darbo sutartyje. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai turi būti įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Svarbu pažymėti, kad ir darbdaviui ir darbuotojui yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007) yra pažymėjęs, kad: "Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y., abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis".

Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Kiekvienai darbo sutarties Šaliai draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Būtinasis darbo sutarties požymis - vykdant darbo funkciją pasireiškiantis vienos sutarties šalių pavaldumas (subordinacija) kitai šaliai.

Darbdavys organizuoja darbo procesą, todėl jis turi teisę duoti darbuotojui privalomus vykdyti nurodymus, atsako už tai, kad darbuotojas dirbtų saugiai, išliktų sveikas ir darbingas, užtikrina kitas darbuotojo teises, kurias nustato įstatymai, kolektyvinės sutartys ar kiti teisės aktai. Panaudodamas pavaldžių jam darbuotojų darbą, darbdavys prisiima komercinę ir gamybinę riziką (darbuotojo darbo laiko nuostoliai, komercinės ir gamybinės nesėkmės padariniai negali būti perkelti darbuotojui).

Darbdaviai, jei jie nėra fiziniai asmenys, veikia per savo atstovus - juridinio asmens vadovą, administracijos pareigūnus ar kitus įgaliotus asmenis. Pastarieji gali turėti absoliučią kompetenciją atstovauti darbdaviui darbo santykių srityje (pvz., sudaryti ar nutraukti darbo sutartis) arba dalį jos (pvz., organizuoti darbą, užtikrinti darbų saugą). Darbdavio atstovu pagal įstatymą ir be jokio specialaus įgaliojimo laikomas juridinio asmens vadovas - vienasmenė valdymo institucija.

Jis gali sudaryti ir nutraukti darbo sutartis, duoti privalomus vykdyti nurodymus, atstovauti darbdavį kolektyvinėse derybose, tvirtinti vietinius (pvz., darbo tvarkos taisykles, skatinimo ar apmokėjimo nuostatus) ir priimti individualius (pvz., dėl atskiro darbuotojo atostogų, komandiruočių) teisės aktus. Savo kaip darbdavio atstovo teises ar jų dalį juridinio asmens vadovas gali perleisti kitiems darbuotojams įsakymais ar potvarkiais arba kitiems asmenims civilinių sutarčių pagrindu.

Darbo kodekse nustatytos pagrindinės darbdavio pareigos: apmokėti už darbą, vykdyti mokestines ir draudėjo prievoles, užtikrinti darbuotojo sveikatos išsaugojimą, darbuotojo asmens duomenų apsaugą, gerbti privatų gyvenimą, susirašinėjimo slaptumą, padėti įgyvendinti šeiminius įsipareigojimus, užtikrinti lygybę ir nediskriminaciją, psichologinę sveikatą, garbę ir orumą, turtinių interesų apsaugą, laiduoti teisę jungtis į profesines sąjungas, rinkti darbo tarybas ir įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti socialinę partnerystę santykiuose su darbuotojų atstovais.

tags: #ar #darbdavys #gali #buti #fizinis #asmuo