Išeinant iš darbo savo noru, svarbu žinoti, kokios sąlygos taikomos ir kokias kompensacijas galima gauti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai veikia, ypač jei esate bandomajame laikotarpyje.
Įspėjimo Terminas
Pagal Darbo Kodeksą, norint išeiti iš darbo savo noru, prašymą reikia įteikti darbdaviui prieš 14 kalendorinių dienų. Įspėti darbdavį nebūtinai reiškia atidirbti tas dienas. Galima susitarti dėl trumpesnio laikotarpio arba išnaudoti atostogas ar nedarbingumo dienas.
Bandomasis Laikotarpis
Jei esate bandomajame laikotarpyje, sąlygos gali skirtis. Jei darbo sutartyje nurodyta, kad bandomasis laikotarpis skirtas įvertinti, ar darbas tinka darbuotojui, galite nutraukti darbo sutartį per 3 darbo dienas.
Svarbu atkreipti dėmesį į Darbo Kodekso 107 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios nurodo, kada galioja 3 dienų terminas. Jei bandomasis laikotarpis skirtas patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui, bet nenurodyta, kad bandomasis laikotarpis skirtas patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, darbuotojas neturi teisės nutraukti sutarties per 3 dienas.
Teismas yra pasisakęs, kad jei darbo sutartyje nenurodyta, kuri šalis nustato bandomąjį laikotarpį, laikoma, jog jį nustatė abi šalys.
Praktiniai Patarimai
- Prieš išeinant iš darbo, pasidomėkite, ar jums priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas.
- Prašyme nurodykite, kad atlyginimas ir kompensacijos būtų pervestos į jūsų banko sąskaitą.
- Jei atlyginimas vėluoja, tai gali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį greičiau.
Kompensacijos ir Išmokos
Išeinant iš darbo, jums gali priklausyti:
- Neišmokėtas atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką.
- Kompensacija už nepanaudotas atostogas.
- Išeitinė išmoka (jei numatyta darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje).
Svarbu žinoti, kad išeitinė išmoka priklauso nuo priežasties, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis, ir nuo jūsų darbo stažo įmonėje.
Ekonominė Perspektyva
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į aukštą pensininkų skurdo lygį Lietuvoje, kuris siekia 40 proc., kai Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 15 proc. Dabartinė trijų pakopų pensijų sistema Lietuvoje yra subalansuota taip, kad ilgainiui valstybėje skurdo rizika mažėtų, mat kiekvienoje pakopoje sukauptos lėšos svariai prisideda prie asmens finansinės gerovės sulaukus pensijos.
Atsiimtos lėšos artimiausiu metu gali sukelti vartojimo šuoliuką šalies ekonomikoje, tačiau tai ekonomikai ilgalaikės teigiamos įtakos neturės. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje dar išaugs įvairios socialinės rizikos ir pajamų atskirtis.
Tarptautiniai ekspertai skaičiuoja, kad prognozuojama pajamų pakeitimo norma į darbo rinką įžengiančiam asmeniui, kuris dalyvauja tik pirmoje kaupimo pakopoje, išėjus į pensiją Lietuvoje nesiekia nė 30 procentų. Kita vertus, įtraukus II pakopos pensijų kaupimą, šis rodiklis išaugtų iki 48 procentų. O pridėjus III pakopą, būtų galima išsaugoti apie 70-80 proc. pajamų per visą pensinio amžiaus trukmę, kuri, prognozuojama, gali siekti apie 20 metų.
SEB tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik 8 proc. žmonių gali tvirtai pasakyti, jog trečdalio dabartinių savo pajamų jiems visiškai pakaktų išgyventi. 31 proc. gyventojų pažymi, kad sugebėtų, nors būtų sunku. Didžiausia dalis - 53 proc. apklaustųjų Lietuvoje pripažino, kad tris kartus sumažėjus pajamoms išgyventi nesugebėtų.
Impulsyvūs sprendimai sukelia rūpesčių ir gyventojams, ir ekonomikai. Spontaniškai atsiėmę lėšas be plano juos investuoti ar išleisti būtinosioms reikmėms, gyventojai gali pasiduoti emocijoms. Išsekus pinigams apima stiprus nusivylimas, kad nebeišeina išlaikyti padidėjusio vartojimo lygio ir reikia riboti norų sąrašą.
Nuo kitų metų galėsite pasitraukti iš II pensijų pakopos
Pensijų Kaupimas
Daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų, šiuo metu kaupiančių lėšas II pensijų pakopoje, nėra apsisprendę dėl ateities . Tokia pat dalis asmenų teigia, kad jau yra priėmę sprendimą nutraukti kaupimą, rodo naujausia gyventojų apklausa, atlikta SEB banko Lietuvoje užsakymu. Ryžtu toliau kaupti II pakopoje išsiskiria aukštesnio išsilavinimo ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie yra sukaupę daugiau lėšų II pakopos fonduose negu vidutinė suma, SEB banke siekianti 8,5 tūkst. eurų. Iš viso pasiryžimą toliau kaupti ir palaikyti sistemą išreiškia 28 proc. respondentų.
Žinių trūkumas veda link emocionalių sprendimų. Net 3 iš 5 respondentų (62 proc.) teigia, jog nėra gerai susipažinę su išėjimo iš II pakopos pasekmėmis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti. Tai sukuria terpę emocijomis grįstiems sprendimams, kai pasirinkimą lemia ne faktai ar individualūs skaičiavimai, o neapibrėžtumo jausmas. Todėl akivaizdu, kad visuomenei reikia laiko susipažinti su pokyčiais ir atidžiai pasverti sprendimus, kurie turės įtakos galimybėms ateityje gyventi oriai ir aprūpintai.
Pensijų Pakopų Įtaka Pajamoms
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie pajamų pakeitimo normą, atsižvelgiant į dalyvavimą skirtingose pensijų pakopose:
| Pensijų pakopa | Pajamų pakeitimo norma |
|---|---|
| I pakopa | Neesiekia 30% |
| I ir II pakopos | Iki 48% |
| I, II ir III pakopos | 70-80% |
