Ar diktofono įrašas gali būti svarus įrodymas teisme?

Šiandieniniame pasaulyje, kai technologijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, vis dažniau kyla klausimas, ar įrašai, padaryti diktofonu, gali būti laikomi svariais įrodymais teisme. Šis klausimas tampa ypač aktualus bylose, susijusiose su smurtu artimoje aplinkoje, skyrybomis ar ginčais dėl vaikų.

Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu išnagrinėti konkrečius atvejus ir teisininkų nuomones. Šiame straipsnyje aptarsime vieną tokią istoriją, kuri atskleidžia, kaip diktofono įrašas gali tapti svarbiu įrodymu teismo procese.

Žemiau pateikiama istorija apie moterį, kuri patiria nuolatinį psichologinį smurtą ir fizinio smurto užuomazgas iš savo vyro. Tai prasidėjo beveik prieš 4 metus (santuokoje esame 2 metus):

  • Vyras pastoviai mane žemina, įžeidinėja, taip elgiasi ir kitų akivaizdoje, apsivardžiuoja (žiurkė, idiotė, durna, kiaura ir pan.), tyčiojasi, įžeidinėja moterys apskritai kaip žmonių grupę...apskritai, jo nuomonė moteris - ne žmogus.
  • Verčia elgtis taip, kaip aš nenoriu.
  • Grasina man (kad nužudys, kad išveš mane i užsienį prostitucijai, kad „užsakys“ mane, nes nenori teptis rankų, kad atims iš manęs vaiką, o bijodama, kad neatimtų turiu susitaikyti su esama padėtimi).
  • Nuolat kritikuoja (esu baisi, negraži, sudžiūvusi, „pasižiūrėk kaip atrodai baisiai“, „pasenusi tau kaip 40 metų“).
  • Trukdo bendrauti su artimaisiais telefonu (jei tik kalbu telefonu, iš šono pasigirsta „padėk ragelį“, „su kuom kalbi“, pradeda garsiai riaugioti, persti, kad man gėda ir turiu nutraukti pokalbį); būna, kad įžeidinėja mano brolį, vadina pydaru...nors toli gražu taip nėra...
  • Kontroliuoja kaip aš rengiuosi (bent jau tai darė anksčiau, jokių trumpesnių sijonų ar suknių, gilesnių iškirpčių, vos ne su „golfu“ vaikščioti).
  • Išsijuokia iš mano įsitikinimų (tikiu į Dievą, taip kaip mane išauklėjo tėvai, o jis tyčiojasi iš to, nes nepripažįsta).
  • Melavimas.
  • Pastovus atsisakymas išeiti į viešumą („ką aš su tavim veiksiu?“, „ mano mergos pamatys“ ir pan.).
  • Primesdavo replikų apie mano išsilavinimą („pabaigus magistrą galvoji, kad protingesnė būsi?“, „daugiau uždirbsi?“...teko pasiskolinti pinigų, kad sumokėti už mokslus, nes mano vyras neketino tai daryti...skolas atidavynėju iš savo motinystės pašalpos).
  • Kritika dėl kalbėjimo manieros, neatliktų darbų (pvz. Praeina su pirštu pro šaldytuvo viršų ir randa dulkių, tada mane menkina sakydamas „kokia tu ale tvarkinga“, „tu nevala“, „dulkių nevalai“...specialiai dulkių ieško ten, kur kiekvieną dieną nevaloma).
  • Vertimas seksualiai santykiauti (išsižergia ir sako „pačiulpk“).
  • Skaičiuoja tik svetimų pinigus, o gulėdamas ant sofkutės svajoja kad taps milijonierium...tinginių tinginys.
  • Kabinėjasi dėl įsivaizduojamų santykių su kitais vyrais.
  • Pastoviai jei tik mūsų nuomonės išsiskiria, ir jei įžeidžia ar trenkia, sako, kad aš pati kalta, kad jis su manimi užgauliai elgėsi tik dėl to, kad aš „užsitarnavau“, „prisiprašiau“, „pati kalta“ ir pan.
  • Neigia, kad jo elgesys užgaulus, sakydamas, kad prisigalvoju nebūtų dalykų.
  • Niekina apskritai moterišką giminę...niekina mane, niekina savo mamą, sesę...nebendrauja su mano tėvais...nesugeba nuvažiuoti pas savo mamą per 4 mėnesius nė sykio, nors jo mama gyvena tik už 30 km. pasiaiškinimas - nėra pinigų degalams, tingiu, aš juk ne boba, kad pastoviai bendračiau ir pan....
  • Pastovus manęs pavyduliavimas...jei tik kur išeinu..iškart replikos „tai ką, pačiulpti eini?“...kai tik grįžtu „tai ką, jau pačiulpei?“...buvo ir fizinio smurto apraiškų, bet jis moka dėti taip, kad nesimatytų...kai laukiausi pirmojo vaikelio yra kelis kartus su kumščiu dėjęs i petį, iš alkūnės į nugarą...
  • Per pirmąją Kalėdų dieną, kai buvom pas jo mamą, man iš kumščio dėjo į smilkinius, vien dėl to, kad nesutapo mūsų nuomonės (aš norėjau vaikelį į lauką išvežti, jis sakė, kad per šalta - nereikia)...ta tema pasiginčijome ir gavau su kumščiu į smilkinį...po kelių minučių atsiprašynėjo...jam pasakiau, kad atleidžiu vien dėl to, kad neversti laukti žmonių ir sėsti prie Kalėdų pusryčių...
  • Mano 30 - ojo jubiliejinio gimtadienio proga, jis nieko nepadovonojo... išlemeno „Sveikinu tave“ ir viskas... maniau, kad ruošia man staigmeną (visdėlto jubiliejus), todėl savaitę, antrą, trečią - neklausynejau „ką man padovanosi“...bet po mėnesio visdėlto paklausiau, tai kodėl manęs nepasveikinai? net gėlių nenupirkai?...jo atsakymas „kas tu tokia, kad as tau dovanas dovanočiau?“.... patylėjau, dar kartą įsitikinau, kad nekenčia jis manęs...
  • paskutiniu metu (maždaug nuo lapkričio mėnesio) pastoviai eina į jo telefoną sms žinutės.... po kažkurio laiko, jis pasakė, kad turi meilužę, pagal jo žodžius ištekėjusią...pagauti negaliu, nes telefoną visur nešiojasi...būna, kad naktimis negrįžta...grįžusio paklausiu kur buvai? - jo atsakymas „pisausi“...jis argumentuoja tuo, kad aš atšalau...sutinku...po vaiko gimimo, jis man absoliučiai nepadėjo...jam vaiko visiškai nereikia... vaiką prižiūriu viena...po pusmečio paprašiau, kad nors vieną naktį leistų man išsimiegoti, kad atsikeltų naktį pamaitinti, o ryte prabudusį išsineštų į kitą kambarį, kad galėčiau pamiegoti - jis nesutiko..pasakė „ką dar čia sugalvosi?“...turėjau rūpintis vaiku, šokynėti aplink jį, namus prižiūrėti...automatiškai kai nėra palaikymo ir kai patiri pažeminimus, įžeidinėjimus - nusvyra rankos ir pasidarai antrąjai pusei šalta...
  • pastovūs jo priekaištai, kad aš turiu kentėti, nes aš moteris...moteris ir yra tam, kad kentėtų, kad vyrus tenkintų, kad aplink juos šokynėtų, paklustų, namus tvarkytų, vaikus prižiūrėtų, ir dar jis ne kartą prašė, kad palikčiau vaiką namie ir eičiau dirbti, pinigų į šeimą parnešti, nes pagal jį aš nieko neveikiu...jis nepastebi, kad per parą miegu 5-6 val…pagal jį, tai nieko neveikimas...jis sako, aš noriu namie ant sofutės gulėti ir vertė mane eiti iš dekretinių atostogų, kai sūneliui vos 7 mėnesiai, nes jis tingi dirbti ir nori namie kaip aš „nieko neveikti“...taip jis ant tos sofkutės pragulėjo apie 4 mėnesius...gyvenome iš santaupų ir mano motinystės pašalpos, o kai tik pradėjo iš visų pusių smaugti skolos, susirado darbą.

Moteris nusprendžia įsigyti diktofoną, kad galėtų įrašyti vyro "nuostabias" mintis. Moteris užsirašo pas psichologą, nes vienas advokatas pasakė, kad įrašas mano med. kortelėje apie psichologą, labai svarus įrodymas teisme. Ji susirinks įrodymus ir kreipsis į teismą, tikrai nenori skyrybų abipusiu sutarimu, kreipsis kaip dėl jo kaltės, kad galėčiau iš jo viską išgręžti...ne apie pinigus sakau, nes jų nėra, bet kad pastatyti erelį į vietą, kad apribotu teises į vaiką ir pan...yra galimybė prisiteisti ne tik alimentus bet ir dali manes pacios islaikyma.

Ši istorija atskleidžia, kaip svarbu turėti įrodymų, patvirtinančių patiriamą smurtą. Moteris nusprendžia veikti ir rinkti įrodymus, kad galėtų apginti save ir savo vaiką teisme. Vienas iš būdų - įrašyti vyro pokalbius su diktofonu. Tačiau ar toks įrašas gali būti laikomas svarbiu įrodymu teisme?

Senovinis diktofonas

Teisinė perspektyva

Advokatas Valdemaras Bužinskas teigia:

Garso įrašas itin dažnai tampa įrodymu garbės ir orumo pažeidimo bylose. Jei duomenys paskleidžiami per visuomenės informavimo priemones, visais atvejais kyla klausimas, ar jie tokie, kokie paskelbti. Visais atvejais aktualu pirminė medžiaga. Garso įrašas gali būti įrodymas, jei jis padarytas nepažeidžiant procesinių teisės normų.

Tai reiškia, kad garso įrašas gali būti priimtas kaip įrodymas teisme, tačiau svarbu, kad jis būtų padarytas laikantis įstatymų. Priešingu atveju, įrašas gali būti nepriimtas kaip įrodymas.

Šios skandalingos istorijos centre - žurnalistės išsaugotas pokalbių su dviem vieno straipsnio herojėmis įrašas. Prieš trejetą metų „Lietuvos ryto“ žurnalistė Jurgita Noreikienė paskelbė straipsnį apie dviejų kaimynių, gyvenančių Vilniuje, konfliktą. Dėl to straipsnio viena moterų padavė į teismą kitą dėl šmeižto ir įžeidimo. Greičiausiai ne vienas apstulbo, kai atvykusi į teismo posėdį liudyti žurnalistė J.Noreikienė pateikė teismui pokalbių įrašus, pagal kuriuos buvo parašytas straipsnis. Bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius liepė iškviesti kompiuterininką. Pastarasis čia pat, teismo salėje, į nešiojamąjį kompiuterį perkėlė pokalbių įrašus, teisėjas nurodė įrašyti tai į posėdžio protokolą. Taip įrašas tapo bylos medžiaga.

Šis atvejis parodo, kad teismas gali priimti garso įrašą kaip įrodymą, jei jis yra tinkamai užfiksuotas ir pateiktas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įrašas turi būti autentiškas ir nepažeisti asmens privatumo.

Tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis greičiausiai apie tai nebuvo girdėjęs, nes buvo išvykęs į Norvegiją. Teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida Paulina Kuzmickaitė vakar tikino negirdėjusi, kad iš bylos medžiagos dingtų įrodymas. „Labai įdomus atvejis“, - tepasakė teismo atstovė. Kiek vėliau „Lietuvos rytui“ ji pranešė, kad apie tai informavo teismo vadovybę, ir iš karto prasidėjo patikrinimas („gal įrašas dar atsiras? Galbūt teisėjas jį pražiūrėjo?“). „Bėgiojame visą dieną“, - patikino P.Kuzmickaitė.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms Dainius Ročys „Lietuvos rytui“ teigė irgi tiktai pirmadienį sužinojęs apie dingusį įrašą: „Mūsų teismo praktikoje to dar nėra buvę. Toks įvykis pirmas. Bandysime aiškintis.“

Sukrėsta įvykio teisme ir grasinimų redakcijos kieme J.Noreikienė retoriškai klausė: „Kuo dar gali pasitikėti, jeigu ne teismais? Ar galime jaustis saugūs, jeigu iš teismo patalpų pradingsta įrodymai? Juk ne iš kaimynės stalčiaus dingo.“

Įrašų saugojimo svarba

Žurnalistė J.Noreikienė pasakojo:

Visus savo darytus įrašus saugau nuo 2007 metų, kai pradėjau naudotis skaitmeniniu diktofonu. Tačiau šis atvejis - pirmas, kai man prireikė seno įrašo.

Ši istorija pabrėžia, kaip svarbu saugoti įrašus, nes niekada nežinai, kada jie gali tapti reikalingi. Net ir seni įrašai gali būti naudingi teismo procese.

Duomenų saugojimas

Patarimai patiriančioms smurtą

Moteris, patirianti smurtą, pataria:

Visoms, patiriančioms kažka panašaus galiu patarti susirinkti irodymus ir tiesiai i teisma...cia mane pakonsultavo tiesiog advokatai internetu, moters kriziu centro teisininke ir kt....trumpai aprasiau savo istorija ir tokiu nuostabiu atsakymu ir palaikymo sulaukiau, kad tikrai nebesedziu ranku sudejusi ir laukusi, kol vel mane pavadins ziurke, kol vel isvilks uz koju is namu, ar vel kumsti paleis i smilkinius...Jau geriau be vyro gyvensiu...atsiduosiu vaikui...nors dabar nedirbu, nes motinystes atostogose esu, bet kaip sako, jei moteris labai stengiasi, jai ir Dievulis padeda....

Šis patarimas pabrėžia, kaip svarbu nepasiduoti ir ieškoti pagalbos. Smurtas nėra išeitis, ir kiekviena moteris turi teisę į saugų ir laimingą gyvenimą.

Išvados

Apibendrinant, diktofono įrašas gali būti svarus įrodymas teisme, tačiau svarbu, kad jis būtų padarytas laikantis įstatymų ir pateiktas teismui tinkamai. Taip pat svarbu saugoti įrašus, nes jie gali tapti reikalingi ateityje. Moterims, patiriančioms smurtą, patariama rinkti įrodymus ir kreiptis į teismą, kad apgintų savo teises ir užtikrintų savo bei savo vaikų saugumą.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su diktofono įrašų naudojimu teisme:

Aspektas Svarba
Įrašymo teisėtumas Būtina laikytis įstatymų, kad įrašas būtų priimtas kaip įrodymas.
Įrašo autentiškumas Įrašas turi būti originalus ir nepažeistas.
Asmens privatumas Įrašas neturi pažeisti asmens privatumo teisių.
Įrašų saugojimas Svarbu saugoti įrašus, nes jie gali tapti reikalingi ateityje.

Gintautas Paluckas po apklausos: „Ką klausė, viską atsakėm“

tags: #ar #diktafonu #irasas #gali #buti #svarus