Socialinės pašalpos skyrimo tvarką nustato kiekviena savivaldybė, todėl reikalavimai asmenims, norintiems gauti tokias pašalpas, gali skirtis. Pašalpų skyrimas nėra privalomas dalykas, valstybė ir savivaldybė neprivalo išlaikyti darbingo amžiaus nedirbančių asmenų. Taigi, prieiname prie to, kad jūsų niekas už pakarpos pagavęs dirbti neverčia, su botagu vergvaldys už nugaros nestovi - jūs galite į pašalpą nepretenduoti ir jos neimti (o jos mokėti jums savivaldybė pareigos neturi).
Šiame straipsnyje aptarsime socialinių pašalpų skyrimo tvarką, atidirbimo už pašalpas sąlygas ir teisinius aspektus Lietuvoje.
Socialinės pašalpos skyrimo tvarka
Tam tikrose savivaldybėse už socialines pašalpas reikia atidirbti, kai kuriose vietoj piniginių lėšų parama skiriama maisto produktais. Jei netenkinate nustatytų reikalavimų socialinei pašalpai gauti, jos tiesiog negausite. Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pašalpos jūs neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teisės aktuose, o ne išgalvotas ir vykdomas neteisiniu keliu.
Kol asmuo yra nedirbantis, jei atitinka visas sąlygas ir normaliai mokėjo nustatytus mokesčius, jam yra mokama bedarbio pašalpa. Už bedarbio pašalpas atidirbti nereikia ir niekada nereikėjo. Socialinė pašalpa yra kiekvienos valstybės ar administracinio vieneto reikalas ir jokių prievolių valstybė mokėti socialines pašalpas neturi.
Labai džiaugiuosi, kad socialinių pašalpų tvarka yra sugriežtinta ir mokama pusę metų be jokio atidirbimo, o paskui reikia atidirbinėti arba ji yra mažinama arba nutraukiama. Pusė metų mokama bedarbio pašalpa + pusė metų socialinė pašalpa = per vienerius metus darbą tikrai įmanoma susirasti.
Ar atidirbimas už socialinę pašalpą yra priverstinis darbas?
Visų pirma - viešieji darbai atliekami vos kelias valandas per mėnesį (kai kuriose savivaldybėse 16 val/mėn, kai kuriose dar mažiau), sudaromas susitarimas dėl darbų atlikimo su seniūnija. Tuo tarpu prievartinis darbas - tai prievartos naudojimas prieš asmenį siekiant jį priversti dirbti.
Dar norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad tokie susitarimai sudaromi tik su darbingais sveikais asmenimis; nei sergantiems, nei pensininkams, nei neįgaliems ar nėščioms moterims ir panašioms grupėms asmenų tokie darbai neskiriami. Nepatekimą į skurdą garantuojama tam tikroms socialinėms grupėms, tuo tarpu nė viename įstatyme nėra reglamentuota, kad aš, dirbantis asmuo, privalau išlaikyti 3 pensininkus ir dar 5 darbingus sveikus asmenis. Tai pažeidžia mano teises, nes aš neprivalau išlaikyti kitų asmenų (tam tarpe ir tamstos). Kapitalizmo sąlygomis gerovę turime užsitikrinti kiekvienas asmeniškai ir tie socializmo laikai, kuomet visi gyveno logika "valstybė man turi duoti, o aš tik imti" visų laimei baigėsi.
ABTI 15 straipsnis numato, kad mokamos pašalpos ir kompensacijos, kai asmuo tokioje situacijoje atsiduria ne savo noru ir objektyviai negali iš šios situacijos išeiti. Jeigu asmuo yra darbingas, vienintelis būdas gauti teisėtų pajamų - dirbti. Todėl, jeigu asmuo pats nesugeba susirasti darbo, yra teisėta ir pagrįsta, kad už pašalpas yra prašoma (yra sudaromi susitarimai, o ne naudojama prievarta) dirbti. Ši priemonė yra proporcinga, nes reikia dirbti pvz. vos 2 dienas per mėnesį.
Nepaisant to, visuomenei naudingų darbų atidirbimas kelia abejonių. Manyčiau, darbai galėtų būti atliekami, bet turėtų būti atliekami iš esmės pagal įgytą išsilavinimą ir profesiją. T. y. darbai turėtų būti organizuojami protingai, žmogiškai ir nežeminant žmogaus orumo.
Jei manote, kad atitinkate visus reikalavimus į laisvą darbo vietą, galite dalyvauti konkurse ir jį laimėjus būsite įdarbintas. Tačiau įdarbinimas ir socialinės pašalpos nėra tapatus dalykas. Taigi visi tik apsidžiaugs kai įsidarbinsite - nereikės ir jums atidirbinėti valandų, o savivaldybei nereikės mokėti pašalpos.
Teisėje nėra emocijų. Nepasiturintys asmenys, kurie neturi teisinio išsilavinimo, savo teises gali ginti su valstybės garantuojama teisine pagalba. Bet vėl gali būti gėda. Bet pirminės pagalbos reikės prašyti savivaldybės, kurią gi ir norite apskųsti teismui, kas iš esmės, teisės požiūriu, nėra reikšminga. Reikšminga yra tai, kad reikalavimo gauti pašalpą ir tuo pačiu vengti fizinio darbo itin teisėtu nepavadinsi.
Svarbu! Prieš kreipiantis į teismą, būtina išsiaiškinti konkrečios savivaldybės socialinės paramos skyrimo tvarką ir įsitikinti, kad ji pažeidžia jūsų teises.
Darbo sutartis ir socialinė pašalpa
Dėl darbo sutarties sudarymo - čia jau kiti klausimai, susiję su mokesčiais už darbuotoją, reikalavimais patiems norintiems dirbti ir eile kitų dalykų. Stazas yra skaičiuojamas pagal darbo sutartį, tačiau pagal ją ir atitinkami mokesčiai privalo būti mokami, todėl įdarbinimas pagal darbo sutartį šiuo atveju netektų prasmės, nes kažin ar nekainuotų daugiau nei pati pašalpa, o ir išdirbtų valandų per mėnesį yra tik 16 - toks čia ir stažas (nepamirškim, kad normaliai pilnu etatu dirbantis asmuo dirba 160 valandų per mėnesį).
Liepiant atidirbti pašalpas tarp savivaldybės ir prašančiojo paramos yra sudaroma sutartis pagal CK (ko gero dėl paslaugų teikimo), todėl visos garantijos ir atsakomybė yra nustatyta. Nėra taip, kad "eik nelegaliai dirbk, nes kitaip nieko negausi".
Atkreipiant dėmesį į teiginį, kad teisėje nėra emocijų, pacituosiu vieną baudžiamąją bylą iš Lietuvos teismų praktikos, turiningam pamąstymui: "Pagarba darbui ir nepakantumas asocialiems asmenims, vengiantiems darbo, būdingas bet kuriai visuomenei, organizacijai ar normaliai mąstančiam asmeniui" (baudžiamoji byla Nr.2K-446/2011).
Taigi rėmimasis teisės principais tai nėra politikavimas ar mitingavimas prieš minią. Todėl pasilieku prie savo nuomonės, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė, t. y. dėl neteisėtų savivaldybių veiksmų mes nerasim teisėto ir teisingo teisinio sprendimo. Tik teismams uždraudus neteisėtus savivaldybių veiksmus išnyks būtinybė kalbėti apie teisinį šios situacijos vertinimą (darbo tai ar civiliniai santykiai ir kt.). Civilinėje teisėje be kita ko galioja a. laisvės b. Mūsų atveju laisvės principas panašus į tarybinės armijos laisvės principą - viskas vykdoma savanoriškai. Savanorius paskiria kuopos viršyla. Bet ne tai svarbiausia. Įdomiausiai tas atlygintinamumo dingęs principas. Kiek supratau, savivaldybė su pašalpos gavėju sudaro '''' civilinę paslaugų atlikimo sutartį''''.
Jei traktuoti, kad tarp savivaldybės ir atidirbančiojo užsimezgę ne kvazi darbo, o kažkokie civiliniai paslaugų santykiai - žmogui gali būti sunkiau gintis. Jei paslaugų teikėjas/ rangovas pvz stalius atlikdamas darbą nusiobliavo pirštus ar jam į strėnas įsismelkę skausmas, užsakovas neprivalo atlyginti tokios žalos. Be to užsakovas neprivalo užtikrinti nei saugių darbo sąlygų, nei saugiai dirbti instruktuoti, nei suteikti patalpų pasišildimui, nei pertraukėlių pailsėti/pavalgyti, todėl susirgusiam ūmia liga patogiau matyt remtis DK, o ne savivaldybės tvarkomis ar dar bala žino kuo.
Deja, kaip tik paslaugų sutartys ir yra sudaromos civiline tvarka. Darbo kodeksas nelabai čia prie ko.