Ar Antstoliai Gali Arestuoti Nekilnojamą Turtą, Įgytą Banko Paskola?

Turint greitąjį kreditą ar būsto paskolą, lengva įklimpti į skolas. Nesugebant laiku atsiskaityti ir nemokant įnašų, iš pradžių bankas kelis kartus įspėja skolininkus apie nevykdomus įsipareigojimus ir nurodo terminą iki kada reikia grąžinti skolą. Toliau nevykdant reikalavimų, gaunamas pranešimas, kad sutartis yra nutraukiama dėl skolų ir įsipareigojimų nevykdymo.

„Tuomet kreditorius skolininkus paduoda į teismą, kuris priteisia sumokėti skolas. Vėliau antstoliai atlieka išieškojimą, o jis vyksta gana skausmingai. Atliekami visi procedūriniai veiksmai siekiant užtikrinti išieškojimą: sutuoktinių turtas, gaunamos pajamos ir piniginės lėšos yra areštuojamos. Antstoliai iš atlyginimo gali išskaičiuoti 70 procentų uždarbio (nuo min. algos - išskaičiuojama 20 proc., nuo pajamų esančių virš minimumo - 70 proc. - DELFI), o santaupas, gali areštuoti visas“, - teigė VĮ „Finansinių problemų sprendimai“ direktorius Artūras Aniulis.

Ekspertas A. Aniulis įsitikinęs: „Šviesti žmones kaip teisingiau įvertinti atsakomybę imant paskolą, būtina. Nes tai tampa visos šalies problema“.

Ieškant būsto paskolos, svarbu atidžiai įvertinti savo finansines galimybes ir rizikas.

Kada Antstoliai Gali Arestuoti Turtą?

Turto areštas - tai priverstinis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimas arba apribojimas. Pastarasis gali būti taikomas ganėtinai skirtingais atvejais. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą.

Turto areštas turi du pagrindinius tipus - priverstinio vykdymo arba laikinosios apsaugos. Taigi, pati procedūra dažniausiai skiriasi, atsižvelgiant į jos rūšį. Laikinosios apsaugos areštas dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų. Ką tai reiškia? Na, pavyzdžiui, turto padalijimo atveju, savininkas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims. Siekiant to išvengti, areštas būna taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė.

Tuo tarpu, priverstinis vykdymas beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis. Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis. Be jokios abejonės, pastarasis taip pat šį įkainoja.

Visgi, svarbu paminėti, kad areštuoti daugiau negu reikia išieškomai sumai negalima. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia ne tik į pastarojo nusidėvėjimą, bet ir rinkoje vyraujančias kainas.

Ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą?

Kaip jau minėjome kiek anksčiau, taip. Nors egzistuoja tam tikros išimtys, dažniausiai antstolis pinigus gali išieškoti iš praktiškai bet kokio skolininkui priklausančio turto. Nors dovanotas turtas nėra priskiriamas toms nuosavybės rūšims, iš kurių skolų išieškoti negalima, egzistuoja nemažai atvejų, kuomet turimi pinigai greičiausiai bus saugūs.

Pasak Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio, antstoliui draudžiama išieškoti skolas iš motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų, taip pat laidojimo pašalpų. Jūsų pinigai bus saugūs ir tuomet, jei gaunate tam tikrą sumą už tarnybines komandiruotes. Skolų išieškojimas taip pat netaikomas išmokoms, mokamoms pagal Šalpų pensijų įstatymą, našlaičių pensijoms, kompensacijoms už darbą, nukrypstant nuo normalių sąlygų. Be to, antstolis negali prisiliesti ir prie išeitinių išmokų.

Antstolio veiksmus galite apskųsti, jei manote, kad jie yra neteisėti.

Kaip Panaikinti Turto Arestą?

Be jokios abejonės, viskas labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Visgi, norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, derėtų susisiekti su pastarąjį uždėjusia įstaiga. Kita vertus, kai kuriais atvejais galima kreiptis ir į teismą. Visgi, svarbu paminėti, jog areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio šis buvo paskirtas.

Vedybų Sutartis: Ar Tai Apsauga?

Vedybų sutartis nurodo, kad kiekvieno sutuoktinio turtas yra asmeninis. Į žmonos atlyginimą ar įgytą nekilnojamą turtą negali pretenduoti vyras ir atvirkščiai. „Tas pats ir su paskola - pasirašius vedybų sutartį, paskola imama kažkurio sutuoktinio vardu ir ji nėra bendra. Kitas sutuoktinis tokiu atveju nėra įsiskolinęs bankui. Kreditoriai išieškojimo negali nukreipti į jo turtą ir pajamas. Tokiu būdu, galima sakyti, yra apsisaugojama“, - teigė advokatų kontoros „Borenius“ advokatė Jurgita Karvelė.

Advokatė atkreipė dėmesį, jog vedybinę sutartį reikia pasirašyti prieš imant paskolą. Sutartyje nurodytas turtinis režimas paskolai negalios, nes įsiskolinimo metu sutuoktiniai turėjo bendrą nuosavybę ir paskolą ėmė bendrai. Vedybų sutartimi negalima sumažinti savo įsipareigojimų jau esančiam kreditoriui, todėl tokios sutarties neturėtų tvirtinti ir notaras.

Banko Pozicija Dėl Paskolų Ir Vedybų Sutarčių

Bankas vengia suteikti paskolą: „Vyras gali asmeniškai pirkti butą, tai jis gali asmeniškai sau ir imti paskolą - nesvarbu, kad ten gyvens visa šeima. Vertindamas ar suteiks paskolą, bankas gali paprašyti žmonos laidavimo - tokiu atveju vedybų sutartis nebeteks savo vertės. Apsisaugoti vedybine sutartimi galima tik tuomet, kai vienas sutuoktinių yra pakankamai pasiturintis. Tačiau realybėje tokių atvejų nėra daug“, - kalbėjo J. Karvelė.

Advokatės teigimu, bankai mėgina išsisukti nuo jiems nepalankios situacijos ir dažnai nesutinka, kad paskolą imtų tik vienas iš sutuoktinių: „Elementari logika - kam bankui turėti vieną skolininką, jeigu galima turėti du? Bankas visada stengiasi gauti kuo daugiau patikinimų, jog paskola bus grąžinta“.

Ką Daryti, Jei Bankas Nesutinka Duoti Paskolos?

Bankui nesutinkant duoti paskolą, advokatė J. Karvelė siūlė dar vieną išeitį - būstą įsipareigoti pirkti per pusę. Abu sutuoktiniai būna bendraskoliai. Skirtumas nuo įprastos paskolos toks: jungtinio turto atveju, bankas iš bet kurio sutuoktinio gali prašyti grąžinti nebūtinai pusę, o visą paskolą. O būdami lygiaverčiais bendraskoliais, sutuoktiniai gali būti ramūs, jog bankas gali pareikalauti grąžinti ne daugiau nei pusę paskolos.

Vėlgi - pirkti būstą dalimis sutuoktiniai gali tik tuomet, jeigu yra pasirašyta vedybinė sutartis.

Informacijos Trūkumas Ir Pasyvumas

„Tai didelė spraga Lietuvoje, nes žmonės nesupranta, kada reikalinga vedybų sutartis, o kada - ne. Ji gali apsaugoti, tačiau žmonės yra pasyvūs, jiems trūksta informacijos arba jie nenori tuo domėtis. Mano praktikoje tokių sutarčių pasitaiko mažai - nustembu, jeigu kas nors pasirašo. Tai nėra populiaru ir žmonės nelabai supranta kam iš vis jos reikia“, - lietuvių pasyvumu stebėjosi nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas.

Pašnekovas pripažino, kad bankai žiūri tik savo interesų: „Šiandien yra taip, jog daug informacijos nėra skelbiama, kaip žmogus galėtų pasielgti. Bankai nori, kad būtų apsaugoti jie, o ne ginami šeimos interesai ir saugumas“.

Svarsto Apie Informavimo Prievolę

„Turime tik blogos patirties, kai vedybų sutartys imant paskolą nebuvo pasirašytos. Krizės laikotarpiu buvo tokių situacijų, kai žmonės turėdami paskolinių butų pateko į blogą padėtį ir buvo metami į gatvę“, - pasakojo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) valdybos narė Rasa Paulavičienė.

„Manome, kad turi būti numatyta prievolė, kuri apsaugotų žmonių interesus. Mūsų įstatymuose stinga tokių prievolių. Bankai turėtų būti įpareigojami ne tik informuoti, tačiau ir pridėti tokių sutarčių šablonus pasvarstymui“, - išeitį siūlė R. Paulavičienė.

Vedybų Sutartys Žemina?

„Kartais į konsultaciją ateina tik vienas iš sutuoktinių pasiteirauti kokios yra sutarties sudarymo sąlygos ir ką iš tokios sutarties galima laimėti. Tokiu atveju dažnai tenka išgirsti klausimą, kaip įtikinti antrą pusę pasirašyti tokią sutartį, mat daugeliui pasiūlymas ją pasirašyti asocijuojasi su iš anksto užprogramuota skyrybų grėsme, ir net pažeminimu. Tačiau pasitaiko, kad ateina iš karto abu sutuoktiniai, kurie jau iš anksto būna aptarę sutarties sąlygas ir jokių didelių ginčų nekyla“, - sakė advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė.

Anot advokatės, vedybų sutartis dažniau inicijuoja moterys, o ne turtuoliai vyrai, kaip dažnai yra manoma: „Mano praktikoje, vedybų sutarčių pasirašymo iniciatorėmis daugiau yra moterys. Daug atvejų, kai tokia sutartis pasirašoma dėl sutuoktinio žalingų įpročių - piktnaudžiauja azartiniais lošimais ar alkoholiu, be antros pusės sutikimo savo asmeninėms reikmėms prisiima kreditų, teigdamas, jog paskola imama šeimos reikmėms“.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
• Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai Aspektai

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

tags: #ar #gali #antstoliai #arestuoti #nekilnojama #turta