Dažnam kyla klausimas ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t.y. turtas įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių.
Gyvenant santuokoje neretai vienas iš sutuoktinių gali turėti įvairių asmeninių finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Esant tokiai situacijai, natūraliai kyla klausimas, ar toks išieškojimas yra teisėtas? Ar įmanoma jį sustabdyti?
Visuomenėje pakankamai tvirtai vyrauja suvokimas, kad santuokoje sutuoktinių įgytas turtas tampa bendru bei gali būti naudojamas bendroms jų prievolėms vykdyti. Rečiau susimąstoma, koks konkretus turtas po santuokos sudarymo tampa bendru bei kokios teisinės pasekmės sutuoktiniams dėl to gali kilti.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kada antstolis gali areštuoti sutuoktinio turtą už kito sutuoktinio skolas, kokios yra sutuoktinių teisės ir kaip apsaugoti savo turtą.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas (įskaitant ir iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. nurodo, kad bendrąja nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Šio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas jų bendrąją jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad iki santuokos sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas netampa bendru.
Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė reiškia, kad turtas yra bendras, o konkretaus sutuoktinio dalis šiame turte nėra nustatyta. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Taigi, nemokaus sutuoktinio skolos, antstoliui atlikus tam tikras teisines procedūras, gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris yra laikomas bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Kada antstolis gali nukreipti išieškojimą į bendrą turtą?
Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančio turto (CK 3.112 str. 1 d.). Tai reiškia, kad antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolingas sutuoktinis neturi jokių lėšų ar turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (CK 3.89 str. 1 d.).
Visų pirma, antstolis gali vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles tik tuo atveju, jei skolininku esantis sutuoktinis neturi jokio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba tokio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti.
Antra, nors įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, išieškojimą vykdantis antstolis, net ir esant aukščiau nurodytais pirmajai sąlygai, negali savarankiškai įvykdyti išieškojimo iš ½ dalies bendro sutuoktinių turto, tame tarpe ir iš ½ dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.
Antstolis tokią teisę įgyja tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, o pats antstolis teisės nustatyti sutuoktinio dalies bendrame turte pagal įstatymus neturi.
Ir tik po to, kai tokiu būdu yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, antstolis įgyja teisę pradėti vykdyti išieškojimą iš tos dalies, tame tarpe - ir iš dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų panašaus pobūdžio pajamų.
Asmeninė nuosavybė
Tačiau skolingo sutuoktinio skolos negali būti išieškomos iš jo sutuoktinio turto, kuris pagal įstatymą yra laikomas tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančiu turtu. Tokiu turtu yra pripažįstamas iki santuokos sudarymo sutuoktinio atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą ir kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 str.
Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos. Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Turto areštas ir dalies nustatymas
Visgi šiame kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas suteikia išieškojimą vykdančiam antstoliui teisę areštuoti visą bendrą turtą tol, kol bus nustatyta skolininku esančio sutuoktinio dalis šiame turte, kas tuo pačiu reiškia, kad kitas sutuoktinis tokio arešto taikymo laikotarpiu laikinai negalės laisvai disponuoti visu savo gaunamu darbo užmokesčiu ar kitomis panašaus pobūdžio pajamomis.
Pažymėtina tai, kad turtas yra bendras tol, kol nepadalijamas įstatymo nustatyta tvarka.
Norint išieškoti iš turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, būtina nustatyti skolininkui priklausančią to turto dalį. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto dalis, kuri yra bendra su kitais asmenimis, nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui arba bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str.
Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str.
Vedybų sutartis
Sutuoktiniai gali pasirinkti alternatyvų viso savo turto ar tam tikros jo dalies teisinį režimą (asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės) sudarydami vedybų sutartį. Tad jeigu sutuoktiniai vis dėlto nelinkę dalytis tokių prievolių (vieno iš sutuoktinių skolų padengimo) našta, jie gali nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi.
Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).
Net ir tuo atveju, jeigu išieškojimas jau yra pradėtas, sutuoktiniai vis tiek turi teisę sudaryti vedybų sutartį ir pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Taigi, siekiant išvengti tokių situacijų, kai vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos yra išieškomos iš kito sutuoktinio darbo užmokesčio, sutuoktiniams vertėtų sudaryti vedybų sutartį, į ją įtraukiant sąlygą, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei pajamos, gautos iš kitokios sutuoktinių veiklos, yra laikomas jų asmenine nuosavybe. Taip pat vedybų sutartyje galima susitarti ir dėl kito šeimos turto teisinio režimo.
Kaip sustabdyti išieškojimą?
Jeigu Jūs nesutinkate su antstolio procesiniais veiksmais, galite pateikti skundą antstoliui.
Svarbu nedelsti ir kreditoriams Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.
Kada skolos išieškojimas negalimas?
Skolos išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą tais atvejais, kai skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Tačiau, jeigu skolininko įmokos yra nedidelės ir jų nepakanka, kad skola būtų padengta per pusę metų, antstolis išieškotojo prašymu gali areštuoti ir realizuoti skolininko turtą.
Išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 str.
Kaip neprarasti šeimai svarbaus turto?
Net ir antstoliui priėmus sprendimą parduoti skolingo asmens turtą iš varžytinių, dar įmanoma pasirūpinti, kad šis turtas liktų šeimos narių rankose arba sugrįžtų šeimai ateityje.
Tokią galimybę užtikrina Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių paskelbimo sumokama reikiama pinigų suma, turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas.
Turto pirkėju gali tapti artimas skolininko giminaitis ar kitas asmuo. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje galima aptarti įvairius skolininkui reikšmingus dalykus, įskaitant ateityje planuojamo turto atpirkimo sąlygas.
Antstolių veiksmai ir skolininkų teisės
„Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn.
Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.
Vykdant nedidelių skolų - iki 100 eurų - išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.
Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.
Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas. Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas.
Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.
Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.
Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.
Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita.
Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.
Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Žmonės būna įsitikinę, kad antstolis galėjo areštuoti kitą turtą ir išieškoti skolą mažiau skausmingu būdu.
Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
Išvados
Apibendrinant, antstolis gali areštuoti sutuoktinio turtą dėl kito sutuoktinio skolų, tačiau tai priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant turto teisinį režimą, vedybų sutarties buvimą ir skolininko asmeninio turto pakankamumą. Svarbu žinoti savo teises ir laiku imtis priemonių, siekiant apsaugoti savo turtą.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.