Ar alergija nuolat trikdo jūsų planus ir verčia jaustis taip, lyg kovotumėte su nematomu priešu? Jei Jūsų atsakymas yra “TAIP“, neabejojame, jog esate ne vieni. Alergija gali būti nuolatinė varžovė, ribojanti kasdieninę Jūsų gyvenimo veiklą. Nepaisant to, kaip norėtumėte mėgautis gyvenimo malonumais be rūpesčių, ignoruoti alergiją yra labai sudėtinga.
Todėl yra labai svarbu tiksliai žinoti, kaip gydyti alergiją, jos simptomų pobūdį bei kokius tyrimus reikia atlikti, kad bet kokia alergija nebūtų kliūtis Jūsų kasdienybei.
Kas yra Alergija ir Kodėl Ji Atsiranda?
Alergija - tai organizmo imuninės sistemos neproporcingas ir perteklinis atsakas į įprastai nekenksmingas išorines medžiagas, vadinamas alergenais. Kai žmogus su alergija pateko į kontaktą su alergenu, jo imuninė sistema reaguoja pernelyg intensyviai, sukuriant specifinius antikūnus, tokius kaip imunoglobulinai E (IgE), kurie sukelia įvairius nepageidaujamus simptomus bei reakcijas, išskirdami į kraują chemines medžiagas, kovai su alergenu.
Tiksliai nežinoma, kodėl kai kurie žmonės tampa alergiški, o kiti ne. Tačiau yra kelios teorijos, kurios paaiškina alergijos atsiradimą. Vienas iš svarbiausių alergijos atsiradimo veiksnių yra genetika. Kiti potencialūs alergijos vystymosi veiksniai apima pernelyg švarią gyvenimo aplinką, klimato kaitą, dažną buvimą uždarose patalpose, ankstyvą vaikystės infekcijų stoką, mitybos įpročius bei kt. Šie veiksniai gali turėti poveikį imuninės sistemos vystymuisi ir jautrumui alergenams.
Įsivyraujant vėsiems ir lietingiems orams šį rudenį sugrįžta ne tik peršalimo ligos, bet ir padidėja alergijos pelėsiui rizika.
Alergija pelėsiui gali tapti rimta bėda daugeliui gyventojų. Kai kurie žmonės prasidėjusių vėsių ir lietingų orų pasekmes gali pajusti ir savo namuose. Jei namuose yra šalta ir drėgna, galimai čia gali pradėti veistis pelėsis. Ilgainiui pelėsis pradeda gaminti mūsų organizmui nuodingas medžiagas - mikotoksinus.
Žmonėms mikotoksinai gali iššaukti alergijos simptomus, taip pat sukelti kvėpavimo takų uždegimo ligas ar bronchinę astmą.
Statistika rodo, kad alergiją pelėsiui gali turėti net iki 10 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai ji išsivysto žmonėms su silpna imunine sistema, sergantiems astma arba kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat tiems, kurių šeimos nariai turi alergijų.
Tačiau alergija pelėsiui gali atsirasti ir pamažu, pavyzdžiui, ilgą laiką leidžiant drėgnose, pelėsio turinčiose patalpose. Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų amžiaus, augantys namuose, kur yra pelėsio, triskart dažniau suserga astma.
Vaistininkė pasakoja, kad ilgainiui kai kurios pelėsio rūšys pradeda gaminti organizmui nuodingas medžiagas, vadinamas mikotoksinais. Pastarieji kartu su pelėsio sporomis patenka į orą, o vėliau - į žmogaus plaučius. Mikotoksinai net ir nealergiškiems žmonėms gali iššaukti nemalonius simptomus, taip pat sukelti kvėpavimo takų uždegimo ligas ar bronchinės astmos paūmėjimą.
Kokie yra Pagrindiniai Alergijos Simptomai?
Alergijos simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo alergeno rūšies ir žmogaus organizmo reakcijos. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia alergijos atveju:
- Odos reakcijos: tai gali apimti alerginius bėrimus, niežėjimą, paraudimą ar patinimą. Odos alerginiai bėrimai gali būti skirtingo dydžio ir formos.
- Kvėpavimo takų simptomai: dažni simptomai apima čiaudulį, slogą, niežėjimą nosyje, gausų gleivinės išsiskyrimą ir užkimimą. Kai alergenai patenka į kvėpavimo takus, gali atsirasti kosulys ir dusulys.
- Akių simptomai: tai apima paraudimą, akių niežėjimą, ašarojimą ir patinimą. Dažnai tai susiję su alergija dulkėms, gyvūnų plaukams ar žiedadulkėms.
- Virškinimo sistemos sutrikimai: kai kurie žmonės gali patirti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas po kontakto su alergenais, ypač maistu.
- Sisteminės reakcijos: ypač sunkiais atvejais alergija gali sukelti anafilaksinį šoką, kuris yra potencialiai gyvybei pavojinga būklė. Jis pasižymi kvėpavimo takų susiaurėjimu, kraujospūdžio kritimu, sąmonės netekimu ir kitais sunkiais simptomais. Tokiais atvejais nedelsiant reikia medicininės pagalbos.
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali skirtis ir kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Jei turite įtarimų dėl alergijos, svarbu kreiptis į medicinos specialistą, kuris atliks tinkamus tyrimus ir nustatys tikrąją alergijos priežastį.
Alergijos Pelėsiui Simptomai
Simptomai, susiję su alergija pelėsiui, gali apimti nosies užgulimą, čiaudulį, niežulį ar ašarojimą akyse, kosulį, dusulį, odos paraudimą ar alerginius bėrimus, galvos skausmą ar nuovargį.
Dažniausiai alergija pelėsiui pasireiškia alerginio rinito simptomais, tokiais kaip čiaudulys, sloga, kosulys ar gerklės perštėjimas, akių bei nosies niežėjimas. Tačiau jei asmuo serga astma, alergijos požymiai neretai būna gerokai sunkesni - gali būti juntamas spaudimas krūtinėje, dusulys, kankinti kosulio priepuoliai.
Pelėsiui ilgai veikiant žmogaus organizmą, taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, pasireikšti galvos svaigimas, spengimas ausyse, sutrikti regėjimas ar net paūmėti tokios ligos kaip depresija.
Poveikis pelėsiui ne visiems žmonėms daro vienodą įtaką. Kai kurie žmonės nereaguoja į pelėsį, o kitiems pasireiškia simptomai, ypač tiems, kurie yra alergiški pelėsiui. Simptomai gali būti užgulimas, švokštimas, paraudę, niežulys akys ir oda.
Retesni Simptomai
Retais atvejais pelėsių poveikis gali sukelti kitus simptomus. Tai yra:
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Raumenų skausmai
- Galvos skausmas
- Kraujingas kosulys
- Silpnumas
Šie simptomai gali būti retų ligų, kurios išsivysto dėl pelėsių poveikio, požymiai.
Alergijos Sukeliamos Ligos
Alergijos sukeliamos ligos yra įvairios ir gali turėti įtakos įvairioms kūno sistemoms. Štai kelios dažniausios alergijos sukeliamos ligos:
- Dilgėlinė: tai alerginė liga, kuri gali pasireikšti ant odos labai netikėtai. Ji pasireiškia alerginiu bėrimu, niežuliu, paraudimu, ar net įvairios formos pūslėmis bei angioedema (poodžio bei gleivinių patinimas).
- Atopinis (kontaktinis) dermatitas: tai odos liga, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su alergenais arba dirgikliais. Kontaktinio dermatitas apima tokius simptomus, kaip paraudimas, niežėjimas, alerginis bėrimas, pūslelės, pleiskanojimas bei odos išsausėjimas.
- Akių konjuktyvitas: tai uždegiminė būklė, kuri paveikia akių konjunktyvos membraną. Konjunktyvitas gali būti alerginio ar infekcinio pobūdžio. Akių konjuktyvito simptomai apima akių paraudimą, niežėjimą, deginimą, ašarojimą, pūlinį, jautrumą šviesai, tam tikru atveju gali atsirasti randai akyse.
- Alerginis rinitas: tai uždegiminė reakcija nosies gleivinėje, kuri atsiranda dėl organizmo jautrumo tam tikriems alergenams.
Kaip Atskirti Alergiją nuo Peršalimo?
Užsikimšusi nosis, sloga, perštinti gerklė ir čiaudulys - tai simptomai, kuriuos gali sukelti tiek peršalimo ligos, tiek alergija pelėsiui. Norint atskirti, ar tai - alergija, ar - peršalimas, visų pirma reikėtų įsivertinti, kiek laiko tęsiasi simptomai bei ar sveikata neprastėja. Peršalimas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, tačiau alergijos simptomai užsilieka kur kas ilgiau.
Būtina stebėti simptomus - be visų peršalimui būdingų simptomų, alergiją dar gali išduoti nosies niežėjimas, akių raudonis ir ašarojimas, dusulys. O štai apie peršalimą gali signalizuoti pakilusi kūno temperatūra. Taip pat labai svarbu įsivertinti, kur sustiprėja jaučiami simptomai - jei pastarieji kankina specifinėse vietose, pavyzdžiui, tik namuose arba tik biure, vertėtų išsitirti galimą alergiją sveikatos priežiūros įstaigoje.
Yra trys būdai, kaip galima atskirti peršalimą nuo alergijos. Pirmiausia - įsivertinkite, kiek laiko tęsiasi simptomai. Peršalimas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, tačiau alergijos simptomai užsilieka kur kas ilgiau. Visų antra, stebėkite simptomus - be visų įprastų simptomų, alergiją dar gali išduoti nosies niežėjimas, ašarojimas, dusulys. Tuo tarpu, jeigu jūs karščiuojate, tai signalizuos apie peršalimą, o ne alergiją.
Vaistininkas taip pat pataria stebėti, kur jums bebūnant paūmėja simptomai. Jeigu simptomai sustiprėja tik leidžiant laiką namuose, o kitose vietose jaučiatės gerai - tai irgi gali būti ženklas, kad jus kankina ne peršalimas, o būtent alergija pelėsiui.
Apibendrinant, pagrindiniai skirtumai tarp peršalimo ir alergijos:
| Požymis | Peršalimas | Alergija Pelėsiui |
|---|---|---|
| Trukmė | Kelios dienos - savaitė | Ilgiau nei savaitę |
| Simptomai | Karščiavimas, sloga, gerklės skausmas | Nosies niežėjimas, ašarojimas, dusulys |
| Paūmėjimas | Nepriklauso nuo vietos | Specifinėse vietose (pvz., namuose) |
Kaip Numalšinti Alergijos Simptomus?
Siekiant nuslopinti alergijos simptomus, mes turime stabdyti histamino išsiskyrimą organizme, dėl to gelbsti antihistamininiai vaistai. Tačiau alergijų simptomus slopinančių vaistų pasirikimų yra daugybė, todėl norint atrasti labiausiai tinkančius ir konkrečius simptomus veikiančius preparatus, prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Antihistamininiai vaistai yra skirstomi į senosios ir naujosios kartos vaistus. Nors daugelis žmonių įpratę prie senosios kartos antihistamininių preparatų, visgi jie turi daugiau šalutinių poveikių, pavyzdžiui, gali sukelti mieguistumą. Naujosios kartos priešalerginiai vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas, mažiau slopina centrinę nervų sistemą, todėl žmogus išlieka budresnis. Paprastai šiuos vaistus geriau toleruoja ir virškinimo sistema.
Senosios kartos vaistai vartojami retai. Nors jie pradeda veikti itin greitai - per 20-30 minučių - jie sukelia šalutinius poveikius kaip mieguistumas, sutrikęs gebėjimas susikaupti, mokytis, vairuoti automobilį. Paprastai naujosios kartos vaistų veikimo įsibėgėjimas būna lėtesnis nei senosios kartos, bet po to šių vaistų poveikis trunka ilgiau. Ir, žinoma, didžiausias šių vaistų privalumas - rečiau ir silpniau pasireiškantys šalutiniai poveikiai, kurie trukdo gyventi aktyvų gyvenimo būdą. Tik visada prieš vartojant vaistus svarbu pasitarti su gydytoju, kuris paskirtų jums tinkamiausią individualų gydymą.
Kaip Atsikratyti Pelėsio?
Siekiant išvengti alergijos simptomų, labai svarbu pasirūpinti ne tik jų slopinimu, bet ir kad pelėsio aplinkoje būtų kuo mažiau. Atidžiai apžiūrėkite tas patalpas: pelėsis dažniausiai būna pastebimas vonios kambaryje, virtuvėje, palėpėje ar rūsyje. Pelėsiu gali pasidengti tiek langai, tiek grindys, sienos ar lubos, nereikėtų pamiršti apžiūrėti ir erdvių šalia praustuvų, dušo kabinos, skalbimo mašinos, džiovyklės, šaldytuvo ar šaldymo kameros.
Patarčiau skirti nemažai dėmesio viso pelėsio pašalinimui, tačiau geriau būtų, jei simptomus jaučiantis žmogus ne pats užsiimtų šiuo darbu dėl galimo dar didesnio sąlyčio su mikotoksinais. Žinoma, pelėsio naikinimo procesai gali būti išties ilgi ir sudėtingi. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir baldų ar prietaisų keitimo, erdvių remonto, ypač tada, kai pelėsis kaupiasi sienų ar grindų viduje.
Ji priduria, jog norint apsisaugoti erdves nuo pelėsio, labai svarbu jas tinkamai vėdinti, neleisti kauptis drėgmei. Kartais gali pakakti laikytis paprastų veiksmų, padėsiančių palaikyti optimalų drėgmės lygį namuose. Reguliariai vėdinkite patalpas, naudokite drėgmės surinktuvus arba oro kondicionierius, nakčiai palikite praviras vonios duris, kad ten nesikauptų drėgmė. Tačiau jeigu įtariate namuose įsiveisusį pelėsį, visada rekomenduojama pirmiausia kreiptis į specialistus, kurie įvertintų pelėsio išplitimo lygį ir pašalintų jį iš namų.
Jei pasireiškia alergijos ar astmos simptomai, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, ypač į alergologą (gydytoją, kuris specializuojasi alergijų gydyme) arba pulmonologą (gydytoją, kuris specializuojasi plaučių ligų gydyme), kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Jie padės nustatyti, kurie alergenai sukelia problemų, kad žinotumėte, ko reikia vengti. Jie taip pat padės parengti alergijos ar astmos valdymo planą.
Jei pasireiškia padidėjusio jautrumo pneumonitas, ABPA arba grybelinės infekcijos simptomai, kreipkitės į gydytoją, nes kai kurios ligos gali tapti lėtinės ir dažnai reikalauja medicininio gydymo.
Svarbu: Mūsų svetainėje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturi daryti įtakos skaitytojo apsisprendimui įsigyjant ir/ar vartojant maisto papildus. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto produktus ar papildus. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.