Šiandien įprasta girdėti, kad dažnas yra alergiškas žiedadulkėms, šuns ar katės pleiskanoms, dulkių erkėms, riešutams, ar jūros gėrybėms, tačiau alergija saulei, arba taisyklingiau alergija ultravioletiniams (UV) saulės spinduliams pasitaiko ne taip jau ir dažnai. Nors alergija saulei gal ir skamba kiek keistai, tačiau ji egzistuoja. Nors būtų idealu visiškai susilaikyti nuo sąlyčio su UV spinduliais, su šia alergija visgi įmanoma susigyventi. Tinkamos prevencijos priemonės ir dermatologo priežiūra gali itin veiksmingai sumažinti varginančius simptomus.
Mokslininkai vis dar aiškinasi alergijos saulei - o tiksliau vadinamų fotodermatozių - mechanizmus. Norint išvengti sveikatą žalojančių pasekmių, labai svarbu tikrąją saulės alergiją atskirti nuo vadinamųjų pseudoalergijų. Mokslinėje literatūroje yra išskiriama iki 20-ties skirtingų (nuo lengvesnių iki gyvybei pavojingų) fotodermatozių tipų. Kai kurios yra dažnesnės nei kitos.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologijos skyriaus duomenimis Lietuvoje per metus būna tik 1400-1900 saulėtų valandų, kai tuo tarpu pietų Europoje iki 4000 val./metus, todėl Lietuvos gyventojų, mėgstančių atostogas praleisti šiltuose kraštuose kiekvienais metais sparčiai daugėja. Neretai atostogaujantys šiltose šalyse, susiduria su nemaloniomis odos problemomis, kurių prieš tai niekada nėra turėję. Dažniausiai po saulės poveikio jautresniems asmenims pasireiškia odos bėrimai, rečiau neišvengiama ir rimtesnių pasekmių - skausmingos dilgėlinės, prasidedančios įkyriu odos niežėjimu, kuris vėliau pereina į odos paburkimus, primenančius odos nudilginimą.
Nors ši problema visuomenėje vadinama alergija saulei, šiuos simptomus iš tikrųjų gali sukelti ir kelios skirtingos tuo pačiu metu veikiančios sąlygos, kurios, kitaip tariant, ne visada yra priskiriamos prie alergijų.
Dažniausiai Pasitaikančios Fotodermatozės
- Polimorfinė šviesos dermatozė
- Saulės spindulių inicijuota dilgėlinė
- Fototoksinis dermatitas
- Fotoalerginis dermatitas
Polimorfinė Šviesos Dermatozė
Polimorfinė šviesos dermatozė yra viena labiausiai paplitusių idiopatinių fotodermatozių, kuri paveikia 10-20 proc. populiacijos, bei Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų populiacijose dažniau pasireiškianti moterims (santykiu 9:1 su vyrais). Polimorfinė šviesos dermatozė dažniausiai pasireiškia pavasarį arba ankstyvą vasarą, kuomet po žiemos gauname nemažą saulės spindulių dozę, tačiau šiandien, esant masinei turistų migracijai į saulėtuosius kraštus, polimorfinę šviesos dermatozę jau galima vadinti visus metus besitęsiančia problema.
Remiantis 30 metų trukusiais stebėjimo tyrimais, galima šią dermatozę vadinti lėtine IV tipo padidėjusio jautrumo reakcija, kuri gali būti išgydoma, kontroliuojama arba gali tęstis visą gyvenimą.
Saulės Spindulių Inicijuota Dilgėlinė
Saulės spindulių inicijuota dilgėlinė - tai fizinio poveikio, reta, ūmi dilgėlinio tipo reakcija, pasireiškianti minučių eigoje po UV saulės ar dirbtinių spindulių poveikio. Tai yra tikroji alergija saulei, kurios metu reakciją gali sukelti tiek UVA, UVB, UVC spindulių spektrai. Spinduliuotė organizme absorbuojama endogeninio bioaktyvaus junginio chromoforo, ko pasekoje epidermyje susidaro nauji fotoalergenai, kurie inicijuoja pirminį su IgE susijusį imuninį atsaką prieš minėtą alergeną.
Fotoalergenas - šviesos poveikyje atsiradęs antigenas, galintis organizme sukelti alerginių antikūnų gamybą dėl žmogaus organizmo, jo ląstelių ir audinių padidinto jautrumo šviesos poveikiui. Vėlesnis (kadangi reikalinga pakartotinė ekspozicija su fotoalergenu) to paties spinduliuotės šaltinio poveikis inicijuoja pakartotinę fotoalergeno gamybą, prieš kuriuos imuninė sistema pradeda gaminti spec. IgE, surišančius mastocitus (putliąsias ląsteles), ko rezultate pasireiškia dilgėlinė.
Priešingai nei polimorfinės šviesos dermatozės atveju, saulės inicijuotos dilgėlinės arba tikrosios alergijos saulei metu pasireiškia ne pavienis bėrimas, tačiau labai skausminga bei po visą kūną išplitusi dilgėlinė, kuri prasideda stipriu niežėjimu. Tuomet, kai alerginiai tyrimai leidžia teigti, jog dilgėlinę inicijavo saulės spinduliai, gydymas skiriamas dažniausiai antihistamininiais vaistais bei vietiniais steroidiniais tepaliukais. Taip pat, gali būti skiriama fototerapija, norint sukelti toleranciją spinduliuotei.
Fototoksinės ir Fotoalerginės Reakcijos
Alergiją saulei gali sustiprinti tam tikri vaistai bei įvairios cheminės medžiagos, naudojamos kosmetikos gamyboje - tai yra egzogeninių (išorinių) priežasčių sukeltos fotodermatozės. Tokios reakcijos gali būti skirstomos į fototoksines ir fotoalergines reakcijas. Pastarųjų etiologija atitinka visus alerginių reakcijų kriterijus, tuo tarpu fototoksinės reakcijų etiologija yra ne imuninės kilmės.
Fototoksinės reakcijos išsivysto dėl saulės spindulių poveikyje aktyvuotų ląstelių membranų paviršiaus sudedamųjų dalių žalingo poveikio. Tuo tarpu, fotoalerginės reakcijos yra ląstelinis imuninis atsakas prieš saulės spindulių aktyvuotus junginius (fotosensibilizuojančias medžiagas) patekusius ant odos. Dažniausiai tokią reakciją sukelia saulės apsauginiai kremai bei odos priežiūros priemonės.
Fototoksinės reakcijos ir yra dažniausiai pasitaikančios fotodermatozės, kurių pasekoje dėl saulės spindulių poveikio bei tam tikrų paraleliai naudojamų vaistų išsivysto stiprus organizmo atsakas saulės nudegimui.
Tiek fototoksinės, tiek fotoalerginės reakcijos dažniausiai išprovokuojamos tam tikrų medžiagų (tiek išoriškai naudojamų, tiek geriamų) ir saulės poveikio. Yra skaičiuojama daugiau nei 100 įvairių medžiagų, kurios saulės poveikyje gali išprovokuoti tam tikrus odos pažeidimus.
Fototoksinių reakcijų metu būdingas skausmas, paraudimas, uždegimas ir kartais rudi ar melsvai pilki odos lopinėliai saulės spindulių paveiktose vietose. Šie simptomai panašūs į nudegimo saulėje simptomus, tačiau reakcija skiriasi nuo nudegimo saulėje, kadangi fototoksinių reakcijų metu reakcijai išsivystyti asmuo turi būti vartojęs tam tikrus geriamuosius vaistus (tokius kaip tetraciklinai ar diuretikai) ar chemines medžiagas arba ant odos naudojęs tam tikrus tepalus, parfumeriją.
Kai kurios daržovės ar vaisiai (petražolės, salierai ar laimas) gamina tam tikrus organinius junginius - vadinamus furokumarinais. Šias medžiagas dėl jų toksiškumo gamina įvairios augalų rūšys kaip apsaugos priemonę prieš augalėdžius. Būtent šių medžiagų sąlytis įjautrina žmogaus odą UV saulės spindulių poveikiui. Tokia reakcija vadinama fitofotodermatitas.
Fotoalerginių reakcijų metu pasireiškia paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas, kartais pūslelės ar dėmelės panašios į dilgėlinę. Šio tipo reakcijos gali būti sukeltos losjonų po skutimosi, apsauginių kremų nuo saulės ar odos priežiūros priemonių poveikyje. Medžiagos, sukelti fotoalergiją gali tik tuomet, kai žmogus yra paveikiamas UV spindulių (nes saulės spinduliai išprovokuoja minėtas medžiagas sukelti fotoalergiją).
Veiksmingiausias būdas išvengti fototoksinio ar fotoalerginio dermatito yra pavojingų bioaktyvių medžiagų prevencija - t.y. cheminių junginių (vaistų, kosmetikos priemonių, parfumerijos), galinčių išprovokuoti alergijos saulei pasireiškimą, vengimas.
Dauguma medžiagų gali sukelti tiek fototoksines tiek fotoalergines reakcijas.
Padidėjusio Jautrumo Saulei Priežastys
Alergijos saulei priežastys gali būti kelios, jų simptomai skiriasi:
- Idiopatinė fotodermatozė: Idiopatinės fotodermatozės simptomai dažniausiai pasireiškia pirmomis ypač saulėtomis dienomis, kai po žiemos laikotarpio mūsų kūnas nesukaupė pakankamo melanino kiekio.
- Fototoksinė reakcija: Fototoksinę reakciją dažniausiai sukelia kosmetikos priemonės (pavyzdžiui, kvepalai, purškiamieji dezodorantai), vaistai (pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, kontraceptikai, vaistai nuo skausmo) ir žolelės (pavyzdžiui, jonažolės). Deja, tokia alerginė reakcija gali pasireikšti kiekvienam, jei pernelyg didelis spindulių kiekis reaguos su atitinkamomis medžiagomis.
- Fotoalerginė reakcija: Fotoalerginės reakcijos atveju reaguoja imuninė sistema, veikiama fotohapteno arba UV spinduliuotės. Deja, tačiau ji „įsimena“, kaip veikia jautrinančios medžiagos ir sukelia apsauginę reakciją bet kokio vėlesnio sąlyčio atveju.
Medžiagos, Sukeliančios Fotoalerginę Reakciją
- Kai kurie vaistai (sulfonamidai).
- Augalinės medžiagos (pavyzdžiui, česnakų sudėtyje esantis dialildisulfidas).
- Kvapiosios medžiagos (ambros muskusas).
Dėmesio: saulės sukelta dilgėlinė dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems baltme, raudonąja vilklige, porfirija ir turintiems šviesią (I, II ir III fototipų) odą. Didesnę riziką susirgti alergija saulei taip pat turi ir tie, kurių šeima - ypač tėvai - susidūrė su panašios alergijos atvejais.
Simptomai
Alergijos saulei simptomai stiprėja ypač tada, kai odą veikia UV spinduliai, t. y. kuo daugiau yra šviesos ir kuo ilgiau joje esate, tuo stipriau jie pasireikš. Atsiranda dilbio, pečių, kaklo, dekoltė, pėdų, rečiausiai - veido odos pakitimų.
Idopatinės Fotodermatozės Simptomai
Fotodermatozės simptomai atsiranda jau per kelias minutes po sąlyčio su UV spinduliais tik saulei atidengtose vietose. Pirmiausia yra matomos pūslės: mažos, raudonos, niežtinčios.
- Saulės dilgėlinė
- Bėrimas nuo šviesos
- Vakcininė hidroa
- Vasarinis niežulys
- Jaunimui būdingas bėrimas, pasireiškiantis pavasarį
Fototoksinės Reakcijos Simptomai
Simptomai atsiranda laikotarpiu, trunkančiu nuo kelių minučių iki kelių valandų po sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga ir saule tik tose vietose, kurias paliečia UV spinduliai. Reakcija yra laikina ir laikui bėgant išnyksta savaime.
- Eritema
- Patinimas
- Pūslės
- Deginimas
- Niežulys
Fotoalerginės Reakcijos Simptomai
Fotoalerginės reakcijos simptomai vadinami fotoalergine kontaktine egzema. Atsiranda per 24-28 valandas po sąlyčio su saule iš pradžių nedidelėje srityje, vėliau išplinta visoje UV spindulių veikiamoje vietoje.
- Deginanti arba niežinti egzema ir papulės.
Alergijos Saulei Diagnozavimas
Alergija nuo saulės turi būti diagnozuojama gydytojo atsižvelgiant į paciento klinikinius simptomus bei anamnezę. Fotodermatozes diferencijuoti remiantis tik klinika gali būti labai sunku, todėl būtina gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomai gali skirtis priklausomai nuo fotodermatozės tipo, todėl ir gali būti gydoma skirtingai.
Alergijos Saulei Gydymas
Jei nuo saulės atsiranda bėrimas, reikalingas gydymas. Šio tipo alergija neišnyksta savaime, o negydoma ir nestebima gali paūmėti, tad vizitas pas dermatologą neišvengiamas.
Jei alergija atsirado dėl fototoksinių ar fotoalerginę reakciją sukeliančių veiksnių, būtina kuo skubiau pašalinti alerginį poveikį turintį veiksnį. Gydymui taip pat yra naudojama fotochemoterapija, t. y. odos švitinimas atitinkamo ilgio bangomis. Visais atvejais, dėl gydymo būtina pasikonsultuoti su dermatologu.
Be to, bėrimų išvengti gali padėti reguliarus maisto papildų su beta karotenu vartojimas.
Alergija saulei turi būti gydoma stebint gydytojui dermatologui, tačiau jei tenka laukti vizito, o simptomai stiprėja, galite pasinaudoti keliais naminiais gydymo būdais.
Padidėjusio Jautrumo Saulei Gydymo Priemonės
- Kremas su cinku - turi džiovinantį poveikį pakitusiai vietai.
- Preparatai po deginimosi - verta naudoti tada, kai lupasi oda, nes jie pasižymi drėkinamuoju poveikiu.
- Kalcis - pasižymi raminamuoju poveikiu.
- Kremai su UVA ir UVB filtrais (geriausia su bent 25 SPF filtru) - reikėtų naudoti prevenciškai, jei esate šviesaus gymio arba anksčiau pastebėjote alergijos simptomų.
- Beta karotenas ir selenas - turi būti vartojami bent dvi savaites, ypač jei žinote, kad artimiausiu metu patirsite stiprų kaitrios saulės poveikį.
Nereceptiniai Vaistai
Daug žmonių nežino, kuo teptis esant padidėjusiam jautrumui saulei. Pirmiausia patartina atvėsinti kūną specialiomis kosmetikos priemonėmis, kurias rekomenduojama naudoti po deginimosi. Jų sudėtyje yra drėkinamųjų ir padidėjusio jautrumo saulei simptomus malšinančių medžiagų, pavyzdžiui, alavijų.
Kitus varginančius alergijos simptomus, tokius kaip sloga, ašarojimas ar bėrimas, gali padėti įveikti tablečių pavidalo vaistai su bilastinu, pasižyminčiu antihistamininiu poveikiu, slopinančiu pūslių susidarymą ir sumažinančiu odos paraudimą.
Galima ne tik naudotis specialiomis kosmetikos priemonėmis, bet ir vartoti išbandytus nereceptinius vaistus, t. y. antihistamininius vaistus. Žinoma būtina nepamiršti dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Pasireiškus bėrimui ar dilgėlinei, taip pat rekomenduojama gerti kalcį. Be to, gali pagelbėti atkuriamosios ir raminamosios putos, kurių sudėtyje yra pantenolio.
Kortikosteroidų Tepalai
Kortikosteroidų tepalai veiksmingai mažina uždegimą ir niežulį.
Alergija saulei ar kažkas blogiau? Žinokite požymius
Nepaisant to, kad saulė mus džiugina, organizme skatindama vitamino D gamybą, tačiau reikia nepamiršti, kad pernelyg piktnaudžiaudami saulės voniomis rizikuojame savo sveikata.
Prevencija
Veiksmingiausias būdas išvengti fototoksinio ar fotoalerginio dermatito yra pavojingų bioaktyvių medžiagų prevencija - t.y. cheminių junginių (vaistų, kosmetikos priemonių, parfumerijos), galinčių išprovokuoti alergijos saulei pasireiškimą, vengimas.
Apsauga Nuo Saulės
Apsauga nuo saulės yra pati svarbiausia ne tik šios ligos, bet ir odos vėžio, priešlaikinio odos senėjimo priemonė. Apsauga nuo saulės - tai ne tik apsauginiai kremai, bet ir atitinkami rūbai, buvimas šešėlyje, saulės vengimas jos piko metu.
Profilaktinė Fototerapija
Profilaktinė fototerapija (mažų dozių PUVA, siaurų bangų UVB fototerapija) gali būti skiriama ankstyvą pavasarį, kad padidėtų odos tolerancija natūraliems ultravioletiniams spinduliams. Dažniausiai rekomenduojama siaurų bangų UVB fototerapija dėl didesnio prieinamumo ir lengvesnės aplikacijos. Spindulių dozė yra didinama palaipsniui, iki paciento maksimaliai toleruojamos.
Laiku nustačius šią alergiją, galima atrasti tinkamus metodus, kurie leis ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Nors vis ryškesni ir kaitresni saulės spinduliai pavasarį džiugina daugelį, kai kuriems žmonėms saulėti orai asocijuojasi su nemaloniomis sveikatos problemomis.
BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė, kosmetologė Ramunė Uosienė pasakoja, kad raudoni niežtintys plotai ant įvairių odos vietų, pūslelės, itin išsausėjusi, net kraujuojanti oda - gali byloti apie alergiją saulei.
Alergiškiems žmonėms labai svarbu pratintis prie saulės pamažu. Pradėti nuo 15 minučių per dieną, vėliau šį laiką didinti - taip oda labiau pripras prie saulės skleidžiamos spinduliuotės. Tiek alergiškiems, tiek nealergiškiems žmonėms ruošiantis saulėtajam sezonui, vertėtų vartoti vitaminų kompleksus su variu, selenu, beta karotenu, cinku - jie padeda didinti toleranciją saulei ir netgi pagražina įdegį. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad kada ilsimės prie vandens telkinių, smėlėtose vietovėse - saulės spinduliai mus paveikia dar labiau, nes vanduo ir smėlis atspindi šviesą. Tokiu atveju, verta rinktis poilsį šešėlyje. Taip pat, išsimaudžius vandens telkinyje, reikėtų reaplikuoti SPF apsaugą.
Alergija Saulei Vaikams
Alergija saulės spinduliams gali pasireikšti ir vaikams. Todėl visus kūdikius ir mažus vaikus bent iki 2 metų amžiaus reikėtų saugoti nuo saulės spindulių pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol jų oda pripras prie saulės ir pamažu įdegs. Labai svarbu, kad vaikučių neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai.
Karštomis ir saulėtomis dienomis patartina mažylius rengti plonais drabužiais su laisvesnėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jeigu vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliais trumpomis rankovėmis. Saulės alergija vaikams pasireiškia tokiais pat požymiais kaip ir suaugusiesiems. Pastebėjus, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais.
Kelias valandas trunkančios saulėkaitos metu vaikams gali pasireikšti alergija saulei, net jei buvo pasinaudota apsauginiu kremu.
Vaikui pasireiškiantis bėrimas nuo saulės yra odos reakcija į UVB spindulius. Intensyvumas priklauso nuo odos storio ir melanino kiekio. Vaikų oda yra plonesnė ir švelnesnė nei suaugusių žmonių, todėl jiems labiau pasireiškia padidėjęs jautrumas saulei.
Vaikams gali padėti apsauginis kremas nuo saulės su SPF 50. Ištepkite visą kūną ir tai darykite kas 2-3 valandas bei po kiekvienų maudynių.
Jei pabuvus saulėje Jums ar Jūsų vaikams pasireiškia nemalonūs simptomai, kreipkitės pagalbos. Nustatyti, ar tai tikrai alergija nuo saulės, padeda alergologiniai tyrimai ir alergenų programos. Reikiamus testus parenka individualų atvejį įvertinęs alergologas.