Šuns alergija: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Pastebėjote, kad šuo dažnai kasosi, vemia ar viduriuoja, nors mityba nepasikeitė? Tai gali būti ne atsitiktinis šuns elgesys, o organizmo reakciją į tam tikrą maistą. Šuns maisto alergija ne visada pasireiškia staiga. Straipsnyje aptarsime, kas sukelia šuns maisto alergiją, kaip atskirti ją nuo kitų sutrikimų bei kuriais atvejais reikėtų reaguoti nedelsiant.

Kas sukelia šuns maisto alergiją?

Šuns maisto alergija kyla tada, kai augintinio imuninė sistema netinkamai reaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Dažniausiai šuns maisto alergija vystosi palaipsniui, dažnai po ilgo to paties baltymo vartojimo, nors gali būti ir įgimta. Įprasti alergenai yra gyvūlinės kilmės baltymai. Tai gali būti jautiena, vištiena, bet kuri kita mesa, žuvis ar pieno produktai.

Nors su maistu susijusius sutrikimus dauguma universaliai vadina maistine alergija, šuns alergija ir maisto netoleravimas nėra tas pats, net jei požymiai ir gali sutapti. Maistinės alergijos atveju visada įvyksta imuninė reakcija, maisto netoleravimo atveju - ne. Jei vyrauja virškinimo bėdos, dažniau kaltas maisto netoleravimas.

Šuns maisto alergiją dažniausiai sukelia maiste esantys komponentai, ilgalaikis jų vartojimas ir bendras organizmo jautrumas, kuris yra individualus kiekvienam augintiniui. Baltymai yra dažniausia šunų alergijos maistui priežastis, nes būtent juos imuninė sistema atpažįsta kaip grėsmę. Jei šuo kasdien gauna tą patį baltymų šaltinį, padidėja rizika, kad organizmas pradės į jį reaguoti. Svarbu suprasti, kad alerginę reakciją sukelia ne baltymų kiekis, o jų struktūra.

Genetika daro reikšmingą įtaką tam, kaip šuns organizmas reaguoja į maistą. Įgimtą polinkį turintiems šunims, alergija gali išsivystyti net ir laikantis tinkamos mitybos. Įgimtas genetinis polinkis nereiškia neišvengiamos problemos, tačiau jis didina tikimybę, kad tam tikri baltymai ar ingredientai bus organizmo netoleruojami. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors tam tikros veislės yra labiau linkusios į maistinę alergiją, niekada iki galo negalite būti tikri, kad jautrumu nepasižyminčios veislės augintiniui neišsivystys maistinė alergija.

Pagrindiniai šuns maisto alergijos požymiai

Yra keli šuns maisto alergijos pagrindiniai požymiai:

• Nuolatinis niežulys
• Ašarojančios akys
• Ausų uždegimai
• Odos bei pėdučių paraudimas
• Vėmimas
• Viduriavimas
• Svorio kritimas, nors šuo maitinasi reguliariai

Šie simptomai gali pasireikšti tiek po vieną, tiek kartu.

Galima pastebėti, kad atsiradusios alergijos požymiai apima kelias organizmo sistemas vienu metu. Dažniausiai reaguoja oda ir ausys, dirginamas virškinimo traktas. Vis dėl to, išorinius požymius pastebėti lengviau, nei poveikį virškinimo sistemai. Dėl skirtingų pasireiškinačių požymių, šuns alergija dažnai painiojama su kitomis ligomis.

Odos ir letenų pažeidimai

Šuns maisto alergijos simptomai dažniausiai paveikia odą bei letenas, virškinimo sistemą, ausis, gleivinę. Niežulys yra vienas dažniausių ir ankstyviausių maisto alergijos simptomų. Su niežuliu ar odos dirginimu kovojantis augintinis nuolat kasosi kūną bei snukį, ausis, laižo ar kramto letenas, kandžioja pilvą, kitas kūno dalis, sritį po uodega.

Dėl nuolatinio kasymosi atsiranda odos pažeidimai: paraudimas, pleiskanojimas, žaizdos bei šašai ar smulkūs bėrimai. Oda gali sustorėti ir patamsėti, prarasti stangrumą, ypač lėtiniais atvejais.

Virškinimo sistemos sutrikimai

Virškinimo sistemos sutrikimai dažnai atsiranda kartu su odos simptomais, nors kartais pasireiškia ir atskirai. Išmatos gali tapti minkštos, vandeningos ar turėti gleivių. Užsitęsias viduriavimas sukelia svorio kritimą, net jei šuo turi apetitą bei ėda įprastai. Vėmimas dažniausiai pasireiškia netrukus po šėrimo. Jei šuo vemia praėjus ilgam laiko tarpui, 8 val.

Ausų uždegimai

Pasikartojantys ausų uždegimai yra dažnas maistinės alergijos požymis. Uždegimo metu ausų kanaluose kaupiasi išskyros, atsiranda nemalonus kvapas ar paraudimas. Lėtinis ausies uždegimas sudaro palankias sąlygas bakterinėms infekcijoms. Jos gali plisti į gilesnius audinius ir apsunkinti gydymą.

Ašarojančios akys

Dažnas alergijos požymis - gausiai ašarojančios akys. Akys taipogi ašaroti gali ne tik dėl maistinės alergijos, bet ir kitų aplinkos dirgiklių, todėl vien ašarojančios akys nėra maistinės alergijos indikacija. Akių ašarojimą gali sukelti užsikimšę ar per siauri ašarų latakai ar jų neišsivystymas, latakų uždegimas, dėl akių vokų bei blakstienų dirginimo, esant alergijai dulkių erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiui, kosmetikai, taip pat dėl grybelių ar infekcijų.

Su maistine alergija glaudžiau susijęs yra kailio rudavimas ar raudonavimas, atsirandantis tose vietose, kur nuteka ašaros. Spalvos pakitimą sukelia porfirinai - geležies turintys junginiai, kurie oksiduojasi kontaktuodami su oru. Spalvos intensyvumas priklauso nuo porfirinų koncentracijos, ašarų kiekio, bei kailio struktūros. Už porfirino kiekį atsakingas ir baltymų kiekis, todėl spalvos intensyvumas gali sumažėti arba jo visai nelikti pasirinkus pašarą su mažesniu baltymų kiekiu.

Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas yra reta, bet itin pavojinga šuns maisto alergijos forma. Šoko požymiai yra staigus silpnumas, kvėpavimo pasunkėjimas, vėmimas, viduriavimas, blyškios dantenos, sąmonės praradimas. Įtariant anafilaksinį šoką reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą. Namuose šią būklę suvaldyti yra neįmanoma.

Negydoma ar ilgai trunkanti maisto alergija gali sukelti išliekančius organizmo pažeidimus. Susiduriama su lėtiniais odos uždegimais, kurie skatina bakterines ar grybelines infekcijas. Virškinimo traktas taip pat nukenčia. Jei alergenas išlieka racione, organizmas nuolat patiria imuninį stresą.

Kaip atskirti alergiją nuo kitų sutrikimų?

Maisto alergijos simptomai dažnai sutampa su kitais sutrikimais, todėl vien pastebėjus simptomus, būklės negalima automatiškai priskirti maistinei alergijai. Stebint anksčiau aprašytus simptomus, veterinaras pirmiausia atmeta kitas priežastis, tokias kaip blusos, infekcijos, hormoniniai sutrikimai, odos ligos.

Diagnostika ir gydymas

Tiksliam maistinės alergijos nustatymui reikia vadovautis detaliu procesu bei neprarasti drausmės ir kantrybės.

Eliminacinė dieta

Eliminacinė dieta yra patikimiausias, tačiau daugiausiai pastangų reikalaujantis būdas siekiant nustatyti šuns alergiją maistui. Šuns mityba tampa griežtai kontroliuojama. Ją sudaro pasirinktos rūšies baltymas bei angliavandenis, darant prielaidą, kad šiuo sudėtinių dalių organizmas nebeatpažins kaip alergeno. Tokia dieta augintinis maitinamas ne trumpiau nei 6-8 savaites. Per šį laiko tarpą iš organizmo pilnai pasišalina esantys alergenai.

Jei po 6-8 savaičių dietos alerginė reakcija daugiau nepasireiškia, atliekama kontroliuojama provokacija. Į dietą įvedamas anksčiau racione buvę baltymai ir angliavandeniai. Jei eliminacinės dietos metu alerginiai požymiai nedingsta, augintinis galimai yra alergiškas pasirinktam baltymų bei angliavandenių šaltiniui. Tokiu atveju jie yra keičiami į kitos kilmės. Jei alerginė reakcija stiprėja, dietą reikėtų pakeisti ar nutraukti nelaukiant 6-8 savaičių periodo pabaigos.

Kad eliminacinė dieta pavyktų, labai svarbu jos laikytis griežtai. Augintiniui negalima duoti jokių skanėstų ar kitų maisto produktų, net ir labai minimalaus kiekio. Nedingus alerginei reakcijai nebus jokios galimybės sužinoti, kas ją išprovokavo, todėl dietą reikės pradėti iš naujo. Taip pat svarbu, kad dieta neužsitęstų per ilgai. Visais atvejais rekomenduojama prieš pradedant eliminacinę dietą pasikonsultuoti su veterinaru.

Pašarai su hidrolizuotais baltymais

Tiksliai nustatytą šuns maisto alergiją galima suvaldyti. Pirmas ir svarbiausias žingsnis - eliminacinė dieta, kuri reikalinga nustatyti ar simptomai susiję būtent su maistu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pašaras būtų su vienos rūšies baltymų šaltiniu, dar vadinamas hipoalerginės sudėties. Hidrolizuoti baltymai yra suskaidyti į labai mažus peptidus ir laisvas aminorūgštis. Pašarai su hidrolizuotais baltymais dažniausiai yra priskiriami veterinarinėms dietoms, o tokius pašarus reikėtų rinktis tik su veterinaro rekomendacija. Pašarai su hidrolizuotais baltymais yra vienas tinkamesnių pasirinkimų vykdant eliminacinę dietą.

Reikėtų žinoti, kad baltymų hidrolizė yra sudėtingas procesas. Vieni gamintojai sugeba pasiekti geresnių rezultatų už kitus, todėl, atitinkamai, ir sudėtyje nurodyti hidrolizuoti baltymai tarp skirtingų gamintojų pašarų gali reikšti skirtingus rezultatus.

Subalansuota mityba

Subalansuota mityba padeda išspręsti priežastį, tačiau esant itin stipriems simptomams, gali būti reikalingos papildomos priemonės. Rekomenduojama susilaikyti nuo savarankiško vaistų skyrimo ar dozių keitimo.

Sėkminga šuns maisto alergijos kontrolė remiasi nuosekliu augintinio stebėjimu ir griežta mityba. Reikia nuolat stebėti augintinio odos, ausų, akių ir virškinimo pokyčius, net jei simptomai atrodo silpni. Lengvesniam būklės stebėjimui, pokyčius rekomenduojama užsirašyti. Reguliarios konsultacijos su veterinaru padeda laiku pastebėti komplikacijas.

Pasirinktos dietos laikytis reikia be išimčių. Šuo nuo turimos alergijos nepasveiks, jos neišaugs. Kiekvieną kartą į organizmą patekus alergenui bus matoma atitinkama alerginė reakcija. Reikia rinktis visavertį, subalansuotą pašarą alergiškiems šunims. Stabili mityba mažina uždegimą ir gerina savijautą.

Svarbu: Jeigu pastebite, kad Jūsų šuo turi aukščiau nurodytus alergijos požymius, patys nenaudokite jokių vaistų ar netgi natūralių gydymo priemonių. Pirmiausia, nuveskite savo naminį gyvūnėlį pas veterinarą.

Vitaminai ir priežiūros priemonės alergiškiems šunims

Vitaminai alergiškiems šunims yra gana įprastas būdas padėti susilpnėjusiai imuninei sistemai ir paspartinti Jūsų naminio gyvūnėlio odos bei kailio atsikūrimą. Tai tablečių pavidalo produktai, natūraliai padedantys kovoti prieš įvairias alergijas, pasižymi antiuždegiminėmis savybėmis, slopina histamino išskyrimą ir užblokuoja alergines reakcijas. Taip pat rekomenduojami preparatai odai ir su biotinu, amino rūgštimis ir cinku, dėl kurių šuns kailis ir oda atrodo žvilgantys, sveiki bei jauni.

Rekomenduojami nuo niežėjimo apsaugantys šampūnai šunims, kurie švelniai rūpinasi Jūsų naminio gyvūnėlio jautria oda.

Alergija bičių įgėlimams

Vasara - tai metas, kupinas nuotykių lauke tiek šunims, tiek jų šeimininkams. Tačiau šiltuoju metų laiku suaktyvėja ir bitės, o tai reiškia padidėjusią riziką susidurti su jų įgėlimais. Dauguma šunų į bičių įgėlimus reaguoja lengvai, tačiau kai kuriems gali pasireikšti rimta alerginė reakcija.

Kaip ir žmonės, šunys gali būti alergiški bičių nuodams, kurie patenka į organizmą įgėlimo metu. Daugeliu atvejų pasireiškia tik lokalus patinimas ir nedidelis skausmas. Kai kuriais atvejais šuniui gali išsivystyti sunki alerginė reakcija - anafilaksija. Jeigu pastebite, bet kokius rimtos alerginės reakcijos požymius, nedelsiant kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką.

Ką daryti, jei įtariate alergiją?

1. Konsultuokitės su veterinaru: Tiksliam alergijos nustatymui ir gydymui būtina veterinaro konsultacija.
2. Atlikite eliminacinę dietą: Griežtai laikykitės veterinaro nurodymų dėl dietos.
3. Stebėkite simptomus: Reguliariai stebėkite ir užrašykite visus pokyčius.
4. Venkite alergenų: Nustačius alergeną, griežtai venkite jo patekimo į šuns racioną.
5. Naudokite tinkamas priežiūros priemones: Rinkitės hipoalerginius šampūnus ir kitas priežiūros priemones.

tags: #ar #gali #buti #alergija #nuo #suniuko