Turto realizavimas yra svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemonės. Šis procesas yra veikiamas nuolatinės teisės aktų kaitos, o Aukščiausiasis Teismas nagrinėja daug bylų šiuo klausimu, todėl svarbu nuolat analizuoti ir tobulinti teisinį reglamentavimą.
Turto realizavimas yra ne tik procesas, už jo stovi suinteresuoti žmonės: skolininkas, išieškotojas, antstolis ir tretieji asmenys. Jų poreikiai, siekiai ir viltys, siejami su turto realizavimu, kardinaliai skiriasi. Svarbu, kurio asmens interesai šiandieninėje teisėtvarkoje iškeliami į pirmą vietą ir kurio žmogiškieji poreikiai ginami ir tenkinami Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Teismo sprendimas yra ir turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti. Todėl teismo sprendimo tikslas turi būti ne tik valstybės vardu deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos. Pažeistojo subjektyvinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t.
Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vienintelis tikslas, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą.
Vykdymo Procesas ir Teisinis Reglamentavimas
Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Tad galime daryti išvadą, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Vykdytini ne tik teismo sprendimai, bet ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notarų dokumentai, kai kurie administraciniai institucijų sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrolė. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai. Buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs atsakovas - skolininku. Abi šalys įgyja naujų procesinių teisių ir pareigų. Labai svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi.
Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog 9 proc. Lietuvos gyventojų yra buvę skolininkais ir asmeniškai buvo susidūrę su antstolių veikla, 25 proc. Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karučiūnienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai.
Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turės išieškoti priteistą sumą. Kyla pavojus, kad teismo antstolis faktiškai gali tapti išieškotojo atstovu vykdymo procese. Todėl labai svarbu griežtai proceso metu sureglamentuoti išieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Išieškojimas iš fizinių asmenų sudaro didžiausią vykdomųjų bylų dalį.
Skolininko Teisių Apsauga ir Vykdymo Ekonomiškumas
Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese. Vakaruose laipsniškai buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo, kadangi žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą. Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.
Turto Realizavimo Būdai ir Praktinės Problemos
Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape - aprašyti turto tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti. Pagal CPK, areštuojant turtą, skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.
Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius. Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.
Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta „žymiai mažesnės kainos“ sąvoka. Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas, nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Taip pat reglamentuotas vertėjo, kvietinių, eksperto dalyvavimas vykdant teismų sprendimus, nustatytos šių asmenų procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos.
Svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visas šalis: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus.
Pagrindiniai turto realizavimo būdai:
- Varžytynės (dominuojantis būdas)
- Pardavimas per prekybos įmones
- Pardavimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus
Priedai:
- E-varžytynės: www.evarzytynes.lt
- Antstolių raginimai įvykdyti sprendimą: www.antstoliai.lt
- Lietuvos Respublikos Seimo tinklapis: www.lrs.lt
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklapis: www.lrvk.lt
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinklapis: www.lrkt.lt
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklapis: www.tm.lt
Turto perdavimo procedūra
Vykdymo Išlaidos
Struktūriškai vykdymo išlaidos yra skirstomos į dvi sudedamąsias dalis. Viena dalis - vykdomosios bylos administravimo išlaidos (būtinos ir papildomos), susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kita - atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, kuri yra proporcinga išieškotos sumos dydžiui.
Teisės aktai įtvirtina išimtis, kada išieškotojas negali reikalauti, kad jo patirtos vykdymo išlaidos būtų dengiamos iš skolininko lėšų. Dažniausiai vykdymo išlaidos išieškotojui nekompensuojamos tada, kai išieškojimas nutrūksta dėl išieškotojo kaltės.
tags: #sprednimu #vykdymo #instrukcija #turto #realizavimo #budai