Veiviržėnų mokyklos muziejus - tai ne tik praeities sergėtojas, bet ir erdvė, kur kiekviena karta palieka savo pėdsakus. Įkurtas 1957 m., jis saugo ir pristato Veiviržėnų apylinkių istoriją, kultūrą bei švietimo paveldą.
Klaipėdos rajono žemėlapis, kuriame yra Veiviržėnai
Muziejaus Istorija ir Vadovai
Iki 2016 m. muziejus veikė visuomeniniais pagrindais. Tik nuo 2016 m. už jo priežiūrą pradėta mokėti.
Mokyklos muziejuje dirbo šie mokytojai:
- Istorikas Antanas Tyla, muziejaus įkūrėjas (1957−1958)
- Lituanistas Petras Butrimas (1958−1971)
- Istorikės Stanislava Kreišmontaitė-Daugėlienė (1971-1974, 1992-1994)
- Rūta Lukauskytė (1975-1978)
- Ona Tamošauskienė (1978-1991)
- Lituanistė Irena Urbonienė (1994-2015)
- Dailės mokytoja Alva Giržadienė (2015 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais)
- Nuo 2016 metų sausio 1 d. - tautodailininkė, ekspertė Valdonija Karaliūnienė
Muziejaus Patalpos
1957-1969 m. muziejėlis glaudėsi pagrindinio mokyklos pastato 9 m2 kambarėlyje. 1970 m. jis buvo perkeltas į Veiviržėnų apylinkės patalpas. 1978 m., pastačius II mokyklos priestatą, muziejui buvo skirta didesnė patalpa. 2009 m. gimnazijos direktorius skyrė muziejui erdvesnes patalpas renovuotame pastate. 2014 m. Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė lėšų naujiems baldams ir patalpų atnaujinimui.
Eksponatai
Pirmieji eksponatai buvo surašyti paprastame sąsiuvinyje - 151 įrašas. Vėliau, surinkus daugiau eksponatų, P. Butrimas ėmė registruoti ir aprašyti juos. Pirmoje knygoje jau 1570 įrašų.
Eksponatų skaičius nuolat augo:
- 151 - 1958 m.
- 1261 - 1969 m.
- 2176 - 1973 m.
- 2906 - 2008 m.
- 2016 m. sausio 1 d. - 5016 pagrindiniame fonde ir 1913 pagalbiniame fonde
Muziejuje galima rasti akmeninių kirvukų, 17−20 a. monetų, banknotų, maldynų, signataro Jurgio Šaulio dienoraščio kopiją ir jo asmeninius daiktus, įvairių dokumentų kopijas, nuotraukas, darbo ir buities įrankius, skulptūrėles, dailės kūrinius ir kt.
Turtinga knygų kolekcija atskleidžia ištisą mūsų raštijos, leidybos ir knygnešystės istoriją: čia XX a. I pusėje ir seniau išleisti vadovėliai, žodynai, žinynai, maldaknygės, giesmynai, grožinė literatūra, reti leidiniai lotynų kalba, Rygiškių Jono vadovėliai, J. Damijonaičio „Lietuvių kalbos gramatika“, M. Stankevičiaus vadovėlis „Negyvoji gamta, 1921, 1881 metais Sankt Peterburge išspausdintas „Aritmetikos uždavinių rinkinys“.
Seniausia knyga - „Les Voux Temeraites“ ou L‘enthausiasme“, 1799 m. Įdomus 1893 metų statistinės apžvalgos žinynas - „Kovenskaja gubernija“, kuriame minimi ir Veiviržėnai.
Lankytojai
Kito ir lankytojų skaičius.
- 1970 - 305
- 2006 - 921
2009 m. persikėlus į naujas patalpas, lankytojų skaičius padaugėjo iki 1000 ir daugiau. Pagrindiniai lankytojai - mūsų ir aplinkinių mokyklų mokiniai. 1970 metais persikėlus į apylinkės patalpas, padaugėjo lankytojų iš Klaipėdos rajono, šalies, lankėsi svečiai iš Bulgarijos, JAV.
Kraštotyrinė Veikla ir Turizmas
Veiviržėnų mokyklos muziejaus įkūrėjo tikslas buvo padaryti muziejų Veiviržėnų apylinkės istorijos muziejumi. Mokiniai rinko archeologinius radinius, medžiagą apie apylinkės piliakalnius, pilkapius, senas kapinaites, žemės valdymo istorijos dokumentus, darbo įrankius, monetas ir kt. Pradėta rašyti mokyklos istorija.
Tuo metu rajone ir mokykloje buvo organizuojami turistiniai - istoriniai (kraštotyriniai) maršrutai po Lietuvą ir gimtąsias apylinkes. Tokių žygių tikslas - ne tik gimtinės, šalies pažinimas, bet ir domėjimasis Lietuvos praeities liudininkais pilimis, piliakalniais, dvarais, įdomiais pasakojimais, legendomis.
1958 m. mokytojui A. Tylai išvykus dirbti į Istorijos institutą Vilniuje, muziejų turtino, organizavo kraštotyrinį darbą su mokiniais 1958-1971 m. Petras Butrimas.
Kraštotyrinis darbas vėl siejamas su turizmu. Parenkami įdomūs mokiniams maršrutai, organizuojamos išvykos, turistiniai sąskrydžiai, medžiagos rinkimas. Stebina mokinių aktyvumas toje veikloje. Bendras tokių visos mokyklos išvykų pėsčiomis, dviračiais kelias per mokslo metus - net 4633 kilometrai. Sukaupta vertingos medžiagos apie knygnešius, kunigaikštį Oginskį, Trepkalnio dvaro vardą, Vyskupiškių kaimą ir kt.
1970 m. P. Butrimas bendradarbiavo su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, kuriam perdavė daug surinktos tautosakos, susirašinėjo su A. Tyla, kuris padėjo kaupti medžiagą iš archyvų apie Veiviržėnus ir mūsų mokyklą.
Po P. Butrimo mirties, šį darbą tęsė istorijos mokytoja Stanislava Kreišmontaitė-Daugėlienė (1971-1974, 1992-1994). Su mokiniais pertvarkė ekspoziciją, pakeitė užrašus po eksponatais.
S. Daugėlienei išėjus ilgalaikių atostogų, muziejui vadovauja ir su mokiniais dirba istorikė Rūta Lukauskytė (1975-1978). Jaunieji kraštotyrininkai mėgsta keliauti dviračiais, todėl aplankytos įdomesnės rajono vietovės - Priekulė, Dreverna, Ablinga ir kt., kaupta medžiaga apie rajoną. Tuo metu surinkta vestuvių papročių, dainų, pasakojamosios tautosakos.
Rūtai Lukauskytei išvykus dirbti į Klaipėdą, kraštotyrinį darbą organizuoja ir muziejui vadovauja istorikė Ona Tamošauskienė. Muziejus perkeltas į naujas patalpas mokyklos priestate. Čia daugiau vietos vis didėjančiam eksponatų skaičiui, nemažam jaunųjų kraštotyrininkų būreliui (20 narių), kuris aktyviai dalyvavo ekspedicijoje, kaupė medžiagą mokyklos metraščiui, surinko paminklų konservavimo institutui vertingos medžiagos apie buvusį Liepaičių dvarą bei Dudinėlių palivarką.
Nuo 1994 m. rudens iki 2015 m. rugsėjo 1 d. muziejaus vadovė - Irena Urbonienė. Su kraštotyrininkų būreliu dirbo 1992-2015 metais.
Ekspozicijos
2015 m. muziejuje buvo 13 ekspozicijų:
- Darbo ir buities įrankiai
- Kultūra, švietimas, istorija
- Mokyklos istorija
- Veiviržėnų istorija
- Archeologiniai radiniai
- Numizmatika
- Audiniai
- Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys
- Iškilieji veiviržėniškiai
- Bažnyčios istorija
- Gintaro dirbiniai
- Suvenyrai
- Apdovanojimai
Muziejuje įkurta erdvė, kurioje atsispindi mokyklinės klasės ir ugdymo raida. Čia galima rasti senovinius mokyklinius baldus, medinę kuprinukę, vadovėlius, grifelines lenteles, kotelius, iš cheminio pieštuko padarytą rašalą, rašiklių rinkinį, mokytojų parengtus klasės darbo planus, įvairių mokomųjų dalykų pamokų planus, mokinių stebėjimo dienoraščius, mokinių sąsiuvinius ir kt.
Mokiniai per edukacinius užsiėmimus galėjo uždavinius spręsti ir gimtosios kalbos mokytis iš J. Damijonaičio Aritmetikos uždavinyno ir Lietuvių kalbos gramatikos, istorinės tiesos semtis iš J. Norkaus vadovėlio (1935, 1936 m.) ir kt.
Už gerai atliktas užduotis to laikotarpio skatinimo priemonės - morka, naminės duonos arba pyrago riekė, padėta po vadovėliu, sąsiuviniu. Ir bausmės už nusižengimus - klūpoti ant žirnių, iškėlus virš galvos šepetį ar kitą daiktą.
Didelio lankytojų dėmesio sulaukė mokyklos istorija, 1946 m. Per kalendorinius metus fondas buvo papildomas 100-600 eksponatų. Jie surinkti iš Veiviržėnų seniūnijos, daugelis turi išliekamąją vertę.
2000 m. Juozapas Paliakas dovanojo signataro Jurgio Šaulio dienoraščio, rašyto 1915-1935 m., ir įvairių dokumentų kopijų. 2010 metais Česlovas Tarvydas - signataro Jurgio Šaulio asmeninių daiktų ir dailininko J. Mackevičiaus tapytą jo portretą. Senų spaudos leidinių, knygų, kalendorių, šventųjų paveikslėlių, darbo ir buities įrankių, nuotraukų, albumų, rankdarbių, audinių, knygų dovanojo K. Jocienė, B. Bielskienė, A. Kundrotienė, M. Puškorienė, M. Jokšienė, B. Mudrich, V. Raudonius, J. Paliakas, V. Pozingis, T. Jokšienė, V. Bieliauskienė, T. Kerpienė, N. Milašienė, D. Butrimaitė-Dirgėlienė, Z. Vendelienė, R. Bagdonavičienė, mokiniai, kraštotyrininkai ir kiti.
Nuo 2009 m. pradėta vesti atskirai pagrindinio ir pagalbinio fondų apskaita, tada muziejuje buvo 3006 eksponatai.
Lankytojai ir Ekskursijos
2015 m. Muziejų kasmet aplankė 300-1000 lankytojų iš aplinkinių mokyklų ir svečiai iš kitų šalių - Šveicarijos, iš Vokietijos net 6 grupės (2012-2013 m.), Austrijos, Italijos, Izraelio, Turkijos, Lenkijos. Iš Lietuvos - Klaipėdos, Kėdainių, Jonavos, Akmenės, Kretingos, Panevėžio, Biržų Mažeikių, Šilutės miestų ir rajonų, Vilniaus dailės akademijos ir kt.
1996-1997 m. m. vesta 21 ekskursija, 2011-2013 metais - 76 ekskursijos: 37 teminės, 39 apžvalginės. Žemesniųjų klasių mokiniams patikdavo mini ekskursijos per ilgąsias pertraukas.
Įsimintini buvusių mokyklos abiturientų susitikimai, 2009-2010 m. m. jų buvo net 9. Tai susitikimai su praeitimi, kurių laukia buvę mokiniai ir jų mokytojai. Laidai parengiamas aplankas, kuriame sudėta medžiaga, susijusi su ja: sąrašas, rašinėliai, pasiaiškinimai, nuotraukos, pažymių suvestinės, įrašomi linkėjimai auklėtojams, mokyklinių prisiminimų akimirkos ir kt. Kiekvienas ieško savo buvimo mokykloje ženklų ir labai laimingi, kai randa.
Muziejaus šeimininkai, jo puoselėtojai, Veiviržėnų krašto istorijos rinkėjai ir sergėtojai buvo jaunieji kraštotyrininkai bei muziejininkai ir jiems vadovavę mokytojai. Kasmet būdavo po 1-2 būrelius, kuriuose 8-27 nariai, per savaitę buvo skiriamos 4-8 valandos.
Tai, ką per 1995-2015 metus išgirdome, užrašėme, surinkome, tyrinėjome, nufotografavome, susisteminome, tapo priemone kai kuriems mokomiesiems dalykams, papildoma informacija pažinimo procese, šaltiniu kultūros ir istorijos tyrinėjimams ne tik mūsų mokiniams, bet ir Klaipėdos, Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų, Klaipėdos kolegijos studentams veiviržėniškiams, rašantiems kursinius ir diplominius darbus.
Dirbdami tiriamąjį - kaupiamąjį darbą, būrelių nariai suprato, kad turime turtingą kultūros paveldą ir įdomią krašto istoriją, kad nelengva parengti darbus rajono ir šalies konkursams, svarbiausia - kad išliktų darbų tęstinumas.
Kaupiamųjų ir tiriamųjų darbų 1997-2002 metais mokėmės Klaipėdos jaunimo turizmo centro Giruliuose organizuotose mokomosiose jaunųjų kraštotyrininkų ir muziejininkų stovyklose ir Lietuvos jaunimo turizmo centro Vilniuje organizuotose jaunųjų muziejininkų mokyklose bei Nacionalinėje jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijoje.
Stovykla Giruliuose kraštotyrininkams buvo didžiausia dovana už visus metų darbus. Jose buvo organizuojama įdomi veikla: konkursai, meninės programos, ekskursijos po istorines vietas, žymių žmonių gimtines, praktiniai darbai. Čia gavome ir pirmąsias darbo su kompiuteriu pamokas. Lietuvos jaunimo turizmo centre jaunųjų muziejininkų mokykloje dvejus metus mokėsi dvi mūsų jaunosios muziejininkės - L. Beržanskaitė ir A.
Muziejuje buvo vedamos integruotos istorijos, aplinkos pažinimo, anglų, lietuvių kalbų pamokos, klasių valandėlės, susitikimai, seminarai.
Visus mokyklos, miestelio, seniūnijos svarbesnius įvykius, renginius aprašėme KRONIKOJE (1995-2015 m.) ir METRAŠTYJE (2000-2015). Juose esančia informacija naudotasi rašant Veiviržėnų ir mokyklos istoriją, rengiant darbų pristatymus, pranešimus, straipsnius į spaudą.
Nuo 2000 m. kiekvienais mokslo metais užrašyta svarbiausia informacija apie ugdymo procesą, sudėtos mokyklos ir miestelio renginių nuotraukos. 2001-2002 m. leidome laikraštėlį „Viržis“. Nuo 2007 m. buvo vedama Renginių registravimo, o nuo 2011 m. Parengti lankstinukai ir atvirukas „Veiviržėnų mokyklos istorijos muziejųs“, „Veiviržėnai“.
Be abejo, verta aplankyti ir apgyvendinimo įstaigas, tokias kaip kaimo turizmo sodybos, kurių apylinkėse netrūksta. Pavyzdžiui, Ablingos apylinkėse galima rasti jaukių sodybų, kur galima ne tik pailsėti, bet ir susipažinti su vietos tradicijomis bei gamta.