Šiandieninėje turto vertinimo srityje Lietuvoje ryškėja poreikis peržiūrėti esamą priežiūros sistemą. Esama tvarka, nors ir siekianti užtikrinti kokybę, susiduria su iššūkiais, kurie verčia ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Dabartinė Sistema ir Jos Trūkumai
Šiuo metu norint tapti turto vertintoju Lietuvoje, reikia įgyti aukštąjį išsilavinimą, išklausyti specialų mokymų kursą, trejus metus dirbti vertintojo asistentu, sėkmingai išlaikyti vertintojo egzaminus ir kasmet skirti bent 20 valandų kvalifikacijos kėlimui dalyvaujant profesiniuose seminaruose. Apmokymų procesas gali užtrukti ketverius metus ar net ilgiau. Vertintojo asistentas taip pat privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir išlaikyti vertintojo asistento egzaminą.
Šiandien turto vertintojus prižiūri Turto vertinimo priežiūros tarnyba, tačiau tiek patys vertintojai, tiek LR Finansų ministerija turi jai priekaištų. Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė Delfi TV laidoje „Delfi tema“ teigia, kad pagrindinė problema yra neefektyvi turto vertinimo sektoriaus priežiūros sistema.
I. Muckutės teigimu, daug metų iš pačių vertintojų buvo gaunama pasiūlymų keisti Turto vertinimo pagrindų įstatymą, kuris 2012 metais pakeitė 1999-ųjų teisės aktą (buvo sugriežtintas). Finansų ministerija 2019 metais inicijavo teisėkūros stebėsenos procedūrą ir jos metu surinko informaciją, kad patys vertintojai pritaria įstatymo keitimui. Pagrindinė išsiaiškinta problema - neefektyvi priežiūros sistema, apimanti licencijavimą, kvalifikacijos kėlimą ir turto vertintojų darbo priežiūrą (patikrinimus).
Finansų ministerijos atstovės teigimu, Lietuvoje tokios veiklos kaip turto vertinimas buvo griežtai prižiūrimos, tačiau, matant, kad kitose Europos šalyse einama dereguliavimo keliu, sukuriant saugiklius rizikų išvengimui, mūsų šalyje taip pat norima atsisakyti griežtos valstybinės turto vertintojų veiklos kontrolės. Pašnekovės teigimu, vertintojai kritikavo atitikties vertinimą, egzaminavimo sistemą, nepakankamą kvalifikacijos kėlimo kokybę ir priežiūros sistemos neefektyvumą.
Institucija, atlikdama vertintojų priežiūros funkcijas, dažnai nustato formos neatitikimus, o ne vertės klaidas, o teismai išaiškino, kad tokios išvados nekeičia pačios vertinimo ataskaitos.
#159 Tablečių gamyba: investicijos ir rizikos. Kaip keičiasi Perlo terminalų sprendimo bendrovė?
Profesionalesnė Priežiūros Institucija
Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas ir „Inreal“ Vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis teigia, kad vertintojų bendruomenė nekvestionuoja valstybinės turto vertintojų priežiūros būtinybės, tačiau abejoja institucijos specialistų profesionalumu ir gebėjimu vertinti turto vertinimo ataskaitas.
A. Šešplaukis aiškina, kad vertintojai buvo daugmaž patenkinti priežiūros institucijos darbu, tačiau nerimą kėlė jos direktoriaus išleisti įsakymai, kurie leido priežiūros institucijai vienašališkai spręsti, ar turto vertinimo ataskaita gera, ar bloga. Dėl to buvo siūloma grįžti į laiką, kuomet Garbės teismas spręsdavo, gera ar bloga ta ataskaita, kad ataskaitos audito procese dalyvauti ir vertintojai, kad nebūtų vienašališko sprendimo. Institucija nesigilindavo, dėl ko ataskaita parengta netinkamai - ar kablelis ne ten padėtas, ar tikrai įvelta vertinimo klaida.
Dėmesio centre turto vertintojų ataskaitos gali atsidurti prevenciškai arba tais atvejais, kai jomis nepatenkinti būsto pirkėjai, valstybinės institucijos, kurios tam tikrais atvejais naudojasi turto vertinimo paslaugomis, arba kreditą išduodančios institucijos. I. Muckutė teigia, kad ir pačios kreditavimo įstaigos (bankai, kredito unijos ir pan.) pagal Europos centrinio banko ir Lietuvos banko reikalavimus privalo vertinti, kas atlieka turto vertinimą, ir gali kelti klausimus, kodėl turtas buvo įvertintas konkrečia suma.
Kreditavimo įstaigos paprastai turi savo patikimų turto vertintojų ir turto vertinimo bendrovių sąrašus ir yra galintys adekvačiai įvertinti gautą turto vertinimo ataskaitą. Finansų ministerijos atstovė pabrėžia, kad vertintojų veiklą prižiūri valstybė ir kreditavimo įstaigos, kurios yra labiau suinteresuotos atlikti kokybišką priežiūrą.
Siūlomas Valstybinio Reguliavimo Atsisakymas
Ir ministerija, ir vertintojų bendruomenė sutinka, kad turto vertinimo priežiūros sistemoje yra spragų, tačiau, panašu, skirtingų. I. Muckutės teigimu, Finansų ministerijoje parengtos kelios galimos alternatyvos, kaip turėtų atrodyti turto vertinimo sektorius.
Ekspertai įvertino alternatyvas, ir Finansų ministerija Vyriausybei pateikė variantą, kuriame valstybė lieka vertintojų priežiūros sistemoje - ji turėtų atlikti patikrinimus, o kitos priežiūros funkcijos (kvalifikacijos kėlimas, egzaminavimas, etikos priežiūra) paliekamos profesinei savivaldai. Tačiau Vyriausybei toks pasiūlymas netiko.
Vyriausybė siekia dereguliavimo, mažiau biurokratijos, ir paprašė panagrinėti dereguliavimo variantą. Finansų ministerija pasikalbėjo su naudotojais (valstybinėmis institucijomis, bankų asociacija) ir gavo atsakymą, kad naudotojai gali patys tikrinti, prižiūrėti kokybę. Iš tikrųjų, šiandien apie 90 proc. turto vertinimo ataskaitų parengiama kreditavimo įstaigų prašymu, o likusi dalis - valstybės institucijų. Abiem atvejais naudotojai gali patys įvertinti ataskaitą.
Praktiškai tai reikštų, kad turto vertintojų profesija nebebūtų licencijuojama, o žmogus, kuris nori būti turto vertintoju, turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją ir žinių. Tai galėtų užtikrinti turto vertintojų asociacijos. I. Muckutė pabrėžia, kad valstybinę priežiūrą gali pakeisti skaitmeninės galimybės, nes internete galima rasti daug informacijos, taip pat turime neribotas skaitmenines galimybes saugoti duomenis, informaciją, statistiką ir pan.
Asociacijos Kritika Dėl Dereguliavimo
Lietuvos turto vertintojų asociacija tokius planus vertina neigiamai ir sako, kad tokia tvarka Lietuvą sugrąžintų į 1995-uosius. A. Šešplaukis teigia, kad įsigaliojus tokiai tvarkai, bet koks žmogus, sakantis, kad turi kvalifikaciją, galėtų užsiregistruoti kažkur „debesyse“ ir atlikti turto vertinimą, kuris bus priimtas banke ar pan.
A. Šešplaukis kritikuoja, kad bankai turi savo priežiūros skyrius, bet juose dirba keli žmonės, kurie visų ataskaitų neperžiūri. Taip pat Lietuvoje ne tik bankai išduoda būsto kreditus, dar turime kredito unijas, kuriose ne visose yra skyriai, skirti turto vertinimo ataskaitų peržiūrai, tikrinimui. Pašnekovo teigimu, jau daugiau nei dešimtmetį nekilnojamojo turto brokerių bendruomenė prašo valstybės jų veiklos reguliavimo, nes situacija, kai NT brokerio paslaugas gali teikti bet kas, augina šešėlinę ekonomika, griauna profesijos reputaciją. Šiandien tos pačios grėsmės kyla ir vertintojams.
A. Šešplaukis aiškina, kad dešimt metų vertintojų veiklos reguliavimas buvo nuosekliai griežtinamas, didinami reikalavimai kvalifikacijos kėlimui, o dabar nuspręsta, kad šią profesiją reikia dereguliuoti. Nebelieka licencijos, nebelieka vertintojų veiklos priežiūros. Vertinimu užsiimti galės visi, kas nori, nepaisant išsilavinimo, žinių bei patirties. Užteks prisistatyti „vertintoju, turinčiu nepriekaištingą reputaciją“.
Pašnekovo teigimu, dereguliavus vertintojų veiklą, jūsų turtą ar verslą galės vertinti bet kas - draugas, kaimynas ar šiaip „žmogus iš gatvės“, svarbu tik, kad nebūtų artimas giminaitis.
Paslaugų Įkainių Kilimas
Šiuo metu Finansų ministerija gludina turto vertinimo priežiūros pakeitimo projektą ir planuoja pasiūlymus teikti derinimui suinteresuotoms šalims rudenį. I. Muckutės teigimu, svarstant turto vertintojų priežiūros keitimo alternatyvas, nereikia pamiršti, kad šiandien yra skaitmeninių ir kitų įrankių, kaip būtų galima suvaldyti grėsmės, kylančias atsisakius valstybinės turto vertintojų priežiūros.
Licencijavimo atsisakymas netgi padidina konkurenciją ir rinka gali tapti efektyvesnė. Tačiau turto vertintojų atstovas A. Šešplaukis teigia, kad naujoji tvarka rinkoje ne tik sukels chaosą, bet ir privers turto vertintojus kelti paslaugų kainas. Tai reikštų, kad būsto pirkėjams, kuriems reikia turto vertinimo, už šią paslaugą reiktų mokėti daugiau.
Be to, licencijų panaikinimas leistų rinkoje pradėti dirbti pavieniams, asociacijoms nepriklausantiems asmenims, kurie kaimynams ar tolimiems giminaičiams atliktų turto vertinimus pigiau ir tokius, kokių prašo užsakovai. A. Šešplaukis svarsto, kad visa atsakomybė krenta ant asociacijų pečių, kurios turės licencijuoti, suteikti kvalifikaciją, prižiūrėti turto vertintojų, priklausančių asociacijai, veiklą. Taip pat atsiras pavienių vertintojų, kurie nebus asociacijose, bet darys vertinimus ir darys juos pigiau, darys tokius, kokių paprašo užsakovas.
A. Šešplaukis nerimauja, kad nesikartotų 2008 metų istorija, kai vertintojai buvo kaltinami dėl bankų žlugimo, kai irgi bankai prižiūrėjo vertintojus.
Lietuvos Turto Vertintojų Asociacijos veikla
- Išrinkta nauja LTVA Valdyba 2024-03-22 d. vykusiame Visuotiniame LTVA narių susirinkime.
- LTVA IŠVAŽIUJAMASIS SEMINARAS | 2024-05-24/25d. LIETUVOS TURTO VERTINTOJŲ ASOCIACIJA MINI SAVO VEIKLOS 30-metį!
- Kviečiame skirti 1,2 proc. GPM iki gegužės 2 d.
- 2023-04-04 d. išrinktas naujas LTVA viceprezidentas.
- LTVA 2022-07-26 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą ir gavo atsakymą raštu Nr. DĖL NT SANDORIŲ DUOMENŲ TEIKIMO.
- 2020-08-01 LTVA valdybos narė Jurgita Banytė įgijo filosofijos daktaro laipsnį, Vadybos studijų nekilnojamojo turto srityje.
SVARBU: atnaujinta ESG anketa Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai skelbia atnaujintą ESG kriterijų klausimyną ir jo pildymo aprašą. Primename, kad šį klausimyną yra privaloma pildyti vertinant pastatus ar jų dalis įkeitimo tikslu. Šis klausimynas ir jo pildymo aprašas keičia ankstesnius klausimynus ir aprašus, skelbtus iki 2025-11-06 dienos.
Dėl ESG kriterijų lentelės pildymo aprašo Informuojame, kad dėl AVNT paskelbto ir 2025-08-20d. AVNT seminare pristatyto ESG kriterijų lentelės pildymo aprašo įkeitimo tikslu įgyvendinimo, verslo vertintojų bendruomenė, AVNT ir Lietuvos bankų asociacija (LBA) geranoriškai susitarė taikyti šiuos įgyvendinimo etapus:
- 1 etapas (susipažinimo - pabandymo) - iki š.m. spalio 01 d.
INFORMACINIS PRANEŠIMAS Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) paskelbė klausimyną dėl ESG (aplinkosaugos, socialinių ir valdysenos) veiksnių.
Mokymai Birštone jau birželio 13 d. Seminaro pranešimai: „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų naujienos“, „Tvarumas-mūsų bendra ateitis. Mokymai Birštone jau birželio 13 d.
Įvyko Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigiamasis susirinkimas 2025-01-17 įvyko AVNT sušauktas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų (toliau - Rūmai) steigiamasis susirinkimas.
tags: #turto #vertintoju #asociacija