Įvedus etatinį apmokėjimą, dalis mokytojų Lietuvoje piktinasi, kad jų atlyginimai sumažėjo. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad mokytojai gavo pranešimus be aiškių atlyginimų, tik su klausimu, ar sutinkama dirbti pasikeitusiomis sąlygomis. Dauguma į profesinę sąjungą besikreipiančių mokytojų nurodo, kad po reformos jų atlyginimai mažėja, nors konkretūs skaičiai nėra aiškūs.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tvirtina, kad įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, didės ne tik atlyginimai, bet ir bus sudarytos geresnės darbo sąlygos, ypač jauniems pedagogams. Tačiau mokytojai ir profsąjungų atstovai abejoja naująja darbo apmokėjimo tvarka, nuogąstauja dėl mažesnių atlyginimų ir didesnio darbo krūvio.
Neaiškumai ir Nusivylimas
Mokyklose tvyro įtampa ir nusivylimas. Pasak mokytojų, konkretumas nėra aiškus, nes mokyklų vadovai teigia, kad nežino finansinės mokyklos situacijos. Mokytojai nežino, su kuo sutinka: vieni iš baimės pasirašo, kiti - ne. Aišku, reikia palaukti spalio mėnesio, kada bus už pilną mėnesį gauti pinigai ir kaip žadėta ministerijos, kad spalio mėnesį turėtų pasiekti pinigai savivaldybes būtent asignavimams spec. poreikių vaikams, pagalbos mokiniui specialistams. Tada vadovai labiau turėtų matyti vaizdą, kaip atrodys jų biudžetas ir tada pasimatys mokytojams, koks realus skirtumas nuo praeitų metų. Ypač tiems, kurie turės tą patį valandų skaičių, kaip pernai.
Visą rugsėjo mėnesį dar bus stumdymasis, dalinimasis. Gali būti, kad be spalio mėnesio atlyginimo niekas ir nežinos už ką ir už kiek dirbą. Mokytojai pasirašo lapelius net nežinodami darbo sąlygų ir skaičiuoja atlyginimus, kurie vis tiek turės būti perskaičiuoti. Pasak jų, dabar mokytojai yra tarsi „nelegalai“.
Krūvio Skirstymo Problemos
Pastebima tendencija dėl krūvio skirstymo, kad neužtenka pinigų trečiai kišenei. Vyksta susipriešinimas tarp mokytojų, kad tie, kurie dirba ir turi didesnį krūvį kontaktinių valandų, negauna valandų iš trečios kišenės, o kitos mokytojos, gaudamos mažai kontaktinių valandų, gauna daugiau iš trečios kišenės finansuojamų valandų. Kitose mokyklose net ir įspėjimo lapeliuose nerašoma, kad būtent iš trečios kišenės bus skirta pinigų, nes jie sako neturim, nežinom ir pan.
Mokytojai taip pat tikina, kad daugiausia bus problemų skirstant „trečiosios kišenės“ pinigus, t. y., nustatant valandas už veiklą bendruomenėje: klasės kuravimą, renginių organizavimą ir t.t. Mokytojas Žydrūnas Mickeliūnas teigia, kad trečioji kišenė - ant vandens šakėmis prirašyta. Jeigu tai anksčiau buvo „kita apmokama veikla“ ir jos neleido mokyklos ugdymui skirtų lėšų trūkumas - dabar, tuo labiau tų lėšų nėra.
O ir bendruomeniškumo valandų paskirstymas sukelia klausimų, ar mokyklų vadovai neims savivaliauti. Pasak Ž. Mickeliūno, darbo tarybos fikcija, jos realiai neturi jokių svertų kažką atstovauti, jei profsąjunga menka ar jos nėra, tai čia jau vadovas yra Viešpatis.
Švietimo ir Mokslo Ministerijos Pozicija
Švietimo ir mokslo ministro patarėjo Armino Varanausko teigimu, finansų sistema priklauso daugiausia nuo mokinių skaičiaus. Mokykloms yra sukurtos visos galimybės žinoti konkretų šių metų finansavimą, kuris jiems turėtų atitekti. Preliminarūs skaičiai pagal praeitų metų mokinių skaičius mokykloms buvo pateikti daugiau nei prieš mėnesį, o visi teisės aktai, kuriais remiantis kiekviena mokykla ir (ar) savivaldybė galėjo viską pasiskaičiuoti savarankiškai, yra priimti prieš kelis mėnesius, o jų projektai buvo žinomi dar anksčiau.
Labai didelė mokytojų dalis jau žino visus atsakymus, nes tų mokyklų vadovai suskubo tvarkytis nuo pačių pradžių ir sugebėjo visiškai sėkmingai pasiruošti šiam pokyčiui. Šiais klausimais mokytojus konsultuoja ir Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultacijos. Nuolat atnaujinamas specialus interneto tinklalapis etatinis.lt, jame skelbiama skaičiuoklė, padedanti savarankiškai apsiskaičiuoti būsimą atlyginimą mokytojams ir mokyklų vadovams.
A. Varanauskas neslėpė, kad yra ir tokių atvejų, kai atlyginimai, lyginant su pernai, mažėja. Taip esą gali nutikti tik tada, jei sumažėjo mokytojo darbo krūvis dėl mažėjančio klasių ir pamokų skaičiaus, jei nustojo galioti terminuotas koeficiento didinimas, pavyzdžiui, praeitais metais mokytojas dirbo su 5 spec.
Premjero Ragina Palaukti Spalio
Premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė mokytojams palaukti spalio ir tik tada išsiaiškinti, kodėl vienam ar kitam mokytojui sumažėjo atlyginimas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo. „Atvirkščiai - keturiems mėnesiams skirta 17 mln. eurų daugiau, kitais metais - dar 95 mln. eurų“, - sakė premjeras.
Artimiausiu metu taip pat bus sudaryta Finansavimo ir etatinio apmokėjimo reformos pokyčių koordinavimo darbo grupė. Darbo grupės nariai kartu su ŠMM stebės, kaip sekasi įgyvendinti etatinio modelį ir panaudoti savivaldybėms skirtas lėšas mokytojų atlyginimams didinti. Lapkritį numatoma atlikti mokytojų atlyginimų tyrimą ir sudaryti žemėlapį pagal savivaldybes.
Etatinio Apmokėjimo Modelis
Pagal Seimo vasaros pradžioje patvirtintą naują etatinio mokytojų apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo pamokinį mokytojų apmokėjimą keičia valandinis apmokėjimas - mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus - iki 40 proc. visų valandų. Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.
ŠMM teigia, kad nuo šiol mokytojo etatą sudarys 3 dalys: kontaktinės valandos (pamokos, būreliai, konsultacijos, vadovavimas mokinių brandos darbams), nekontaktinio darbo valandos (pasiruošimas pamokoms, pasiekimų vertinimas) ir nekontaktinės valandos mokyklos bendruomenei (darbas su tėvais, vadovavimas studentų pedagoginei praktikai ir kiti mokyklos bendruomenei svarbūs darbai).
Etato dydis visų dalykų mokytojams bus vienodas- dabar dažnai lietuvių kalbos ar matematikos mokytojai turi didesnį pamokų skaičius nei dailės ar muzikos mokantys jų kolegos. Etatas galės būti skaidomas- rekomenduojama ne smulkiau nei 0,25 etato. Taip pat mokytojas toje pačioje ar keliose mokyklose galės dirbti ir daugiau negu 1 etatu.
Finansavimas ir Atlyginimų Augimas
Švietimo biudžetas yra 15 proc. didesnis ir numatyti asignavimai yra ugdymo reikmėms, pedagogų atlyginimams nuo rugsėjo 1-os 8 proc. Dabar, skaičiuojant vienai pareigybei, tenka 799 valandos, o nuo kitų mokslo metų teks 756 valandos. Kalbant apie švietimo pagalbos specialistų etatus, kitais metais lėšos auga 1,6 mln. eurų, šie asignavimai pasieks ir mokyklas. Tai pat kalbame apie tuos pačius vadovėlius. Vadovėliams šiais metais yra skirta 2 mln. daugiau ir jie ateina tiesiai į mokyklas, tačiau žinome, kad ta problema yra ir tai, jog mes dar jų ne visus ir turime. Manau, kad finansavimas yra augantis ir neseniai biudžetą tvirtinant padidinom dar 5 mln. eurų neformaliajam švietimui, kas yra labai svarbu.
Pagal nacionalinį partijų susitarimą turime pasiekti, kad pedagogų atlyginimas siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir šių metų ketvirtam ketvirtyje tai bus padaryta. Toliau yra numatomi susitarimai su profesinėmis sąjungomis ir tas didėjimas yra numatytas nuo 2025 metų rugsėjo mėnesio.
Pasak švietimo viceministro R. Skaudžiaus, šiuo metu yra siekiama, kad mokytojo atlyginimas sudarytų 130 procentų vidutinio šalies atlyginimo. Jo teigimu, remiantis 2022 metų lapkričio duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas svyruoja nuo 1780 eurų iki maždaug 2020 eurų prieš mokesčius.
R. Skaudžiaus teigimu, pedagogų atlyginimas Lietuvoje yra vienas iš sparčiausiai kylančių tarp EBPO šalių. Jis yra nuo 2019 iki 2023 metų pakilęs 60 procentų.
Mokytojų trūkumas
Pedagogų trūkumas - ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bei likusio pasaulio problematika. Visame pasaulyje, net ir ten, kur mokytojų atlyginimai yra vieni aukščiausių, yra juntamas mokytojų trūkumas. Lietuvoje mokytojų vidutinis amžius yra gerokai virš 50 metų ir artėja natūrali kaita, ir ta situacija, net ir tame pačiame mieste, bet skirtingose mokyklose, gali būti skirtinga.
Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, mažiausiai apie 600 mokytojų kasmet, kiekvieną vasarą yra ieškoma. Pastebima, jog vienų specialistų trūksta, o kitiems neužtenka net ir siūlomų darbo vietų. Lietuvių kalba ir literatūra, matematika, gamtos mokslai, anglų kalba, ypatingai specialistų poreikis yra jaučiamas Vilniuje, taip pat istorijos dalykai - iš esmės, tai tie pagrindiniai dalykai.
Siekiant pritraukti jaunus specialistus, pasirinkus pedagogikos studijas, yra gaunama stipendija. Būtent šioms kryptims yra išskirta dar papildoma priemonė, kad paskutinių kursų studentai, kurie sudaro sutartį arba su savivaldybe, arba su mokykla ir įsipareigoja po studijų dirbti mokykloje bent 3 metus per 5 metų laikotarpį, tai jiems stipendija yra padidinama nuo 300 iki 500 eurų ar net daugiau.
Išvados
Nors etatinis apmokėjimas turėjo užtikrinti teisingesnį atlygį mokytojams, įgyvendinimo procesas kelia daug klausimų ir neaiškumų. Mokytojai susiduria su sumažėjusiais atlyginimais, didesniu darbo krūviu ir vadovų savivale. Tikimasi, kad spalio mėnesį situacija taps aiškesnė, kai mokyklas pasieks tikslus finansavimas. Tačiau būtina užtikrinti, kad lėšos būtų paskirstytos teisingai ir atsakingai, o mokytojų atlyginimai atitiktų jų kvalifikaciją ir darbo krūvį.
Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybė turėtų atidžiai stebėti situaciją ir imtis priemonių, kad etatinis apmokėjimas iš tikrųjų pagerintų mokytojų darbo sąlygas ir padidintų jų atlyginimus.
Prieš šiuos mokslo metus ne vienam mokyklų vadovui teko spręsti dilemą dėl pedagogų trūkumo. Pavyzdžiui, Klaipėdoje trūko 19 mokytojų, iš jų net 4 pradinėms klasėms. Stipriausi mokytojai palieka mokyklas, o pagal statistiką matome tai, kad naujų mokytojų taip pat mažėja.
Naujoje užmokesčio sistemoje įvestas pradedančiojo mokytojo etatas. Šie galės daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, patirčiai perimti, vesti mažiau pamokų nei daugiau darbo patirties turintys kolegos.
Nuo šių mokslo metų atlyginimai mokytojams pradedami skaičiuoti kaip ir daugumai kitų darbuotojų: už etatą, o ne už atskiras valandas. Atlyginti mokytojams už anksčiau neapmokamus darbus iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 17,4 mln. Eur keturiems šių metų mėnesiams - nuo rugsėjo iki gruodžio. Iki 2020 m. papildomai tam numatyta 95 mln. Eur. Šios lėšos mokytojų atlyginimų fondą iš viso padidins 20 proc.: 10 proc. nuo šio rudens ir dar 10 proc. nuo 2019 m.
Mokymosi atostogų apmokėjimas | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #ar #galioja #nuostata #mokytojui #atlyginimas #negali