Ar Gali Būti Bloga Nuo Paauglystės Priežastys: Kaip Atpažinti Ir Padėti?

Kiekvienas vaikas yra unikalus, ir jo elgesys - tai sudėtingas veiksnių derinys, apimantis biologiją, aplinką ir patirtį. Tačiau kartais vaiko elgesys gali tapti iššūkiu tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems. Šiame straipsnyje gilinamės į vaiko elgesio sutrikimus: kaip juos atpažinti, suprasti jų priežastis ir kaip efektyviai padėti vaikui, susiduriančiam su sunkumais. Svarbu pažymėti, kad elgesio sunkumai ne visada reiškia sutrikimą, tačiau ilgalaikiai ar intensyvūs sunkumai reikalauja atidaus įvertinimo.

Elgesio Sutrikimų Atpažinimas: Požymiai ir Simptomai

Elgesio sutrikimai pasireiškia įvairiai, ir jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, individualių savybių ir konkretaus sutrikimo. Svarbu pabrėžti, kad pavieniai atvejai ar laikini elgesio pokyčiai nebūtinai rodo sutrikimą. Tačiau, jei tam tikri elgesio modeliai kartojasi, trukdo vaiko socialiniam, akademiniam ar emociniam funkcionavimui, verta atkreipti į tai dėmesį.

Kai kurie galimi elgesio sutrikimų požymiai:

• Dėmesio sutelkimo sunkumai: Sunku susikaupti, atkreipti dėmesį į detales, lengvai išsiblaškoma. Tai gali pasireikšti kaip nerūpestingumas, užmaršumas, sunkumai laikantis instrukcijų.
• Hiperaktyvumas ir impulsyvumas: Perdėtas judrumas, neramumas, sunkumai sėdint vietoje, kalbėjimas be sustojimo, nekantrumas, sunkumai laukiant savo eilės, impulsyvūs sprendimai.
• Prieštaravimas ir nepaklusnumas: Dažnas pyktis, irzlumas, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms, tyčinis erzinimas, kerštingumas.
• Agresyvus elgesys: Fizinis smurtas, grasinimai, patyčios, žalojimas turto, žiaurus elgesys su gyvūnais.
• Socialiniai sunkumai: Sunkumai užmezgant ir palaikant draugystę, izoliacija, sunkumai suprantant socialinius signalus, netinkamas elgesys socialinėse situacijose.
• Emociniai sunkumai: Dažnas liūdesys, nerimas, baimės, dirglumas, nuotaikų svyravimai, sunkumai reguliuojant emocijas.
• Mokymosi sunkumai: Sunkumai skaitant, rašant, skaičiuojant, sunkumai atliekant užduotis, mokymosi vengimas.
• Miego ir valgymo sutrikimai: Sunkumai užmigti, dažnas prabudimas, košmarai, apetito stoka arba persivalgymas, išrankumas maistui.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti susiję su įvairiais sutrikimais, įskaitant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), prieštaraujantį nepaklusnumo sutrikimą (PNS), elgesio sutrikimą, nerimo sutrikimus, depresiją, autizmo spektro sutrikimą ir kt. Todėl svarbu kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.

Paauglių elgesio ydos

Paauglių elgesio ydas plačiai nagrinėjo I. Atutienė, K. Miškinis ir kiti autoriai. Elgesio yda - tai „bloga ypatybė, kliauda, trūkumas.“ Pasak K. Miškinio, elgesio ydos būdingos tiek pavieniams žmonėms, tiek grupėms ar kolektyvams. Paauglystė dažnai įvardijama kaip krizinis amžiaus tarpsnis. Šiuo laikotarpiu paauglys yra susidomėjęs savo asmenybe, stengiasi būti apibrėžtas, įvertintas ir pripažintas. Paaugliai siekia būti stiprūs, nuo niekieno nepriklausomi ir gali daryti ką nori. Tačiau to pripažinimo paaugliai siekia skirtingai.

Paaugliams būdingas pakilusis emocionalumas. Emocingai vertinami įvykiai, o jų esmė grindžiama emocijomis. Paauglys stengiasi įsilieti į bendraamžių draugų būrį pamėgdžiodamas jų elgesį, perimdamas jų interesus ir veiklą. Vaikystėje patirtas netinkamas suaugusiųjų elgesys gali paskatinti paauglį formuoti teigiamą požiūrį į ydingus įpročius.

Dažniausiai pasitaikančios paauglių elgesio ydos:

• Melas: Melas, anot K. Miškinio, yra sąmoningai pasakyta netiesa. Tai labiausiai paplitusi yda, kuri gali tapti charakterio savybe - melagingumu. Melas griauna savigarbą, trukdo bendrauti, ardo draugystę.
• Egoizmas: Egoizmas - tai kraštutinis savęs vertinimas, rūpinimasis tik asmeniniais interesais. Egoistas kitam jautrus tik tiek, kiek iš jo laukia naudos. Egoizmas skatina piktumą, pagiežingumą, kerštingumą ir pavydumą.
• Keiksmažodžiai: Keiksmažodžiai yra įpratimo pasekmė. Vaikai išmoksta keiktis šeimoje arba iš bendraamžių.
• Agresyvumas: Agresyvumas - tai elgesys, kuriuo siekiama pakenkti kitam žmogui. Agresyvų elgesį gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant žiniasklaidą, aplinką ir auklėjimą.
• Tingumas: Tingumas yra bodėjimasis darbu ir ištižimas. Tingėjimas žlugdo dorovines savybes ir gali paskatinti nusikaltimus.
• Pavydas: Pavydas - tai kartėlio jausmas dėl kito žmogaus pasisekimo ar gerovės. Pavydas gali peraugti į atvirą neapykantą ir paskatinti nusikalsti.

Elgesio Sutrikimų Priežastys: Sudėtingas Sąveikos Tinklas

Vaiko elgesio sutrikimų priežastys yra sudėtingos ir dažnai susijusios su įvairių veiksnių sąveika. Nėra vienos universalios priežasties, o kiekvieno vaiko situacija yra unikali. Štai keletas pagrindinių veiksnių, galinčių turėti įtakos elgesio sutrikimų atsiradimui:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie elgesio sutrikimai, pvz., ADS, turi genetinį komponentą. Tai reiškia, kad vaikai, kurių šeimos nariai turi šių sutrikimų, turi didesnę riziką juos išvystyti.
• Biologiniai veiksniai: Smegenų struktūros ir funkcijos skirtumai, neurotransmiterių disbalansas ir kiti biologiniai veiksniai gali turėti įtakos elgesiui.
• Aplinkos veiksniai: Nėštumo ir gimdymo komplikacijos, ankstyva vaikystės patirtis (pvz., smurtas, nepriežiūra), šeimos problemos, socialinė ekonominė padėtis ir kiti aplinkos veiksniai gali padidinti elgesio sutrikimų riziką.
• Psichologiniai veiksniai: Trauminės patirtys, stresas, žemas savivertės jausmas, sunkumai reguliuojant emocijas ir kiti psichologiniai veiksniai gali prisidėti prie elgesio problemų.
• Socialiniai veiksniai: Santykiai su bendraamžiais, mokyklos aplinka, kultūriniai veiksniai ir kiti socialiniai veiksniai gali turėti įtakos vaiko elgesiui.

Svarbu suprasti, kad elgesio sutrikimai nėra vaiko "blogumas" ar "charakterio trūkumas". Tai yra sudėtingos būklės, kurioms įtakos turi įvairūs veiksniai. Supratimas priežasčių gali padėti tėvams ir specialistams pasirinkti tinkamiausias pagalbos strategijas.

Kaip Padėti Vaikui, Susiduriančiam su Elgesio Sunkumais?

Pagalba vaikui, susiduriančiam su elgesio sunkumais, yra procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir bendradarbiavimo. Svarbu kreiptis į specialistus, tokius kaip vaikų psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai ar pedagogai, kurie gali atlikti išsamų įvertinimą ir parengti individualų pagalbos planą.

Pagrindiniai pagalbos principai:

• Ankstyva intervencija: Kuo anksčiau bus pradėta teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas pasieks teigiamų rezultatų.
• Individualus įvertinimas: Svarbu atlikti išsamų vaiko įvertinimą, kad būtų nustatytos konkrečios jo problemos, stiprybės ir poreikiai.
• Terapija: Įvairios terapijos rūšys, tokios kaip elgesio terapija, kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos terapija ir žaidimų terapija, gali būti veiksmingos gydant elgesio sutrikimus.
• Vaistai: Kai kuriais atvejais, ypač sergant ADS ar kitais sutrikimais, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti simptomus. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio.
• Tėvų mokymas: Tėvų mokymo programos gali padėti tėvams išmokti veiksmingų auklėjimo strategijų, kurios padeda valdyti vaiko elgesį, stiprinti santykius ir kurti teigiamą aplinką namuose.
• Mokyklos pagalba: Svarbu bendradarbiauti su mokykla, kad būtų užtikrinta, jog vaikas gautų reikiamą pagalbą ir pritaikymus mokykloje. Tai gali apimti individualizuotus mokymo planus (IMP), papildomą pagalbą, pertraukas ir kt.
• Aplinkos pritaikymas: Sukurkite struktūruotą ir nuspėjamą aplinką namuose ir mokykloje. Nustatykite aiškias taisykles ir ribas, užtikrinkite nuoseklumą ir teigiamą discipliną.
• Teigiamas sustiprinimas: Skatinkite teigiamą elgesį ir pastangas pagirti, apdovanoti ir kitaip sustiprinti.
• Emocijų reguliavimo mokymas: Padėkite vaikui išmokti atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas. Mokykite jį atsipalaidavimo technikų, problemų sprendimo įgūdžių ir kitų strategijų, padedančių susidoroti su stresu ir frustracija.
• Savęs priežiūra: Tėvai ir globėjai taip pat turi rūpintis savimi. Ieškokite paramos iš kitų tėvų, draugų ar specialistų. Skirkite laiko poilsiui, pomėgiams ir kitoms veikloms, kurios padeda sumažinti stresą.

Svarbu būti kantriems ir supratingiems. Pokyčiai gali užtrukti, ir svarbu švęsti net ir mažus pasiekimus. Nenusiminkite, jei kartais pasitaiko atkryčių. Toliau ieškokite pagalbos ir palaikymo, ir atminkite, kad nesate vieni.

Praktiniai patarimai tėvams

• Išsiaiškinkite nepaklusnumo priežastis: Kaltas gali būti ne vaiko "sunkus" charakteris, o kasdieniškesni dalykai: prasidedanti liga, blogai vėdinamos patalpos, triukšmas namuose, įspūdžių perteklius.
• Venkite šaipymosi ir pernelyg didelio varžymo: Vaikas nenorės jums paklusti, jei šaipysitės iš jo jautrumo, pernelyg varžysite savarankiškumą, daug ką drausite.
• Iš anksto paaiškinkite planus: Jei anksti ryte kartu turėsite sutvarkyti kokius nors reikalus, jau iš vakaro vaikui paaiškinkite, kodėl reikės punktualiai išeiti iš namų. Pasakykite taip, kad vaikas suprastų, jog ir jam bus naudingiau išeiti laiku.
• Atsižvelkite į vyresnių vaikų jausmus: Kartais vyresnėlis, iki tol buvęs dėmesio centre, atsiradus mažam broliukui ar sesutei, jaučiasi pamirštas ir skaudžiai išgyvena tokį pasikeitimą. Norėdamas susigrąžinti buvusį tėvų dėmesį, pradeda ožiuotis.
• Nenaudokite fizinių bausmių: Nebandykite vaiko kaprizų "išvaryti" fizinėmis bausmėmis. Užuot padėjusios, jos duoda priešingą rezultatą - vaikas tampa šiurkštus, net agresyvus.
• Būkite nuoseklūs ir ryžtingi: Ko nors reikalaudama būkite nuosekli bei ryžtinga ir kartu kantri bei taktiška.
• Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą: Leiskite vaikui pajusti atsakomybę. Pavyzdžiui, sūnui, kuris niekaip negali "atsiplėšti" nuo kompiuterio ekrano, ramiu balsu priminkite: "Šiandien tavo eilė dengti stalą."
• Nepamirškite pagirti už pastangas: Skatinkite teigiamą elgesį ir pastangas pagirti, apdovanoti ir kitaip sustiprinti.

Konkrečių Elgesio Sutrikimų Apžvalga

Šiame skyriuje trumpai apžvelgsime kai kuriuos dažniausiai pasitaikančius vaiko elgesio sutrikimus:

• Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS): ADS yra neuropsichiatrinis sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio sutelkimo sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Vaikai, sergantys ADS, gali turėti sunkumų mokykloje, socialinėse situacijose ir namuose. ADS gydymas dažnai apima terapiją, vaistus ir aplinkos pritaikymą.
• Prieštaraujantis nepaklusnumo sutrikimas (PNS): PNS yra elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu prieštaravimu, nepaklusnumu ir pykčiu. Vaikai, sergantys PNS, dažnai ginčijasi su suaugusiaisiais, atsisako paklusti taisyklėms ir tyčia erzina kitus. PNS gydymas dažnai apima terapiją, tėvų mokymą ir aplinkos pritaikymą.
• Elgesio sutrikimas: Elgesio sutrikimas yra rimtesnis elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu agresyviu elgesiu, taisyklių pažeidimais ir kitų žmonių teisių nepaisymu. Vaikai, sergantys elgesio sutrikimu, gali užsiimti vandalizmu, vagystėmis, smurtu ir kitais antisocialiniais veiksmais. Elgesio sutrikimo gydymas dažnai apima intensyvią terapiją, vaistus ir aplinkos pritaikymą.
• Nerimo sutrikimai: Nerimo sutrikimai yra dažni vaikystėje ir gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinį nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą ir specifines fobijas. Vaikai, sergantys nerimo sutrikimais, gali jausti perdėtą nerimą, baimę ir susirūpinimą, kurie trukdo jų kasdieniam funkcionavimui. Nerimo sutrikimų gydymas dažnai apima terapiją ir vaistus.
• Depresija: Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, praradimu susidomėjimo veikla ir kitais simptomais. Vaikai, sergantys depresija, gali turėti sunkumų mokykloje, socialinėse situacijose ir namuose. Depresijos gydymas dažnai apima terapiją ir vaistus.
• Autizmo spektro sutrikimas (ASS): ASS yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir pasikartojančiu elgesiu. Vaikai, sergantys ASS, gali turėti unikalių stiprybių ir sunkumų. ASS gydymas dažnai apima įvairias terapijas, skirtas pagerinti komunikaciją, socialinius įgūdžius ir elgesį.

Tyrimai apie paauglių elgesio ydas

Atlikti tyrimai rodo, kad besimokančių paauglių turi daugiau elgesio ydų. Tyrimo metu buvo klausiama, kaip vaikai mokosi. Nustatyta, kad mokiniai, kurie praleidinėja pamokas, dažniau vartoja keiksmažodžius, tinginiauja, elgiasi šiurkščiai, meluoja ir yra agresyvūs.

Paauglystėje patiriami emociniai sunkumai jaunuoliams gali kilti dėl santykių su bendraamžiais, asmeninių šeimos problemų, patyčių, spaudimo mokykloje ar vidinių tapatumo paieškų. Nors emociniai svyravimai yra natūrali raidos dalis, pasitaiko atvejų, kuomet tai tęsiasi ir ima veikti paauglio elgesį, santykius ir kasdienį gyvenimą. Pasak „Mostai“ organizacijos socialinių programų plėtros vadovės Robertos Avramenko, paaugliams pagalbos ranką gali ištiesti ne tik specialistai, bet ir patys tėvai. Šeimos įsitraukimas į paauglio emocinės sveikatos stiprinimą prasideda nuo saugaus bei pasitikėjimu grįsto santykio kūrimo.

Tėvai emocinius sunkumus gali atpažinti stebėdami jaunuolio elgesio pokyčius: paauglio užsidarymą savyje, padidėjusį dirglumą, staigius nuotaikų svyravimus, miego ar valgymo pokyčius, vengimą kalbėtis. Dažniausiai paaugliams sunku atpažinti ir išreikšti vadinamąsias „nepatogias“ emocijas: liūdesį, pyktį, nusivylimą, baimę ir gėdą. Kai paauglys nemoka šių emocijų įvardyti ar saugiai išreikšti, jos tarsi „užstringa“ ir pasireiškia per elgesį. Slopinamos emocijos neišnyksta - jos kaupiasi. Paauglystėje savireguliacijos gebėjimai dar tik formuojasi, todėl sukaupta emocinė įtampa gali prasiveržti per pyktį, impulsyvius veiksmus ar agresyvų elgesį. Svarbu suprasti, kad agresija dažnai slepia skausmą, bejėgiškumą ar vidinį chaosą, o ne „blogą charakterį“.

Agresyvus elgesys paauglystėje dažniausiai kyla iš kelių veiksnių sąveikos. Šeimos aplinkoje tai gali būti emocinio ryšio stoka, skyrybos, kuriose tėvai konfliktuoja ir įtraukia vaiką į savo tarpusavio dramas, patirtas psichologinis, fizinis, seksualinis ar finansinis smurtas, taip pat emocinis ar fizinis apleistumas. Mokykloje agresiją gali skatinti patyčios, nuolatinės nesėkmės, nenustatyti mokymosi sunkumai ar nuolatinis spaudimas. Socialinėje aplinkoje įtaką daro draugų grupės, kuriose agresija laikoma stiprybės ženklu, taip pat atstūmimas, izoliacija ar nuolatinės patyčios. Vidiniai veiksniai apima nerimą, gėdą, žemą savivertę, nepakankamai išlavintą emocinį intelektą, nenustatytus psichikos sutrikimus ar patirtas emocines traumas.

Trumpalaikiai emociniai protrūkiai paprastai yra susiję su konkrečia situacija, kuri greitai praeina, o po jų paauglys geba grįžti į įprastą emocinę būseną. Rimtesni sunkumai tikėtini tuomet, kai agresija tampa ilgalaikė, intensyvi, kuomet ji kyla dėl menkiausių dirgiklių ir pasireiškia rėkimu, daiktų mėtymu ar grasinimais. Po agresijos epizodų paauglys gali visiškai užsidaryti, nebendrauti, žaloti save ar aplinkinius, pats nebesuprasti, kodėl kyla pyktis.

Tėvų įsitraukimas į paauglio emocinės sveikatos stiprinimą prasideda nuo saugaus, pasitikėjimu grįsto santykio kūrimo. Paaugliui svarbu jausti, kad jo emocijos yra priimamos ir rimtai vertinamos, net jei jos atrodo perdėtos ar sunkiai suprantamos. Reikšmingas tėvų vaidmuo yra ir emocijų modeliavimas - gebėjimas patiems kalbėti apie savo jausmus, sunkumus ir parodyti, kad emocijos nėra silpnumo ženklas. Svarbu aiškiai atskirti jausmus nuo elgesio: priimti emocijas, bet kartu nuosekliai nustatyti ribas nepriimtinam elgesiui.

Emocinių įgūdžių ugdymas prasideda nuo suaugusiųjų pavyzdžio. Jei tėvai ar kiti svarbūs suaugusieji tik aiškina, kaip reikia elgtis, bet patys to nepraktikuoja, pokyčiai bus menki. Emocijų išraiška yra įgūdis, kurį būtina lavinti kasdien. Svarbu mokytis įvardyti savo jausmus, kalbėti apie juos nekaltinant kito, neignoruoti liūdesio ir neskatinti jo užgniaužti. Taip pat svarbu atskirti emocijas nuo elgesio, ugdyti savireguliaciją - mokytis sustoti, kvėpuoti, atpažinti kūno signalus. Paaugliams reikia padėti saugiai išreikšti pyktį, mokyti pasakyti „aš pykstu, nes…“, o praradus savikontrolę - prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti. Šie įgūdžiai mažina impulsyvumą, agresiją ir padeda auginti emocinį intelektą.

Maišto priežasčių ne viena. Psichologė teigia, kad viena priežasčių, dėl ko tėvai susiduria su paauglių pasipriešinimu, gali būti per griežtos ribos bei kontrolė. Paaugliui reikia vis daugiau erdvės, o tėvai jame vis dar mato mielą darželinuką, vedamą už rankutės. Tai reiškia, kad tėvams, pajutus vaikų maištą, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kas jų šeimoje keičiasi. Kita maišto priežastis - paauglio noras būti savarankišku. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų bei labiau susitapatinti su bendraamžiais ir tai yra normalu. Problema kyla tada, kai tėvai pradeda maišyti paauglių nepaklusnumą su noru būti savarankiškesniu, t.y. - užaugti.

Anot N. Jankauskaitės, siekiant sukurti ir išlaikyti tvirtą ryšį su paaugliais, pirmiausia derėtų vengti valdingos kontrolės ir moralizavimo. Tėvams atėjo laikas keistis ir kartu su vaikais žengti į naują šeimos vystymosi etapą - pripažinti paauglystę ir su tuo skaitytis. Pakeltas balsas ir išrėkti reikalavimai - blogas sutarimo su paaugliais ieškojimo būdas. Teisinga - pradėti klausytis ir girdėti. Tai reikėtų daryti taikant veiksmingą dialogą ir aktyvų klausymąsi. Veiksmingas dialogas turi apimti abi pokalbyje dalyvaujančias puses, rasti kelią į skirtingus požiūrius. Tėvai turi kalbėtis su paaugliu, o ne paaugliui.

Paauglys nėra nusiteikęs prieš tėvus ir mokytojus, jis tiesiog nežino, kaip darniai pereiti iš vaiko į suaugusiojo gyvenimą. Ir tą nežinojimą jis išsako, kaip moka: pykčiu, uždarumu, savomis taisyklėmis. Reikia laiko ir kantrybės paaugliui padėti. Svarbu, kad paauglys taptų brandus ir savarankiškas. Namai - vieta, kur saugu, įgyjamos vertybės ir mokomasi bendrauti. Svarbu, kad paaugliai jaustųsi pripažinti. Taip pat svarbu, kad paauglys turėtų savo erdvę - tiek fizinę, tiek emocinę, svarbu paisyti jo nuomonės. Bet ribos neturi būti peržengtos, kad šeimos demokratija nevirstų anarchija ar paauglio diktatūra.

Šeimoje reikėtų nusistatyti taisykles, paauglys turėtų žinoti, kas jo laukia nusižengus. Svarbu numatyti tinkamus drausminimo būdus ir iš anksto paauglį su jais supažindinti. Taisyklių bei drausminimo būdų reikia laikytis nuosekliai, nes kitaip nebus rezultato. Susitarimų turi laikytis ir tėvai. Anot psichologės, bendraujant su vaiku, svarbiausia tėvams stengtis neprarasti kantrybės ir nepasielgti taip, dėl ko vėliau reikėtų patiems gailėtis. Kiekvienas konfliktas, netinkamai išsakyta kritika sumažina paauglio pasitikėjimą tėvais. Santykį žaloja kai patys tėvai nelinkę laikytis susitarimų, o ką jau kalbėti apie tėvų girtavimą, bet kokį smurtą šeimoje. Praėjus šiuos „pragaro ratus“ vėliau atkurti ryšį su paaugliu gali būti beveik neįmanoma.

Draugystė su bendraamžiais yra svarbi, nes sukuria socialinį kontekstą, kuriame vaikai mokosi kaip kurti ir palaikyti santykius. Paaugliams bręstant, keičiasi ir jų santykis su bendraamžiais. Jis tampa artimesnis, intymesnis. Paaugliai pradeda dar labiau mėgautis užmegztu patikimu santykiu su draugais. Didelė tikimybė, kad paaugliui susidūrus su sunkumais jis pagalbos bus labiau linkęs prašyti ne tėvų, bet draugų, kadangi jausis labiau su jais susitapatinęs, artimesnis. Paaugliai linkę kopijuoti ne tik bendraamžių elgesį, bet ir išvaizdą, pomėgius, taip stengdamiesi dar labiau su jais susitapatinti. Taip paaugliai mokosi socialinių įgūdžių. Netrukus jie taps suaugusiais, kuriems reikės įsilieti į darbo rinką, vykti mokytis toli nuo namų, kurti romantinius santykius. Tėvai neturėtų varžytis su vaiko bendraamžiais dėl jų dėmesio.

Svarbu nepamiršti, kad vaikams yra svarbi tėvų nuomonė, kad jie stengiasi pateisinti tėvų lūkesčius, tik tai jie daro savo metodais, tokiais, kuriuos tėvai ne visada iš karto supranta ir įvertina. Taip paaugliai rašo savo individualią biografiją, t.y.

tags: #ar #gali #buti #bloga #nuo #paauglystes