Kiekvienais metais mokinių ramybę drumsčia nepastovi atsiskaitymo tvarka, kuri kartais ir mokytojus priverčia susiimti už galvų. Norėtume atkreipti dėmesį, kad jau 10 metus iš eilės bendraujame su mokiniais ir padedame tinkamai pasiruošti kalbėjimo įskaitai. Tam, kad būtų paprasčiau ir lengviau pasirinkti, mūsų komanda paruošė temų sąrašą iš kurių Jūs galite rinktis.
Nuo praeitų metų dešimtokai PUPP kalbėjimo įskaitai temą, pagal kurią turės kalbėti, turi susigalvoti patys remiantis nagrinėjama tema per lietuvių kalbos literatūros pamokas. Kiekvienais metais mes keliam savo profesionalumo lygį tam, kad mūsų siūlomi kalbėjimai ir jų priedai atitiktų Jūsų poreikius, todėl galite pasikliauti mūsų sukaupta patirtimi.
Pagrindiniai mūsų kalbėjimų privalumai:
- Turime 10-ių metų patirtį kalbėjimų rašyme.
- Kalbėjimai su išplėstiniais planais.
- Kalbėjimai su informaciniais šaltiniais.
- Kalbėjimai su pateiktimis (skaidrėmis).
- Kalbėjimai su galimais egzaminavimo klausimais.
- Galimybė užsakyti kalbėjimo MP3 įgarsinimą.
- Visi mūsų kalbėjimai pakartotinai tikrinami profesionalaus redaktoriaus.
Nepamiršk pasidalinti šiuo puslapiu su savo draugais:
Norėdami surasti savo temą sąraše, spauskite CTRL+F ir įrašykite pagrindinio raktinio žodžio pradžią.
Štai keletas pavyzdžių temų, kurios gali būti įdomios šiuolaikiniam jaunuoliui:
- Kodėl verta skaityti knygas? Ką gero šie kūriniai gali duoti šiuolaikiniam skaitytojui?
- Kaip skaitomos knygos veikia mus ir mūsų gyvenimą?
- Dž. Orvelo romano „Gyvulių ūkis“ aktualumas.
- Ar svarbi šiandien tradicinė pasaulio samprata?
- Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia namai?
- Kūrybinio pašaukimo paslaptis.
- Ką mums šiandien kalba mitai?
- Ką reiškia būti laisvam? Remtis skaitytais graikų mitais apie Dedalą ir Ikarą, Narcizą, Prometėją, Sizifą ir kt.
Taip pat, Pranciškonų gimnazijoje įvykusi Kretingos rajono mokinių konferencija „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ dabartinių tarpvalstybinių neramumų fone nuskambėjo aktualiau negu bet kuriais kitais metais. Disidentinių organizacijų ir taikios rezistencijos laikotarpį nagrinėję moksleiviai kvietė išgyventi istoriją, mokytis iš jos ir semtis drąsos būti laisvais.
Konferenciją apibendrino V. Kuprelio pranešimas „Neginkluotas pasipriešinimas. Kryptys: 1953-1987 m.“ ir dokumentinio filmo „Julius Sasnauskas. Mažųjų revoliucija“ peržiūra. Pranešimus tradiciškai ruošė X-XII klasių mokiniai savo IX-X klasių kolegoms, klausantiems pilietiškumo arba pasipriešinimo istorijos kursą, kurį ši konferencija apibendrina.
Konferencijos organizatorius džiaugėsi, kad pranešimai, kurių per tiek metų susikaupė apie aštuonias dešimtys, po renginio nedūla archyvuose - kaip metodinė priemonė perduodami mokytojams, o šie jais pasinaudoja ugdymo procese.
Šiemet konferencijoje nuskambėjo devyni pranešimai iš šešių Kretingos rajono mokyklų:
| Mokyklos | Pranešimų temos |
|---|---|
| Salantų gimnazija | „Kauno pavasario“ įvykiai |
| Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija | Lietuvos Helsinkio grupės veikla |
| Kartenos mokykla | Išeivija ir Lietuvos laisvės byla |
| Darbėnų mokykla | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis |
| Marijono Daujoto pagrindinė mokykla | Baltijos kelias |
| Pranciškonų gimnazija |
|
Pasak konferencijos sumanytojo ir koordinatoriaus, Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojo Vaido Kuprelio, pats renginys jau tapo istorija: „Tai - aštuntoji konferencija. Šį kartą ji kiek netradicinė - jeigu anksčiau kalbėdavome apie partizanines kovas, nagrinėjome žymių partizanų biografijas, artėjantis Kovo 11-osios 25-metis tarsi įpareigojo akcentuoti taikią rezistenciją, neginkluotą pasipriešinimą, disidentinių organizacijų veiklą, besitęsusią nuo 1953 m.“
V. Kuprelio teigimu, Kretingoje nuo 1978 m. pakankamai stipriai veikė Lietuvos laisvės lyga. Buvęs partizanų ryšininkas, vienuolis pranciškonas Bronislovas Poškus 1978 m. atsikėlė į Kretingą ir organizavo slaptą vienuoliją privačiuose namuose bei butuose. Pirmąjį mitingą Kretingoje jis inicijavo 1988 m. rugpjūčio 23 d., dar prieš Sąjūdžio susikūrimą. Dažnai Kretingoje lankydavosi ir Genutė Šakalienė iš Vilniaus laisvės lygos.
Kinta ne tik mokinių požiūris į istorines temas, bet ir jų pristatymai - pranešimuose vis mažiau akademiškumo, tačiau daugiau asmeninio sąlyčio, mat ruošdamiesi konferencijai moksleiviai ne tik skaito knygas, bet ir susitinka su žmonėmis, užduoda klausimus. „Mokiniai atranda kitokių požiūrio kampų, jiems svarbu tai, kaip žmonės anuomet gyveno, ne vien didvyriškos istorijos, - pastebėjo V. Kuprelis. - Kiekviena karta turi atrasti savo sąlytį su istorija, tam ir organizuojami tokie renginiai.
„Istorija, apie kurią kalbėjome, susikūrė iš žmonių aktyvumo, drąsos kažką daryti. Ruošdami pranešimus moksleiviai perpranta partizanų, disidentų elgesį - jų buvo mažuma, daug paprasčiau buvo tylėti, nieko nedaryti. Istoriko teigimu, pasaulis ir bendravimas tarp žmonių yra pasikeitę, todėl gebėjimą nebūti abejingam, dalyvauti.
Baltijos kelias - vienybės simbolis
Michael Ignatieff. Kovos su laisve objektas: liberaliojo idealo XXI amžiui iš naujo atradimas
„Kretingoje daug istorijos - nuo partizanų Kardo rinktinės iki disidentinių judėjimų, tačiau apie Kretingą knygose beveik nerašoma.
tags: #kuo #siuolaikiniam #jaunuoliui #gali #buti #idomus