Karjera, arba darbo, kuriuo būtum patenkintas, gavimas žmogui yra ne mažiau svarbu nei sutikti asmenį, kurį mylėtum ir būtum mylimas. Darbas, kuris mums patinka, ne tik atneša materialinę naudą, bet leidžia labiau džiaugtis gyvenimu. Galbūt esate savo aplinkoje matęs žmonių, kurie į darbą eina kaip į katorgą - nenorom ruošiasi rytais, ir lyg išsigelbėjimo laukia penktadienio. Ar taip įsivaizduojate savo svajonių darbą? Tikėtina, kad ne.
Garsiausi pasaulio teisininkai, mokslininkai, menininkai, čempionai į savo darbus žvelgė ne kaip į prievolę, bet kaip į viliojantį, įdomų, pastangų vertą iššūkį. Būtent todėl jie tapo geriausiais. Prieš pasakydami sau, jog sieksime karjeros, pirmiausia turime žinoti, kas yra karjera. Anksčiau buvo manoma, kad karjera - tai greitas, sėkmingas kilimas tarnyboje, susijęs su didėjančiu atlyginimu, aukštesniu statusu, prestižu. Dabar karjeros specialistai laikosi nuomonės, jog karjera - daugiau nei prestižinės pareigos ar didesnis atlyginimas, bet suradimas darbo, kurį malonu dirbti.
Kodėl Svarbu Surasti Darbą, Kurį Malonu Dirbti?
Pirmiausia todėl, kad nemėgiama veikla gali apkartinti gyvenimą. Ir antra, nemėgiamas užduotis mes atliekame prasčiau nei mums patinkančias. Taigi darbas, kurį nemalonu dirbti, bus ne tik našta mums patiems, bet ir neduos labai daug naudos organizacijai. Kodėl ne visi žmonės realizuoja savo gebėjimus? Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie puikiai mokėsi mokykloje ar universitete, tačiau, baigę mokslus, dirba padavėjais arba išvis neturi darbo. Galbūt žinote ir tokių, kurie mokslų nesugebėjo baigti, bet užima stulbinančias direktorių, firmų prezidentų pareigas, ir duodami interviu spaudai su entuziazmu pasakoja, jog užsiima įdomiausia pasaulyje veikla.
Jei šį klausimą užduotumėte psichologams, ne visi psichologai Jums vienodai atsakytų. Pavyzdžiui, psichoanalitikai pasakytų, jog karjerą lemia patyrimas vaikystėje ir Jūsų pasąmonė. Jei jaučiatės menkavertis, Jūsų pasąmonė Jums kužda: „nieko nepasieksi; ką nors pasiekti galima tik per pažįstamus”. Tuo tarpu bihevioristai Jums paaiškintų, jog karjerą lemia Jūsų stebėti elgesio modeliai, išmokimas ir pastiprinimai. Tarkime, jei kelis kartus nesėkmingai bandėte ieškoti darbo, Jūs „išmokstate” bejėgiškumo, ir sau pasakote: man niekada nepavyks surasti darbo, kurio norėčiau. Būtent taip kai kurie baigusieji teisės mokslus tampa padavėjais.
Humanistinės psichologijos atstovai pasakytų, jog karjerą lemia tikslai ir vertybės. Paskatinti teisininko karjerai gali tokios vertybės kaip teisingumas, tarnavimas žmogui ir visuomenei, o kai kuriuos - ir materialinės vertybės. Kognityvinės psichologijos požiūriu, karjerą lemia sugebėjimas konstruktyviai mąstyti, o surasti norimą darbą apsunkina įvairūs iracionalūs įsitikinimai. Apibendrinant daugelio psichologų, karjeros specialistų tyrinėjimus, galima pasakyti, jog karjerai įtaką daro sugebėjimas konstruktyviai mąstyti, savęs pažinimas, pasitikėjimas savimi, optimizmas, išsilavinimas, kitos savybės ir gebėjimai.
Individualios Karjeros Vadyba
Verta žinoti, jog kai kurie karjeros specialistai karjerą sieja su „individualios karjeros vadybos” išmanymu. Individualios karjeros vadyba - tai priemonių visuma, skirta “parduoti” save (darbuotoją) pageidaujamam “pirkėjui” (darbdaviui) norima kaina ir norimomis sąlygomis. Šiuolaikinėmis laisvos rinkos ir konkurencijos sąlygomis individualios karjeros vadyba yra labai svarbi. Kiekvienam iš mūsų yra duota laisvė apsispręsti ir pasirinkti individualų karjeros kelią. Bet kaip jį pradėti? Daugelis psichologų atsakytų - nuo SAVĘS PAŽINIMO. Pirmiausia reikalinga įsisąmoninti, koks esate žmogus, - ar Jums labiau patinka dirbti su žmonėmis, ar su informacija, ar Jums patinka organizuoti, o gal kūrybiškiausias esate, kai dirbate vienas. Taip pat reikalinga įsisąmoninti savo savybes, stipriąsias ir silpnąsias puses. Reikalinga pačiam suprasti, ar pasitikite savimi, ar mokate valdyti konfliktines situacijas, ar bendraudamas sugebate būti lankstus ir diplomatiškas.
Kaip gi pažinti save? Išvardinkite savo asmenybės 5 stipriąsias savybes, kurios gali padėti siekti karjeros. Išvardinkite savo asmenybės 5 silpnąsias savybes, kurios gali trukdyti siekti karjeros. Savęs pažinimas apima ne tik savo asmenybės savybių įsisąmoninimą, bet ir įvairių įgūdžių, gebėjimų, darbo vertybių ir interesų pažinimą. Psichologai teigia, jog savęs pažinimo visgi neužtenka, kad pavyktų rasti norimą darbą. Individualioje karjeros vadyboje, panašiai, kaip vadyboje apskritai, reikalingas ne tik “produkto” pažinimas, bet ir žavėjimasis juo. Juk jei vadybininkas nesižavi savo siūlomu “produktu” - ar galima tikėtis, kad juo susižavės kas nors kitas? Taigi turime ne tik pažinti save, bet ir save MYLĖTI.
Kaip Gi Atpažinti, Ar “Mylime” Save?
Jei Jūsų nuomonė sutapo daugiau kaip su 4 teiginiais - vadinasi, per mažai mylite save, ir tai gali tapti kliūtimi siekiant karjeros. Ką daryti? Pirmiausia, svarbu suprasti, jog tobulų žmonių nebūna, o Jūs esate unikalus ir nepakartojamas savo patyrimu. Jei jau gimėte šiame pasaulyje, vadinasi, turite kažkokią misiją. Pagalvokite, gal Jūsų misija susijusi su Jūsų karjera? Neteiskite ir nebauskite savęs už klaidas. Kas jų nepadaro? Atleiskite sau. Priimkite save tokį, koks esate. Tai labai svarbus individualios karjeros vadybos principas. Jis nereiškia, jog nereikia stengtis ir tobulėti, tačiau tai reikia daryti atsipalaidavus nuo savikritikos. Jei norėtumėte labiau save pažinti, suprasti, kokiam darbui esate tinkamas, ir koks darbas tiktų Jums, galima apsilankyti pas psichologus.
Bet dabar tarkime, kad jau pažinote save. Žinote savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, gebėjimus, įsisąmoninote, kaip reaguojate sudėtingose situacijose, kokie Jūsų tikslai, interesai, vertybės. Tarkime, kad su specialisto pagalba jau net sudarėte karjeros planą. Ką daryti toliau? Sistemingas informacijos apie darbo pasiūlymus kaupimas labai svarbus norint išsirinkti tinkamiausią karjeros poziciją. Informaciją galite rinkti iš spaudos, interneto, personalo atrankos firmų interneto puslapių, darbą siūlančių firmų metinių ataskaitų knygų, kolegų, bendramokslių ir t.t. Kaupkite informaciją apie skirtingas karjeros galimybes ir darbo vietas. Rinkite informaciją apie tai, kokios žinios ir kokie sugebėjimai yra reikalingi siekiant sėkmės naujoje darbo vietoje. Kai kurie specialistai rekomenduoja sudaryti sąrašą šaltinių, kuriuose skelbiami darbo siūlymai, kad galėtumėte periodiškai juos tikrinti.
Tinkamai parašyti Gyvenimo aprašymą (lot., Curriculum Vitae) arba CV - labai svarbu siekiant norimo darbo. Kodėl? Todėl, kad pateikdami darbdaviui arba atrankos specialistui savo CV, Jūs pateikiate savo “vizitinę kortelę”, ir rinkdamasis darbuotojus darbdavys pirmiausia vertins Jūsų CV. Įsidėmėtina, jog dėmesys bus kreipiamas ne tik į Jūsų gyvenimo faktus, bet ir tai, kaip jie pateikti. Motyvacinis laiškas taip pat labai svarbus norint gauti pageidaujamą darbą. Skaitydamas Jūsų motyvacinį laišką, darbdavys stengsis sau atsakyti į įvairius klausimus: Kodėl šis žmogus kreipiasi į mus? Ar jis gali būti naudingas mūsų organizacijai? Koks jis kaip asmenybė? Psichologai teigia, jog motyvacinį laišką galima pradėti rašyti tik tuomet, jei esate rimtai apsvarstęs pasirinkimą, norus bei galimybes, ir degate noru išbandyti jėgas.
Dabar tarkime, kad tvarkingai sumaketuotus Gyvenimo aprašymą ir Motyvacinį laišką jau išsiuntėte darbdavio organizacijai arba personalo atranką atliekančiai kompanijai. Kas toliau? Ruošimasis pokalbiui - labai svarbus etapas norint gauti pageidaujamą darbą. Karjeros specialistai teigia, jog daugelis žmonių ateina į pokalbį nepasiruošę, nemokėdami tinkamai prisistatyti, o tai gali nulemti nesėkmę ieškant „svajonių darbo”. Dėl nemokėjimo pateikti save, daugelis negauna darbų, kuriuos norėtų ir turėtų gauti. Tyrimai parodė, kad darbdaviai pokalbio metu gana anksti priima sprendimą. Ryšys, atsiradęs tarp darbdavio ir kandidato, lemia daugiau, nei kiti darbuotojo pasiekimai.
Tarkime, jau gavote pakvietimą pokalbiui, kuris vyks už savaitės. Gera žinia - jei gavote pakvietimą, vadinasi, darbdavys tikisi, kad esate tinkamas siūlomam darbui. Ne kiekvienas prašantis darbo yra kviečiamas. Ar pažįstate nors vieną rimtą asmenį, kuris gaištų laiką nesitikėdamas rezultato? Žinoma, ne. Psichologai teigia: nors truputį jaudintis yra normalu, tačiau pasiimti „juodas mintis” į pokalbį - didelė klaida. Darbdavys Jūsų nekviestų, jei būtumėte pasirodęs netinkamas. Dabar tereikia prisiminti, kas Jūsų Motyvaciniame laiške ar Gyvenimo aprašyme pasirodė darbdaviui patrauklu, ir išmokti prisistatant savo pasiekimus parodyti kuo geriau. Be to, reikia atminti, kad bet kuriuo atveju pokalbio metu Jūs būsite situacijos šeimininkas. Kodėl? Todėl, kad visiškai kontroliuosite informaciją, kurią pateikiate apie save. Nors darbdavys Jums užduos klausimus, Jūs spręsite, ar į juos atsakyti, ir ką sakyti. Taigi nėra ko nerimauti.
Kaip ruoštis pokalbiui toliau, kai išvijome „juodas mintis”? Antrasis žingsnis - pažvelgimas į save darbdavio akimis. Prieš susitikdamas su Jumis, darbdavys pasistengė aprašyti darbo tikslus, pobūdį ir kvalifikacinius reikalavimus, apgalvodamas pradinį atlygį, peržiūras ir priėmimo į darbą sutartis. Tačiau darbdaviai - tokie pat žmonės, kaip visi, nes ir jie turi abejonių ir interesų, vilčių ir baimių. Pagalvokite apie jų organizaciją, keliamus reikalavimus ir paklauskite savęs: „Kokius klausimus užduočiau pats?”, „Kokios būtų mano sąlygos, jei nagrinėčiau šį prašymą?”. Daugelis belaukiančiųjų pokalbio su darbdaviu daro vieną esminę klaidą - net susipažinę su galimais darbdavių klausimais, numoja ranka, ir sau pasako: “manau, ką nors tikrai atsakysiu”. Visiškai pasitikėti savo sugebėjimu atsakyti ekspromtu galima ne visada. Kad gautum norimą darbą, reikia įdėti pastangų.
Kodėl turėtumėte kalbėti apie savo nerimą darbe | Adam Whybrew | TED
Taisyklės, Kaip Pasiruošti Pokalbiui
- Tai karjeros konsultanto Max Eggert rekomenduojama taisyklė: Jūs neturite sakyti nieko, išskyrus tai, ką esate pasiruošę tam atvejui. Taip Jūs kontroliuosite informaciją, kurią suteikiate apie save, ir darbdavys analizuos tik tą informaciją, kurią pats leidžiate žinoti.
- Daugelis žmonių nemoka tinkamai pristatyti savo pasiekimų, todėl jie gali likti neįvertinti. Kiti, deja, giriasi per daug, ir tai taip pat gali sukelti neigiamą įspūdį. Iš anksto apgalvokite, kuo Jūs galėtumėte išsiskirti iš kitų kandidatų. Max Eggert rekomenduoja ruošiantis pokalbiui parengti apie save 30 žodžių pranešimą. 30-ties žodžių pranešimo rengimas privers pagalvoti, kodėl darbdavys turėtų samdyti būtent Jus. Be to, dažnai geriausi dalykai lieka nepasakyti, taigi apgalvosite ir pokalbio metu galėsite akcentuoti geriausius dalykus. Apibūdinimas turėtų būti trumpas ir efektyvus, išryškinantis visus Jūsų patyrimo „kozirius”. Šį pranešimą-savireklamą pravartu išmokti, kad pokalbio metu galėtumėte jį sklandžiai pasakyti. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie kalba sklandžiai, vertinami kaip protingesni, turintys geresnius bendravimo įgūdžius, geresni vadovai. Dabar pakvieskite kolegą, kuris nuginčytų Jus dviejuose iš penkių teiginių. Tada turite per penkias minutes įtikinti kolegą, kad šie du teiginiai turi grįžti atgal į sąrašą. Pratimo pabaigoje paklauskite draugo, ar kalbėjote įtikinamai - t.y., jei jis būtų darbdavys, ar priimtų Jus į darbą.
- Ruošiantis pokalbiui su darbdaviu arba jo atstovu labai svarbu sukaupti kuo daugiau informacijos apie organizaciją, kurioje norėtumėte dirbti. Nė vienas darbdavys nesusižavės asmeniu, kuris pokalbio metu neprisimena tikslaus organizacijos pavadinimo arba nežino jos veiklos krypčių. Pravartu surinkti informaciją apie organizacijos galimybes, probleminius klausimus. Taip pat svarbu rinkti informaciją apie sritį, kurioje norėtumėte dirbti - skaitant specializuotus žurnalus, apsilankant specialiose interneto svetainėse. „Kokie klausimai Jus domintų kaip vadovą? „Ką, Jūsų nuomone, mūsų organizacija turėtų daryti, kad sustiprintų savo pozicijas? „Kaip, Jūsų nuomone, mes galėtume išspręsti XYZ klausimą?
- Pasitikėjimas savimi - labai svarbus ieškant „svajonių darbo”. Pasitikintys savimi žmonės vertinami geriau, be to, jie geriau sugeba save pateikti kitiems. Taip yra todėl, kad nepasitikėjimas savimi „blokuoja” mąstymą, o pasitikėdami savimi aiškiai reiškiame mintis ir sugebame apginti savo pozicijas. Darbdavys iškart pastebės, ar Jūs pasitikite savimi. Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas savimi labai greitai pastebimas, nors daugelis apie tai nepagalvoja. Ką daryti, kad pokalbio metu visiškai pasitikėtumėte savimi ir sukurtumėte pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį? Pirmiausia, pasitikėjimas savimi bus didesnis, jei būsite iš anksto apgalvojęs atsakymus į galimus klausimus, ypač apie savo indėlį organizacijai ir savo pasiekimus bei gebėjimus. Antra, pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdžiui labai padeda tariamosios nuosakos pokalbio metu nevartojimas. Karjeros konsultantų teigimu, tariamosios nuosakos vartojimas labai kenkia savimi pasitikinčio asmens įvaizdžio kūrimui. Max Eggert teigimu, frazė „aš jaučiu” susilpnina viską, kas po to sakoma. Didžiulis skirtumas tarp „Aš jaučiu, kad galėčiau gerai dirbti” ir „Aš galiu gerai dirbti”. Tas pats pasakytina ir apie žodį „manau”. Taigi venkite tariamosios nuosakos. Visgi kurdamas pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį neužmirškite, jog negalima perlenkti lazdos - pokalbio metu reikia išlaikyti ir tam tikrą kuklumo lygį. Išvardintos frazės padės pateikti darbdaviui informaciją apie save subtiliai ir įtaigiai. Taigi atminkite, kad adekvatus pasitikėjimas savimi - labai svarbus kalbantis su darbdaviu. Jūs pažįstate save geriau negu darbdavys, todėl leiskite jam žinoti Jūsų svarbiausius sugebėjimus ir patirtį, kurią iš tikrųjų turite.
- Pasak Max Eggert, darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria galėtų pagrįsti galutinį sprendimą, todėl išvaizda sėkmei daro didelę įtaką. Tyrimai rodo, kad fizinis patrauklumas gali lemti kandidato pasirinkimą. Šis reiškinys vadinamas „įspūdžio vadyba”. Apranga yra labai svarbi „įspūdžio vadybos” dalis. Nors darbdaviui Jūsų žinios ir kvalifikacija reikšminga, tačiau jo pasąmonę veiks ir Jūsų drabužiai, aprangos stilius, o tai, laimei ar nelaimei, gali būti sprendžiamasis faktorius. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidatai paprastai geriau vertinami nei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipia dėmesio. Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesnių laimėjimų. Kiekvienoje organizacijoje yra priimtas savas aprangos stilius. Kadangi vertintojai savęs klausia, ar Jūs tiksite, išvaizdos atitikimas tos organizacijos stiliui yra labai svarbus. O apie įstaigos stilių gauti informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį apsilankykite toje organizacijoje ir atidžiai stebėkite, kokio stiliaus ir spalvų rūbus bei aksesuarus dėvi darbuotojai. Taigi ruošdamasis į pokalbį tiesiog paklauskite savęs, kokia spalva ir rengimosi stilius, kaklaraiščių spalva, plaukų ilgis yra dominuojantys.
Darboholizmas: Liga ar Gyvenimo Būdas?
Būti darboholiku - liga ar gyvenimo būdas? Suirzę, nelaimingi, viskuo nepatenkinti, apsikrovę rūpesčių našta, negalintys atsitraukti nuo darbo stalo ar paprasčiausiai negalvoti apie jį - taip paprastai atrodo darboholikai. Psichologė Dalia Kujalienė, Klaipėdos universiteto (KU) dėstytoja, pastaruosius vadina „gerojo“ tipo darboholikais. K.Ridikas pastebėjo, kad visi garsūs, pasaulio istorijai nusipelnę žmonės buvo darboholikai. Darboholiku tampama, kai atsiradus sveikatos sutrikimams, išsenkama dėl per didelio darbo krūvio. D.Kujalienė išskiria dviejų tipų darboholikus: „geruosius“ ir „bloguosius“. „Blogojo“ tipo darboholikai dirba ypač daug, nes kitaip nesusidorotų su užduotimis.
„Darboholikas - žmogus, niekaip nenustojantis dirbti. Darbas yra visas jo gyvenimas, net parėjęs namo toks žmogus nenustoja galvoti apie nebaigtus tvarkyti reikalus. Galvojimą keičia veikla: ant darbo stalo sukraunami dokumentai, bendradarbiaujama telefonu darbo, bet ne laisvalaikio klausimais. Tokiems žmonėms atrodo, kad pasaulis be jų sugrius, kad niekas kitas geriau negali atlikti paskirtų ar pasiskirtų užduočių“, - aiškino K.
Šeima ir Darboholizmas
Kaip išspręsti dviejų porų ginčą dėl darboholiko sutuoktinio dėmesio stokos? D.Kujalienė sako, jog viską lemia jausmai ir dviejų žmonių tikimas vienas kitam. „Jei iškyla nesutarimai, vadinasi - problema yra ne darbe, o santykiuose“, - dėstė psichologė. Net ir ilgesnis kartu praleistas laikas porai nepadėtų pajusti laimės skonio. Anksčiau ar vėliau dviejų žmonių netikimas būti kartu vis vien išryškėtų ir ultimatumo „Arba aš, arba darbas“ paskelbimas nieko nepakeistų. Visiškai kitaip apie darboholikų šeimą galvoja K. Nors vyras uždirba pinigus ir vaikus myli turbūt ne mažiau nei žmona, tačiau, kaip sako psichologas, jis negali atstoti mamos. D.Kujalienė mano, kad nėra geras ir kitas kraštutinumas, kai žmona yra tik namų šeimininkė. Tokios moterys perdėtai globoja savo vaikus, o šie vėliau tampa nepaklusnūs, nesukalbami.
Ar galima būti laimingam, gyvenant šeimoje su darboholiku? D.Kujalienė mano, kad taip. Ji pabrėžia, jog laimė galima, jei kitas moka sunkiai dirbantį sutuoktinį paguosti. Vietoj nieko gera nežadančių ginčų geriau maloniai leisti laiką. „Apie kokią šeimą mes čia galim kalbėti? Ypač jei abu dirba vienoje srityje. Neilo Čijunsko, radijo stoties „Laluna“ laidų vedėjo, dėl optimizmo ir neblėstančios nuotaikos K. Ridikas darboholiku nepavadintų, tačiau būtent tokiu jį laiko kolegos. Neilas pasakojo, kad niekados negali atsipalaiduoti: kiekviena pamatyta ar išgirsta laida jį verčia analizuoti ir vertinti kitų darbą profesiniu požiūriu. „Kūrybinio darbuotojo mintis visada kausto darbas. Čijunskių šeimoje greitai atsiras dar viena darboholikė - jo žmona.
Kaip Tinkamai Atsipalaiduoti Po Darbo?
Specialistai teigia, kad darbą galima skirstyti į dvi rūšis - protinį ir fizinį. Vieni per dieną išvargina savo kūną, kiti - smegenis, todėl labai svarbu žinoti, kaip tinkamai atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, nes tai turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir darbo rezultatams.
„Tiems, kurie dirba fizinį darbą, natūraliai norisi ilsėtis pasyviai - pagulėti, paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą, o protinį darbą dirbantys žmonės turėtų daryti priešingai ir pasistengti „išjungti“ smegenis sportuojant, išeinant pasivaikščioti arba, jei mėgsta, medituojant ar užsiimant joga“, - teigia psichologas Marius Daugelavičius.
Anot jo, šiuolaikinėje visuomenėje įsivyravus sparčiam gyvenimo tempui, daugelis žmonių grįžę namo po darbo nori tiesiog naršyti socialiniuose tinkluose ar žiūrėti mėgstamą serialą. Nors kartais tokia veikla ir gali padėti nukreipti dėmesį, pailsėti, tačiau kasdienybę vertėtų paįvairinti ir kitokiomis veiklomis. Pavyzdžiui, išbandyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė per sunku, kas verčia išeiti iš savo komforto zonos, nes būtent tokios veiklos kartais gali maloniai nustebinti.
Pastebima, kad tai, kas bus veikiama po darbo, gali nulemti ir supanti aplinka - pati darbovietė bei santykiai su kolegomis. Šiandien didelė dalis įmonių siūlo papildomas naudas, taip siekdami padėti savo darbuotojams atsiriboti nuo darbo ir pailsėti - daugelis turi įsirengę sporto klubus biuruose arba dovanoja jų narystes, sveikatos draudimus, papildomas atostogų arba sveikatingumo dienas.
Pavyzdžiui, lietuviai atvykę dirbti į Švediją patys linkę išbandyti ką nors naujo vien dėl to, kad darbe jie jaučiasi motyvuoti ir reikalingi. Mėgstama kartu išgerti kavos, kartais padaryti mankštas. Visas bendravimas yra grįstas žmogiškumu - užsakovas kviečia visus pietų, paklausia, kaip sekasi.
Psichologas M. Daugelavičius teigia, kad gamta yra vienas geriausių būdų pailsėti, tačiau tie, kurie tokios galimybės neturi, pailsėti gali ir taikydami specialias praktikas tiesiog savo namuose. Pavyzdžiui, jei visą dieną dirbate fizinį darbą, geriausia grįžus namo atpalaiduoti kūną, o tam puikiai tinka karšta vonia. Dirbantys protinį darbą, gali atlikti kvėpavimo pratimus, taikyti teigiamą vizualizaciją, paklausyti atpalaiduojančios muzikos. Galima įsivaizduoti save sėdintį miške, išgirsti ošiančių medžių garsą, pajusti vėjelio šiurenimą plaukuose arba išvysti save, gulintį prie ežero, kai kūną švelniai šildo saulutė. Gamtos įsivaizdavimas visada veikia labai atpalaiduojančiai.
„Nereikėtų galvoti apie savo tikslus, pavyzdžiui, svajonių automobilį, nes tai gali susisieti su papildomu darbu, pinigų trūkumu ir poilsio nebeliks. Nemokantys vizualizuoti paprasčiausiai gali prisiminti laiką, kai jiems buvo labai gera. Taip pat galima taikyti kvapų terapiją, tam tinka, pavyzdžiui, smilkalai, eteriniai aliejai“, - pataria M. Daugelavičius.
Vis dėlto norintys vakarais po darbo išeiti iš namų, labai dažnai po darbo renkasi ir sporto sales, grupines treniruotes, baseinus. Lietuviai tikrai perima geriausias praktikas iš švedų, tačiau kasdieniame gyvenime geriausiomis praktikomis mes apsikeičiame. Mes iš švedų mokomės į darbą žiūrėti kitaip, atsipalaiduoti ir pailsėti, o jie mus giria už kruopštumą ir atidumą, dėl kurio mums neretai ir reikia prisiminti ir išmokti pailsėti.