Atmintinė: Žemės ūkio paskirties žemė

Ši atmintinė skirta suteikti informaciją apie žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, jos įsigijimą, naudojimą ir susijusius reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemė Vakarų Fryzijoje.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas

Nuo 2026 metų ūkininkams atsivėrė nauja galimybė įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Kas gali įsigyti?

• Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie ją teisėtai naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti.
• Privačių žemės sklypų savininkai - laisvus (neišnuomotus) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Reikalavimai pirkėjams:

Taip pat nustatyti aiškūs reikalavimai pirkėjams. Fiziniai asmenys privalės būti ne trumpiau kaip trejus metus Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir pastaruosius trejus metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos. Juridiniai asmenys turės būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus turės sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Ribojimai:

• Įsigyti galima iki 3 ha valstybinės žemės sklypus neurbanizuotose teritorijose, tinkamose žemės ūkio veiklai, kurie nėra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.
• Vienam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų plotas negali viršyti 21 ha, o bendras asmeniui ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 ha.

Finansavimas:

Net 80 proc. lėšų, gautų pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bus skiriama Valstybės gynybos fondui. Todėl kiekvienas toks sandoris tampa ne tik asmenine investicija, bet ir indėliu į visos šalies gynybinius pajėgumus.

Prašymų teikimas:

Prašymai dėl žemės įsigijimo yra teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS).

Pateikti prašymą pirkti valstybinę kitos ar žemės ūkio paskirties žemę patogiausia elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“. Pildant prašymus, dalis laukų užsipildo automatiškai, nes ŽIS yra susieta su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais. Taip sumažėja savarankiško pildymo klaidų ir sutrumpėja prašymų pildymo laikas.

Svarbu:

Valstybinė žemės ūkio žemė neparduodama išsimokėtinai.

Valstybinės kitos paskirties žemės įsigijimas

Valstybinę kitos paskirties žemę ne aukciono būdu gali įsigyti tokioje žemėje esančių pastatų, statinių savininkai, kai tokia žemė yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Statiniais neužstatyta valstybinė žemė yra parduodama aukciono būdu.

Aukcionai:

Nuo 2024 m. savivaldybės, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijose, gali pačios inicijuoti valstybinės žemės aukcionus, tai yra spręsti dėl žemės pardavimo ir kreiptis į NŽT dėl aukcionų organizavimo. Valstybinės žemės pardavimas aukcionuose duoda naudą visoms pusėms: užtikrinamas racionalus žemės įveiklinimas, žmonės ir įmonės turi galimybę už jiems tinkamą kainą įsigyti žemės sklypą, o už aukcionus gautos lėšos lygiomis dalimis paskirstomos valstybei ir aukcioną organizavusiai savivaldybei.

Aukcionų vykdymas:

Aukcionai vyksta elektroniniu būdu Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale. Prisijungti gali visi norintys: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat užsienio piliečiai, atitinkantys teisines sąlygas. Norint dalyvauti, reikia sumokėti registracijos mokestį bei garantinį įnašą.

Visą informaciją apie skelbiamus aukcionus galima rasti NŽT interneto svetainėje skiltyje „Skelbimai“, taip pat dalies savivaldybių interneto svetainėse.

Pirkimas išsimokėtinai:

Atkreipiame dėmesį, kad valstybinę kitos paskirties žemę galima pirkti išsimokėtinai. Tai patogus ir prieinamas būdas tapti žemės savininkais iš karto nesumokant visos sumos. Valstybinės žemės pirkimas išsimokėtinai negali būti ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis.

Žemės naudojimo priežiūra ir reikalavimai

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Želdinių sodinimas:

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos:

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Sodinimas per visuomenines akcijas:

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statyba valstybinėje žemėje:

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Gyvenamųjų pastatų statyba:

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai:

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Pastatų išdėstymas sklype:

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Atstumas nuo sklypo ribos:

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Laikini statiniai vandens telkiniuose:

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Sklypo reljefo keitimas:

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Paviršinės nuotekos:

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Grioviai ir kanalai:

Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Atraminės sienelės:

• kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
• Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Tvoros:

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

• 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
• 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Institucija, inicijuojanti žemės paėmimą, turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę, vadovaujantis šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Informavimas:

Apie pradedamą žemės paėmimo procedūrą pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Pranešimas siunčiamas žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Apie pradedamą procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje.

Skelbimas spaudoje:

Skelbimas apie pradedamą žemės paėmimo procedūrą skelbiamas viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Jeigu žemės sklypas padalintas, skelbimas skelbiamas turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu.

Atsiskaitymas už paimamą žemę:

Jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, nustatomi nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas.

Žemės servitutai

Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.

Servitutų nustatymas:

Nustatant servitutus, būtina vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinti konkrečias aplinkybes ir servituto reikalingumo.

Atsakomybė už kompleksų ir objektų apsaugą:

Jeigu servitutas reikalingas inžineriniams tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), kelius ir takus, - šių darbų užsakovas atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.

Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas

Formuojant naujus žemės sklypus, būtina laikytis įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų reikalavimų.

Žemės naudojimo būdai:

Formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, nustatomi žemės naudojimo būdai.

Žemės ūkio naudmenų pavertimas kitomis naudmenomis

Žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

Žemės sandoriai

Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Jeigu žemės sandorio objektas - žemės sklypas, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema.

Sandorių vykdymas:

Vykdant žemės sandorius, būtina laikytis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

Žemėtvarkos planavimo dokumentai

Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengia juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai.

Kvalifikacijos pažymėjimai:

Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Atsakomybė už pažeidimus:

Asmenys, pažeidę žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Žemėvaldos schema.

Ši atmintinė yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti naudojama kaip teisinis dokumentas. Dėl konkrečių situacijų visada kreipkitės į specialistus.

tags: #atmintine #zemes #ukio #paskirties #zeme