Kauno „Žalgirio“ arena, tapusi ne tik sporto, bet ir kultūros simboliu, praėjo ilgą ir įdomų kelią nuo pirmųjų idėjų iki dabartinės išvaizdos. Jos istorija - tai pasakojimas apie ambicijas, iššūkius ir nuolatinį tobulėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime arenos techninio projekto ypatumus, statybos etapus, fasado pokyčius ir atnaujinimus, kurie leido arenai išlikti modernia ir patrauklia.
Arenos Projekto Istorija ir Koncepcija
Kauno meras Andrius Kupčinskas džiaugiasi, jog architektas E. Kaunas, mano manymu, ne tik mėgsta, bet ir geba iššokti aukščiau bambos bei nustebinti savo užmojais. Palyginus Kauną su kitais panašaus dydžio miestais nesunku nustebti. Na, o vėliau nutinka svarbiausia šios arenos (tiksliau, arenų visoje Lietuvoje) atsiradimo aplinkybė - pirmą kartą nuo 1939 m. gauname galimybę rengti 2011 m. Jau 1998 m. savivaldybė dėl naujų sporto rūmų pradeda kalbėtis su architektu Eugenijumi Miliūnu. Tiesa, pradžioje kalbama ne apie mums dabar įprastą Nemuno salą, o apie Kalniečių parką. 2008 m. galiausiai įkasama simbolinė projekto kapsulė ir prasideda statybos.
Viešųjų paslaugų tiekimo komplekso ("Kijevo arena") Akadem. Viešųjų paslaugų tiekimo komplekso ("Kijevo arena") Akadem. Vietoj techniniame projekte numatyto dekoratyvinio tinklo žadama įrengti atviromis terasinėmis erdvėmis šviečiantį arenos "rūbą". Rengiant techninį arenos statybų projektą, planuota jos sienas dengti dekoratyviniu tinklu, "tarsi oda". Tačiau vėliau pastato kūrėjai, suabejoję dėl tokio sprendimo funkcionalumo ir įgyvendinimo sudėtingumo, nutarė pakeisti arenos išvaizdą. Nuspręsta ją papuošti prie visos Kauno miesto architektūros ir išskirtinės statinio vietos Nemuno saloje kur kas labiau derančiomis terasomis.
Architektas E. Miliūnas, pristatydamas naujoves, sakė, kad terasomis komponuoti pramogų ir sporto rūmai turėtų būti tarsi aplinką apšviečiantis ir miestą pamatyti padedantis žibintas. "Manome kad pastatas bus atviras, taip per terasines erdves komunikuojantis su miestu. Patekę į vidų lankytojai turėtų jausti salos parko tęstinumą, o atvirai terasose išdėstyti inžineriniai įrengimai skatins ieškoti procese estetikos", - tikisi projekto autorius.
Statybos Iššūkiai ir Sprendimai
Projektą įgyvendinančios Telšių bendrovės "Vėtrūna" darbininkai, ką tik pabaigę dengti pirmąjį, skardinį, arenos stogo sluoksnį, netrukus pradės montuoti ir jos fasadą. Pakloti skardos paklotą, kuriuo dabar padengtas arenos stogas, užtruko tris savaites, dabar stogas bus apšiltinamas, dengiamas lietaus nepraleidžiančia danga.
„Pagal darbų grafikus arenos fasadą turėjome pradėti montuoti prieš keletą mėnesių, bet kol vyksta naujojo fasado projektavimo darbai, siekiame dirbti visus kitus darbus, kad pernelyg neatsiliktume nuo grafiko", - teigė "Vėtrūnos" projekto vadovas Mindaugas Klanas.
Kol naujojo arenos fasado techninis projektas visiškai nepabaigtas, vyksta svarbūs paruošiamieji darbai. Pastato perdangų kontūras bus apvedžiotas metaliniais loviais, ant kurių bus tvirtinamos specialiai Kauno arenos projektui sukurtos aliuminio-stiklo konstrukcijų sistemos - apie 30 unikalių aliuminio profilių, atitinkančių aukštus architektūrinius reikalavimus.
Perdangose įrenginėjamos įdėtinės detalės, lyginami aukščiai. Naujas Žalgirio arenos rūbas bus kuriamas iš Vokietijos aliuminio profilių sistemų gamintojo "Schüco" kokybiškų konstrukcijų, pasižyminčių išskirtine estetika ir dizainu.
"Tikslinant projektą statybos metu atitinkamai keičiasi darbų eiga ir grafikai. Statybininkų brigados fasadui montuoti yra parengtos, todėl baigus projektavimą bus galima iškart kibti į darbą", - teigė M. Klanas.
Pasak jo, artimiausiu metu su savivaldybe bus tikslinamas galutinis darbų atlikimo grafikas. Projekto vizualizacijose matomą išvaizdą arenos statinys įgaus vasaros pabaigoje, kai jau turėtų būti baigtas montuoti naujai projektuojamas fasadas. Visus arenos stogo darbus ketinama baigti iki liepos pabaigos.
Žalgirio arena talpins iki 15 tūkst. žiūrovų, jos statybos kaina siekia beveik 169 mln. litų.
Rimčiausia diskusija vyko dėl reikalingumo. Kadangi esame hidrotechnikų ir inžinierių šalis, išsakyta ir dešimtys nuomonių apie galimą potvynį, jau užliejamus arenos rūsius, išplautą gruntą aplink pamatus ir t. t. „Nenuostabu, kad jaunoje valstybėje toks projektas sužadino daug gandų, tačiau niekas nepasitvirtino.
„Arenai jau buvo suteiktas „Žalgirio“ vardas, bet nepamirškim to, kas atsitiko 2013-2014 m., Vladimirui Romanovui sužlugdžius ŪBIG, pasisavinus daugybę lėšų ir pabėgus į Rusiją. Komanda nyra į dar didesnes skolas, prasideda siūlymai užkalti langus“, - prisimena M. Vedrickas.
Arenos Privalumai ir Universalumas
„Didžiausia mano darbovietės stiprybė - universalumas. Ji yra greita, patogi ir pasiruošusi priimti bet kokį renginį. Galime šiandien kviesti į baletą, rytoj į krepšinį, poryt į Robbie Williamso koncertą, tada galim pažiūrėti boksą, o savaitę pabaigti su dailiuoju čiuožimu“, - E. Miliūno projektui negaili pagyrų M. Čia dirba nuo atidarymo, pradėjo dar būdamas moksleiviu.
Ar žinojote, kad arenos grindys yra ir šildomos, ir šaldomos? „Po daugiau nei dešimtmečio darbo galime salę kitam renginiui pervilkti ir vos per 3 val. Tai reiškia, kad jeigu 22 val. baigiasi krepšinis, 1 val. nakties jau galime priimti rytojaus koncerto organizatorius su paruošta scena.
Kaip didžiausią iššūkį Mantas prisimena 2018-uosius: vienu metu arenoje vyko Pasaulio ledo ritulio čempionato B grupės varžybos ir atkrintamosios dėl patekimo į Eurolygos finalinį ketvertą. Ledą keitė parketas, ir taip kelis kartus per savaitę. Dabar, pasak pašnekovo, būtų lengviau, nes tuomet tai darė pirmąkart. „Čia viskas juda greitai, viskas suplanuota ir puikiai surežisuota. Dauguma sistemų, grindinės tribūnos yra modulinės, gali važiuoti, išsiardyti.
Geras pavyzdys yra mūsų gruodžio mėnuo: per 31 vieną dieną turime 25-26 renginius. „Dabar džiaugiamės tuo, apie ką anksčiau bijojome svajoti. Daug čia atvykusių atlikėjų buvo pirmieji, pralaužę ledus visam regionui. Bijojome svajoti ir apie Eurolygos finalinį ketvertą. Turiu pritarti, jei man kas vaikystėje būtų pasakęs, kad ketvirtadienį po darbų galėsiu nuvažiuoti pasiklausyti „50 Cent“, būčiau tik nusijuokęs. O dabar paprakaitavęs per „Rammstein“ galiu per 20 minučių grįžti namo ir jau gulėti lovoje.
„Anksčiau, esu girdėjęs, atvažiuodavusios žvaigždžių komandos būdavo iš anksto nusiteikusios, kad čia jų laukia kažkas panašaus į Baltarusiją. Visgi pamatę mūsų įrangą, pasiruošimą, aplinką, techninę infrastruktūrą visi likdavo nustebę. Dabar šis stereotipas jau sunaikintas, ir tiek atlikėjai Vakaruose, tiek jų agentai, koncertinių turų organizatoriai žino, kad čia ne Rytų Europa.
„Žalgirio“ arenos renginiai:
- Krešinio rungtynės
- Ledo ritulio varžybos
- Koncertai
- Parodos
- Šou programos
„Reikia pabrėžti, kad miesto dydis mūsų darbui yra privalumas. Atrodytų, kaip tik - mažai lankytojų, bet aš apie kitą pusę. Tokiame mieste daug paprasčiau bendradarbiauti, rasti pagalbą, susiderinti veiksmus su institucijomis ir t. Įsivaizduokite, organizuojate didelį renginį, dėl kurio reikia spręsti tam tikrų leidimų, saugumo, didelio garso bei kitus klausimus, ir visa tai reikia daryti, tarkim, Berlyne.
„Dažnai atrodo, kad dėl „Žalgirio“ arenos stengiasi visas miestas. Kauniečiai labai kolegiški, visuomet palaiko. Mažame mieste turime artimą ryšį ir su policija, ir su savivaldybe, ir su kitomis institucijomis. Visi klausimai sprendžiami greičiau, efektyviau ir su didele aplinkinių parama.
„Turime nuostabią publiką, lietuviai labai tvarkingi ir pagarbūs žmonės. Esu geriausios nuomonės apie mūsų lankytojus. Kaip pats teigia, pavienių atvejų pasitaiko, bet turint omenyje, kad per veiklos metus čia apsilankė daugiau nei dvi Lietuvos populiacijos, - neįmanoma nesidžiaugti. Didžiausi laužytojai dažniausiai būna užsienio komandų sirgaliai.
Na, o vietos vis augančiai publikai tikrai bus: „Žalgirio“ grupė šiemet tapo naujai atverto Dariaus ir Girėno stadiono bei renovuotos Kauno sporto halės operatoriais. Kaip teigia patys, tai ne tik leis perkelti arenoje netelpančius renginius, bet ir atvežti tokius vardus, apie kuriuos anksčiau galėjome tik svajoti.
Energetinis Efektyvumas Ir Inovacijos
Prieš aštuonerius metus atidaryta „Žalgirio“ arena joje besilankančiam ir krepšinio rungtynes ar koncertą stebinčiam žmogui neatrodys pasikeitusi, tačiau viduje per šiuos metus įvyko daug svarbių pokyčių. Jų bendras tikslas - taupyti ir tvariai naudoti energijos išteklius.
„Atlikome tris auditus: vieną savo jėgomis ir kitus du su kitų organizacijų pagalba. Auditai padiktavo mūsų energijos taupymo strategiją, parodė, kur energiją galėtume vartoti efektyviau. Pavyzdžiui, atlikę termovizinį tyrimą, nustatėme, kad pietinė siena įrengta netinkamai - itin maža jos šiluminė varža, dėl to patiriame didelius šilumos nuostolius.
Taupyti energetinius resursus, stebėti ir analizuoti energijos suvartojimo duomenis padeda arenoje įdiegta energijos valdymo sistema (EVS). Ją sudaro 228 išmanūs energijos apskaitos ir matavimo prietaisai. „Arenoje nuolat atliekamas momentinis nuskaitymas, duomenų kaupimas ir analizė. Energijos valdymo sistemos rezultatai akivaizdūs: metinės elektros energijos sąnaudos sumažėjo 15 proc. Jeigu vertinsime pinigais, - kasmet sutaupome po 25 tūkst. Eur”, - skaičiuoja V.
Pastato dydis ir kompleksiškumas padiktavo ir daugiau energijos taupymo sprendimų. Nustatyta, kad neefektyvu šildyti, vėdinti ir kondicionuoti visas patalpas centralizuotai - poreikiai skirtingose arenos vietose dažnai skiriasi. „Nepertraukiamo elektros energijos tiekimo (UPS) atskiro vėsinimo įrenginys leido sumažinti vėsinimo sąnaudas 8 procentais. Vietines šilumos, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas įrengėme „Žalgirio“ biuro patalpose bei restorane „Sala“.
Visas inovacijas pasiūlė ir įgyvendino arenoje dirbantys inžinieriai. Viena paskutinių - hidroakumuliacinė talpa vėsinimo sistemoje. Atskirose arenos vietose nebenaudojami visai arenai skirti galingi agregatai. Visi jie yra sujungti į hidroakumuliacinę talpą, kuri veikia žiediniu būdu ir dirba rotacijos principu. Tokiu būdu energijos naudojama tik tiek, kiek jos reikia.
Pokyčiai įgyvendinami ir arenos apšvietimo sistemoje. Nuspręsta pakeisti liuminiscencinius šviestuvus į LED tipo šviestuvus. „Darbai „Žalgirio“ arenoje jau vykdomi. Planuojame, kad iš viso bus pakeista 460 šviestuvų, o per metus sutaupysime 82 tūkst. kWh elektros, tai yra apie 10 tūkst.
„Arenoje nėra stabilios situacijos. Tai rungtynės, tai renginiai, būna kartais ir nieko nevyksta. Nuo viso to priklauso ir energijos taupymo procesai. Keli „Žalgirio“ arenos inžinieriai studijuoja KTU visuomeninės paskirties pastatų inžinerines sistemas ir gilinasi kaip tą tikslą geriausiai pasieksime. Tikimės iki 2022 metų parengti šiuos algoritmus ir energetines sąnaudas sumažinti dar 8 proc.“, - ateities planais pasidalino V.
Pasak jo, diegti energiją tausojančius sprendimus verslą turėtų paskatinti dvi priežastys: ekonominiai interesai sumažinti išlaidas energijai ir socialinis interesas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei prisidėti prie aplinkos tausojimo.
„Žalgirio" arenos abonementai
Planai ir Finansavimas
Naujųjų metų išvakarėse architektas Eugenijus Miliūnas Savivaldybei įteikė Kauno sporto ir pramogų rūmų techninį projektą. Jame numatyta 10 tūkst. sėdimų vietų su galimybe padidinti jų kiekį iki 14,5 tūkstančių. Preliminari statybos kaina sieks apie 153 milijonus litų, o infrastruktūra Nemuno saloje kainuos apie 63 milijonus litų. Iš jų už 8 mln. litų UAB „Kauno tiltai“ jau šių metų kovo mėnesį baigs statyti transporto ir komunikacijų tiltą į Nemuno salą (iš Mickevičiaus gatvės), kuris sudarys galimybę į Nemuno salą įvažiuoti sunkiasvorei technikai ir statybų kranams.
Primintina, kad Kauno miesto savivaldybė yra atsidariusi dar 12 mln. kredito liniją, iš kurios bus toliau finansuojama Nemuno salos tvarkymo infrastruktūra šalia būsimos Kauno arenos. Iki sausio pabaigos bus atlikta Kauno Arenos techninio projekto ekspertizė ir patikslinta projekto sąmata bei išduoti leidimai statybai. Savivaldybė lygiagrečiai šiems darbams jau rengia investicinį projektą, kurį teiks LR Vyriausybei dėl ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo ir Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų skyrimo.
Kaune rinkti Seimo nariai spalio mėnesį užregistravo siūlymą iš ES struktūrinių fondų ir VIP Kauno arenai skirti iki 100 milijonų litų. Pernai patvirtintame 2008 m. valstybės biudžete Kauno arenai jau numatyti 7 milijonai litų. Kauno arenos statybos darbus planuojama pradėti š. m. vasaros pradžioje, kai paaiškės statybos darbų rangovas. Jau dabar jaučiamas aktyvus statybų bendrovių susidomėjimas Kauno arenos projektu. Numatoma, jog Kauno arena iškils 2009 m. pabaigoje arba 2010 m.
Atnaujinimai Ir Naujovės
Pagrindinis „Žalgirio“ arenos techninio atnaujinimo motyvas - užtikrinti, kad sirgaliai rungtynių metu galėtų mėgautis nepakartojama patirtimi. Vienas ryškiausių pokyčių - įrengtas naujas parketas, kurį ne tik puošia žalia spalva, bet į jį įkomponuoti ir Kauno žemėlapio kontūrai.
„Kauno „Žalgirio“ 80-mečio proga norėjome atsinaujinti, atsišviežinti ir suteikti dar geresnę patirtį rungtynėse besilankantiems sirgaliams. Tam skyrėme visą vasarą. Buvo įsigytas naujas krepšinio parketas. Jis papuoštas ne tik žalia spalva, bet ir Kauno miesto žemėlapiu. Tokiais pačiais miesto kontūrais yra papuošti ir mūsų alternatyvūs žaidybiniai marškinėliai, kuriuos sirgaliai galės išvysti artimiausiu metu. Šiais metais ant parketo atsiras ir jubiliejiniam sezonui skirtas specialus užrašas - 80 Years of Legacy“, - teigė „Žalgirio“ prezidentas Paulius Jankūnas.
Per vasarą taip pat buvo atnaujintas „Žalgirio“ arenos pagrindinės salės apšvietimas, pereinant prie modernių LED šviestuvų. Šviestuvų sistema įdiegta taip, kad ją būtų galima valdyti akimirksniu, o tai leidžia dinamiškai keisti apšvietimą ir taip pagerinti bendrą rungtynių atmosferą. P.Jankūnas pažymėjo, kad ankstesnėms apšvietimo sistemoms reikėdavo laiko įšilti, o tai ribodavo jų naudojimą tiek komandų pristatymo, tiek rungtynių pertraukėlių metu.
„Arenos apšvietimas atnaujintas naujo tipo LED šviestuvais. Jie yra patogiai valdomi, t. y. juos galima akimirksniu įjungti ir išjungti, naudojant kaip šou elemento dalį krepšinio rungtynėse. Tie kas anksčiau lankydavosi rungtynėse turbūt pastebėdavo, kad ankstesnėms lempoms reikėdavo laiko įkaisti, o nuo šiol naujuosius šviestuvus galėsime patogiai naudoti ne tik per rungtynių pristatymą, bet ir pertraukėlių metu“, - akcentavo „Žalgirio“ vadovas.
„Naujasis kubas bus didesnis už praėjusį, tarnavusį arenai daugiau nei 10 metų. Jame naudojamos modernios LED panelės. Kiek teko kalbėti su arenos technikos departamento specialistais, vaizdo kokybė bus bent dvigubai geresnė, vaizdas žymiai ryškesnis ir detalesnis. Šis kubas turės viršutinę juosta, kuri bus naudojama reklamos pozicijoms, o centrinis ekranas bus skirtas transliuoti žaidimo vaizdui ir rezultatui“, - sakė P.Jankūnas.
Jis pridūrė, kad milžiniško kubo, kuris, pavyzdžiui, yra naudojamas per finalo ketverto varžybas nėra galimybės įrengti stacionariai dėl arenos konstrukcijų ir dažnai vykstančių kitų renginių, kuriuose kubas nėra naudojamas ir turėtų būti kas kartą išmontuojamas.
Klubas pradėjo bendradarbiavimą su tarptautiniu prekės ženklu PUMA, kuris nuo šiol prižiūrės komandos marškinėlių ir atributikos dizainą ir gamybą. Šiuo bendradarbiavimu siekiama gerbėjams suteikti platų aprangos pasirinkimą „Žalgiris Shop“ parduotuvėse.
Planuojama rekonstrukcija
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neleido Kauno savivaldybei be konkurso rengti „Žalgirio“ arenos rekonstrukcijos, prie jos pastatant baseiną.
„Tarnyba neturi pagrindo sutikti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija viešąjį pirkimą „Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje rekonstravimo projektavimo paslaugos pirkimas“ vykdytų neskelbiamų derybų būdu, (...) į derybas kviečiant konkretų tiekėją“, - rašoma VPT sprendime.
Savivaldybė planavo „Žalgirio“ arenos rekonstravimo paslaugas neskelbiamų derybų būdu įsigyti iš ją projektavusios E. Miliūno studijos. Tokį sprendimą savivaldybė motyvavo architektų studijos turimomis arenos projekto autorinėmis teisėmis.
VPT atkreipė dėmesį, kad savivaldybė siekia įsigyti jau suprojektuoto ir pastatyto pastato rekonstravimo projektą, o ne atlikti pirminio projekto pakeitimą, kurį galėtų atlikti tik projekto autorius.
„Tarnybos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju Kauno pramogų ir sporto arenos rekonstravimo techninio projekto parengimo paslaugas nurodyta apimtimi gali suteikti tik konkretus tiekėjas“, - rašoma sprendime.
Apie planus statyti vandens sporto centrą šalia Nemuno saloje esančios „Žalgirio“ arenos savivaldybė pranešė vasarį. Svarbiausiu vandens sporto centro akcentu turėtų tapti tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 metrų ilgio, 10 takelių baseinas, 700 vietų tribūnos.