Tiek studentams, tiek žmonėms, dirbantiems kelis darbus, darbas puse etato yra itin aktualus, ir ypač Vilniuje. Dažniausiai sritys, kuriose ieškomas toks darbuotojas yra tos, kuriose darbo grafikas yra lankstus ir galima nesudėtingai keisti darbuotojus, jų pamainas. Vilniuje apstu tokio darbo pasiūlymų.
Kaip dažniausiai pasitaikančias profesijas galima įvardinti valytojas, kambarines, pardavėjas.
Darbo pasiūlymai Vilniuje
Vilniuje galima rasti įvairių darbo pasiūlymų, dirbant puse etato:
- Siūlomas valytojams darbas Utenos g., Šnipiškės, netoli Žalgirio g., Vilniuje.
- Siūlomas darbas valytojams 0, 5 etato Dariaus ir Girėno g. (link oro uosto) Vilniuje.
- Ieškoma( - as) valytoja( - as) pilnam arba pusei etato, darbas - Vilniaus mieste.
- PRADINIO UGDYMO MOKYTOJA( - AS) - 0, 36 etato. Individualus darbas su 1 klasės mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių - (9 pamokos per savaitę).
- Ieškoma siuvėja dirbti pilnu etatu arba puse etato - pagal darbuotojo galimybes. Darbas su siuvimo mašina Aurora.
- Ieškome patalpų valymo darbuotojų Vilniuje. Darbas nepilnai darbo dienai (0, 5 etato).
Taip pat siūlomi terminuoti darbai, pavyzdžiui, laikotarpiui prekybai fejerverkais ieškoma pardavėjų - konsultantų. Darbas nuo gruodžio 5 d. iki gruodžio 31 d.
Darbo kodekso nuostatos
Poilsio laikas
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Atsižvelgiant į tai, paaiškinama, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kasmetinės atostogos
Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Kokia kasmetinių atostogų nepertraukiama trukmė?
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Kaip ilgai galima kaupti kasmetines atostogas?
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Kada kasmetinės atostogos gali būti „nurašytos“?
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Kada ir kokiais atvejais suteikiamos kasmetinės atostogos?
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Mokymo išlaidų atlyginimas
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 37 straipsnyje reglamentuojamos susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo sąlygos. Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Pažymėtina, kad ne bet kokios darbdavio darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui patirtos išlaidos gali lemti darbuotojo pareigą jas atlyginti darbdaviui.
Apmokėjimas už viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Prašymas priimti į darbą
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.
Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas.
Darbo laiko keitimas
Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Nedarbingumo išmoka
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal... PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Bendrijos pirmininko atlyginimas ir darbo sutartis
Bendrijos pirmininko atlyginimas - susitarimo dalykas, t.y. reikia susitarti, už kiek asmuo vykdys tas pareigas ir kiek bendrijos nariai sutinka už tai jam mokėti. Bendrijos pirmininką galima įdarbinti ne pilnu, bet daliniu etatu ar net vienai, dviem valandoms per dieną ar per savaitę.
Taigi, MMA nėra privalomas. Tik nereikia pamiršti, kad įdarbinus nepilnu etatu asmenį, kuris niekur kitur nedirba (nemoka mokesčių Sodrai), mokesčius reikės mokėti nuo MMA, yra nustatytos Sodros...
Darbo kodekso 67 str. 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Darbo kodekso 68 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuotų darbo sutarčių, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais (…) nustato kiti įstatymai, tokios...
Darbas daugiau nei vienu etatu
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rimantė pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti 1,5 etato. „Iš pradžių dirbau 1 etatu. Tačiau netenkino atlyginimas, ieškojau papildomo darbo vakarais ir savaitgaliais. Gavau pasiūlymą dirbti 0,5 etatu. Todėl dabar turiu du darbus, padidėjo darbo krūvis. Tačiau ar tikrai gausiu daugiau pinigų, ar dirbant daugiau nei 1 etatu, nepadidės mokesčiai, kuriuos turėsiu susimokėti. Gal tada neverta stengtis ir plėšytis dviejuose darbuose“, - klausė moteris.
Kita vilnietė Kristina pasakojo, kad nori įsidarbinti dviem etatais. „Tačiau jau dabar draugai ir pažįstami sako, kad taip negalima dirbti. Anot jų, Darbo kodeksas neleidžia dirbti daugiau nei 1 etatu, bet to, visi kalba, kad turėsiu mokėti daug mokesčių, todėl antro atlyginimo net nepajusiu, nes jį teks atiduoti mokesčiams. Nesąžininga, jeigu dirbat daugiau, tenka daugiau pinigų atiduoti mokesčiams. Juk žmonės ir dirba daug, kad užsidirbtų, galėtų susitaupyti būstui ar kitiems didesniems pirkiniams“, - skundėsi Kristina.
Mokesčiai priklauso nuo uždirbamų pajamų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sakė, kad mokesčių prasme su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (darbo pajamos) apmokestinamos taikant vieną 20 proc. arba du - 20 ir 32 proc. - pajamų mokesčio tarifus, taikomus ir priklausančius nuo gautų pajamų sumos, o ne dirbamo etatų skaičiaus.
„20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei darbo pajamų daliai, kuri neviršija 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos - 101 094 eurų. Mokestį kas kartą išskaičiuoja ir deklaruoja darbo užmokestį darbuotojui išmokėjęs darbdavys, pvz. kiekvieną mėnesį. Jei dirbama keliose darbovietėse, tai kiekvienas darbdavys tai daro atskirai“, - komentavo VMI atstovė.
Anot jos, pasibaigus metams, vertinamos visos gyventojo gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, pvz. iš kelių darboviečių, ir jei jos viršija 60 VDU (101 094 eurų), viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 32 proc. tarifą.
„Nuo šių pajamų progresinį 32 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) perskaičiuoti ir sumokėti turi pats gyventojas iki gegužės 1 d. pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją“, - komentavo R. Virvilienė.
Ji pateikė pavyzdį. „Pavyzdžiui, žmogus dirba darbovietėse A ir B. Kas mėnesį išmokėdamas atlyginimą A ir B darbdaviai išskaičiuoja 20 proc. GPM. Pasibaigus metams iš viso gyventojas gavo 60 tūkst. eurų pajamų iš darbovietės A ir 50 tūkst. eurų iš darbovietės B. Kadangi bendra pajamų suma neatskaičius mokesčių viršija 101 094 eurų, nuo viršijančios dalies - 8 906 eurų ((60 000 + 50 000) -101 094), gyventojui savarankiškai reikės deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM, apskaičiuotą pritaikius 32 proc. mokesčio tarifą“, - aiškino R. Virvilienė.
Dar, anot jos, nuo gyventojo gautų pajamų yra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD), valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) bei socialinio draudimo įmokos.
Ne visos pajamos apmokestinamos
Pasak R. Virvilienės, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - tai ta darbo užmokesčio dalis, kuri nėra apmokestinama GPM.
„NPD priklauso nuo gyventojo uždirbamų pajamų, paprastai kalbant - kuo daugiau uždirba gyventojas, tuo mažesnis NPD jam yra taikomas, ir atvirkščiai - kuo mažiau uždirba gyventojas, tuo didesnis NPD jam taikomas. Mėnesio NPD yra taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (darbo užmokesčiui, priedams, premijoms, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms). Mėnesio NPD dydis priklauso nuo tokių pajamų sumos. Gyventojams, kurių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra 2 864,22 eurų per mėnesį ir didesnės, 2023 m. mėnesio NPD netaikomas“, - komentavo VMI atstovė.
Ji pažymėjo, kad NPD gali būti taikomas tik vienoje darbovietėje. „Jeigu gyventojas tuo pačiu metu gauna darbo užmokestį iš daugiau nei vieno darbdavio, jis pateikia prašymą taikyti NPD (ar NPD dalį) tik vienoje pasirinktoje darbovietėje, o kitoje įmonėje jo gaunamas visas darbo užmokestis apmokestinamas pajamų mokesčiu, netaikant NPD. Metams pasibaigus, įvertinamos gyventojo metinės pajamos ir nuo jų apskaičiuojamas metinis NPD. 2023 m. metinis NPD netaikomas, kai metinės pajamos lygios arba didesnės nei 34 370,67 eurų“, - skaičiavo R. Virvilienė.
Anot jos, jei gautos visos metinės pajamos (abiejų darbdavių išmokėta darbo užmokesčio suma, priedai, premijos, individualios veiklos ar turto pardavimo pajamos, dividendai ir kt. apmokestinamosios pajamos) viršija gyventojui taikytiną metinį NPD arba metinis NPD visai nepriklauso, gyventojas privalo perskaičiuoti NPD, deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM.
„Kitaip tariant, prieš teikdamas darbdaviui prašymą taikyti NPD, darbuotojas turėtų įsivertinti, ar jo gaunamas darbo užmokestis iš abiejų darboviečių neviršys vienoje iš jų taikomo NPD sumos, ar jis neplanuoja gauti papildomų pajamų iš turto pardavimo, premijų ir pan. Jei gyventojas nusprendžia netaikyti mėnesio NPD, nors jam šis priklauso, jis galės NPD susigrąžinti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. O pamiršus - VMI apie tai primins“, - komentavo R. Virvilienė.
Darbo krūvį reguliuoja pats darbuotojas?
Advokatė Evelina Kiznė paaiškino, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę. „Tiesa, darbo teisės normos gali nustatyti sutrumpintą darbo laiko normą tam tikriems darbuotojams, taip pat darbdaviai gali susitarti su darbuotojais dėl ne viso darbo laiko. Taigi, įprastai darbuotojas pagal darbo sutartį dirba keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent nustatoma arba susitariama dėl mažesnės darbo laiko normos, vadinamojo ne viso etato“, - komentavo advokatė.
Anot jos, per savaitę galima dirbti ir 60 val. „Neaptariant tam tikrų išimčių, vidutinis darbuotojo darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Darbuotojas negali dirbti daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas. Vadinasi, maksimalus darbuotojo laikas per šešias dienas negali viršyti šešiasdešimties darbo valandų“, - komentavo E. Kiznė.
Advokatė pažymėjo, kad Darbo teisė nedraudžia darbuotojui sudaryti daugiau nei vieną darbo sutartį. „Riboti darbo sutarčių sudarymą gali tik darbuotojo ir darbdavio sudarytas nekonkuravimo susitarimas, pagal kurį darbdavys viso nekonkuravimo laikotarpio metu kiekvieną mėnesį moka darbuotojui ne mažesnę kaip keturiasdešimties procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Toks mokėjimas už nekonkuravimą kompensuoja darbuotojo galimus praradimus dėl aptartų suvaržymų“, - komentavo advokatė.
Teisininko patarimai, ką vertėtų darbuotojams žinoti apie atleidimą iš darbo
Anot jos, Darbo teisė taip pat nenumato, kad darbuotojas negali dirbti pas daugiau nei vieną darbdavį viršydamas šešiasdešimties darbo valandų per septynias dienas, tačiau įvairių specialistų nuomone, siekiant darbuotojo saugą ir sveikatą, šių ribojimų reikėtų laikytis.
„Problema ta, kad dažniausiai pareiga rūpintis darbo valandų skaičiumi, tenka darbuotojui, kadangi reikalavimo pranešti apie sudarytą antrą ar trečią darbo sutartį ir įpareigoti darbdavius rūpintis bendru darbuotojo darbo valandų skaičiumi Darbo kodeksas nenumato. Tiesa, Darbo kodeksas numato, kad darbo santykių šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, pranešti viena kitai apie aplinkybes galinčias reikšmingai paveikti sutarties vykdymą, tačiau praktikoje ši norma aiškinama skirtingai ir paprastai darbuotojai pasirenka apie naujus darbo santykius nepranešti, nebent tai padaryti juos įpareigoja darbo sutartis“, - komentavo advokatė E. Kiznė.