Krikštas yra reikšmingas sakramentas katalikų bažnyčioje, žymintis viso krikščioniškojo gyvenimo pamatą ir įvedimą į tikinčiųjų bendruomenę. Ruošiantis šiai svarbiai ceremonijai, kyla įvairių klausimų, vienas iš jų - kiek krikšto tėvų gali turėti vaikas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šį ir kitus svarbius su krikštu susijusius aspektus.
Krikšto Tėvai: Dvasinė Šeima
Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį. Tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis.
Kiekviena šeima, besiruošianti krikštyti vaikelį, tikisi, jog krikšto tėvai nebus tik žmonės sudalyvavę krikštynų ceremonijoje, bet metams bėgant rūpinsis vaiko dvasiniu gyvenimu, bendraus su juo, domėsis kaip sekasi. Išrinkti krikštatėvius kūdikiui ar mažam vaikui pagal bažnyčios nuostatus turi tėvai, tuo tarpu jau vyresnis vaikas krikštatėvius gali pasirinkti pats. Taip pat reikia pagalvoti apie tai ar rinksitės tik vieną krikštatėvį ar pageidaujate, kad vaikas turėtų du krikšto tėvus.
Krikštijant vaiką katalikų bažnyčioje dažniausiai įprasta pasikviesti ir krikštamotę ir krikštatėvį. Amžius taip pat yra ribojamas - krikštatėviais gali tapti katalikai sulaukę 16 metų.
Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu. Vėliau atsiradus tinkamam žmogui, jis jau nebegali būti laikomas krikšto tėvu.
Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.
Krikšto Tėvų Reikalavimai
Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu.
Pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai, ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių.
Kaip buvo minėta anksčiau, vaikas gali turėti daugiausiai du krikštatėvius (būtinai skirtingų lyčių), tačiau patys krikštatėviai gali turėti keletą ar net daugiau krikšto vaikų. Vaikai gali būti susiję giminystės ryšiais arba būti iš visai skirtingų šeimų.
Sulaukti tokio kvietimo yra didžiulė garbė, tačiau patartina neskubėti priimti pasiūlymo, o paskirti kelias dienas apmąstymams ir nuspręsti, ar tikrai sugebėsite atlikti tokią svarbią pareigą. Verta sau atsakyti į tokius klausimus : „ar mano tikėjimas Dievu yra pakankamai stiprus ir ar galėsiu juo pasidalinti su krikštavaikiu?"; „ar turėsiu galimybę dažnai susitikti, bendrauti?", „ar aš pasiryžęs sukurti glaudžius dvasinius santykius su krikšto vaiku visam gyvenimui?".
Jeigu priimate tėvų pasiūlymą, pirmoji užduotis, kaip būsimo krikštatėvio yra padėti šeimai suplanuoti ir surengti vaikelio krikštynas. Labai gražus gestas būtų, jeigu kartu su tėvais apsilankytumėte kunigo paskirtose konsultacijose prieš Krikšto sakramento priėmimą. Krikštynų dieną, įteikite vaikui, kad ir simbolinę religinę dovanėlę. Tai gali būti Biblija, Katekizmas ar vaikiška maldaknygė. Dažnai dovanojamas sidabrinis ar auksinis kryželis. Be galo nuoširdi dovana būtų sukurta maldelė savo krikšto vaikui.
Žinoma, krikštavaikio gimtadienio turbūt nepamiršite, bet įsiminkite ir šios, gimimo dienos Kristuje, datą. Ta proga galima pasveikinti vaiką tiesiog paskambinus ar nusiuntus atvirlaiškį. Aišku, jei tik yra galimybė,galima susitikti ir paminėti šią dieną visiems kartu - vėl uždegti krikšto žvakę, peržiūrėti krikštynų nuotraukas.
Jei meldžiatės, nepamirškite skirti maldą savo krikštavaikiui. Puoselėkite vaiko dvasinį pasaulį, išmokykite tikėti ir suprasti tikėjimo galią. Dalyvaukite ypatingose vaiko gyvenimo akimirkose: priimant Pirmąją Komuniją, Krikšto sakramento sutvirtinimą. Būkite šalia ir per vestuves.
Krikštatėviai atlieka ypatinga vaidmenį, ne tik tą dieną, kai ya priimamas Krikšto sakramentas, bet ugdant ir vedant vaiką tikėjimo keliu visą gyvenimą. Būtent todėl, šeima renkanti krikšto tėvus savo atžaloms, privalo būti įsitikinusi savo sprendimo teisingumu.
Svarbu! Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.
Krikšto Sakramento Esminiai Simboliai
Ceremonijos metu atkreipkite dėmesį į naudojamus simbolius - vandenį, kuris nuplauna nuodėmes ir suteikia naują gyvenimą Kristuje. Naująjį gyvenimą simbolizuoja balti vaiko rūbeliai ir patepimas, kuris turi gydančią prasmę. Deganti krikšto žvakė nurodo kryptį, tikėjimo Dievu kelyje.
Krikšto Tėvai: Atsakomybė ir Reikalavimai
Tai, kad esate išrinktas būti krikštatėviu, rodo begalinį tėvų pasitikėjimą jumis. Šeima kviečia jus tapti ypatingu žmogumi atžalos gyvenime, rodyti pavyzdį, bei tapti dvasiniu palydovu visą gyvenimą.
Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu.
Atitinkamai ieškomi pasiturintys draugai ar giminės ir kartais net nespėjama atkreipti dėmesio į jų vertybes, gebėjimą padėti išauginti dorą, dvasiškai išsilavinusį žmogų. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar kandidatas į krikštatėvius bus tinkamas pavyzdys mažajam krikščioniui, ar išpažįsta tą patį tikėjimą, kaip ir vaiko tėvai, ar jis yra kantrus ir supratingas, turintis aukštas moralines vertybes?
Liturgijos metu, kunigas kreipsis į krikšto tėvus, klausdamas jų ar jie pasiruošę priimti šią pareigą, ir ar stengsis iš visų jėgų vaikui padėti pažinti Dievą. Verta įsiklausyti į liturgijos žodžius, dabar jie skirti žmogui ne tik kaip krikščioniui, bet ir kaip krikštatėviui. Kunigas nurodys ne tik svarbiausias pareigas, kurias reikės atlikti būnant krikšto tėvu, bet taip pat pabrėš vaidmenį, kaip vaiko bendrakeleivio, kartu einančio tiesos ir tikėjimo kryptimi.
Ką Daryti, Jei Nerandate Tinkamų Krikšto Tėvų?
Mūsų 4 metų dukrytė nepakrikštyta, nes niekaip nerandame tinkamų krikšto tėvų. Ilgą laiką gyvenome ne Lietuvoje. Iš vienos pusės, galima būtų Jus pagirti už norą rasti tinkamus krikšto tėvus savo dukrelei. Tikiuosi, kad jų tinkamumą vertinote pagal jų garbingą, pavyzdingą ir nuoširdų gyvenimo būdą, o ne pagal piniginės storį. Pagirtinas ir Jūsų siekis, kad krikšto tėvai būtų tos pačios tautos žmonės, nes šie ryšiai gyvenime irgi yra labai svarbūs.
Tai, ko gero, ir mūsų laikų nelaimė. Tačiau, kaip suprantu, dabar jau esate pasiruošę krikštui. Būkite ramūs: joks kunigas neatsisakys krikštyti Jūsų dukters. Svarbu kita: neužmiršti tolesnio savo vaiko auklėjimo. Būkite drauge su krikštatėviais savo dukrai gero gyvenimo pavyzdžiais, rūpinkitės ja, jos religiniu gyvenimu, ir tegul ji auga, apgaubta Jūsų meilės.
Situacijos, Kai Negalima Būti Krikšto Tėvais
Jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą. Musulmonai yra nepriėmę Krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas Krikšto sakramento apeigose yra neįmanomas. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu.
Jei esant vienam Krikšto tėvui apeigose asistuoti nori žmogus, kuris neturi teisės būti Krikšto tėvu, paprastai jam leidžiama dalyvauti "liudininko" titulu.
Krikštas Kitų Konfesijų Bažnyčiose
Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga.
Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu. Kabant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu.
Krikšto Tėvų Pavyzdžiai Istorijoje
Ankstyvosios bažnyčios laikais krikšto tėvais, tiksliau tada jie būdavo įvardijami, kaip globėjai - buvo vadinami asmenys, kurie laiduodavo už žmones, norinčius iš kito tikėjimo atsiversti į krikščionybę. Siekiantys tapti krikščionimi privalėdavo susirasti žmogų, kuris įtikintų miesto vyskupą, o taip pat ir pats prižiūrėtų, kad atsivertėlis tikrai būtų tikintis, doras ir sąžiningas krikščionis.
Ir tik vėliau, išsivystė tradicija kiekvienam krikštijamam kūdikiui bei vaikui turėti krikšto tėvus, kad jie, būdami šalia galėtų patarti dvasiniais klausimais, bei puoselėti vaikų tikėjimą Dievu. Tiesa, iki pat devintojo amžiaus krikštatėviais daugeliu atveju būdavo vaikų biologiniai tėvai arba įvaikintojai ir tik vėliau, pamažu krikšto tėvais tapdavo šiek tiek tolimesni artimieji.
Krikštynų Planavimas: Svarbiausi Aspektai
Jeigu priimate tėvų pasiūlymą, pirmoji užduotis, kaip būsimo krikštatėvio yra padėti šeimai suplanuoti ir surengti vaikelio krikštynas. Labai gražus gestas būtų, jeigu kartu su tėvais apsilankytumėte kunigo paskirtose konsultacijose prieš Krikšto sakramento priėmimą. Krikštynų dieną, įteikite vaikui, kad ir simbolinę religinę dovanėlę. Tai gali būti Biblija, Katekizmas ar vaikiška maldaknygė. Dažnai dovanojamas sidabrinis ar auksinis kryželis. Be galo nuoširdi dovana būtų sukurta maldelė savo krikšto vaikui.
Krikšto apeigos visų pirma reikalautų vidinio pasirengimo, kad jose dalyvautume tikrai sąmoningai, suvokdami, ką tai reiškia tiek krikštijamajam kūdikiui, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams. Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis.
Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.
Krikštatėvių Pasirinkimo Motyvai
Verta apsvarstyti, ar norite, kad vaiko krikšto tėvais taptų giminės ar tiesiog labai artimi žmonės, nesusiję su jumis giminystės ryšiais. Šeimos, norinčios, kad vaikelio krikštatėviais taptų kas nors iš giminių, linkusios manyti, kad tokiu atveju įsipareigojimo jausmas krikšto vaikui yra žymiai stipresnis, nei renkantis krikšto tėvus iš draugų rato, kadangi draugai gali atitolti, galų gale draugystė gali net nutrūkti.
Kai kurie renkasi gimines vien dėl tam tikro mainų pobūdžio: „tu būk mano vaiko krikštatėviu šiandien, o aš vėliau būsiu tavojo vaiko". Iš dalies tai nėra gerai, nes lyg ir pasirinkimas padarytas, bet tėvai dažnai net nepasidomi ar tas žmogus yra tikintis, ar galės dvasiškai ugdyti jų atžalą.
Išreiškiantys norą, kad draugai taptų vaiko dvasiniais mokytojais, argumentuoja tai tuo, kad šeimos nariai ir kiti giminės jau ir taip džiaugiasi glaudžiais santykiais, todėl artimojo, kaip krikštatėvio vaidmuo sumenkės.
Treti nesigilina ar rinktis iš draugų rato, ar iš giminių, bet kreipia dėmesį į tai, ar krikštatėviai turės galimybę džiuginti vaiką materialiomis dovanomis.
Atitinkamai ieškomi pasiturintys draugai ar giminės ir kartais net nespėjama atkreipti dėmesio į jų vertybes, gebėjimą padėti išauginti dorą, dvasiškai išsilavinusį žmogų. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar kandidatas į krikštatėvius bus tinkamas pavyzdys mažajam krikščioniui, ar išpažįsta tą patį tikėjimą, kaip ir vaiko tėvai, ar jis yra kantrus ir supratingas, turintis aukštas moralines vertybes?
Ar Galima Atsisakyti Būti Krikšto Tėvais?
Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas. Bažnyčios įstatymai nieko konkrečiai apie tai nesako.
Svarbu! Krikštas nėra magija, kurios dėka jūsų vaikas bus sveikas ir laimingas. Gyvenimas kaip ir krikštas yra neatšaukiama dovana iš Dievo rankų.
Krikšto reikšmė
Krikštijame todėl, kad tęsiame nuo seno galiojusią tradiciją dieviškomis dovanomis aprūpinti savo šeimų narius, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per mylinčias rankas ir širdis, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius.
Krikšto apeigos
Patys turėtų kreiptis į parapijos kunigą ir po pokalbio įsijungti į suaugusiųjų katechumenato užsiėmimus, vykstančius parapijos namuose, Tilto g. Pašventintas vanduo tris kartus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu pilamas ant krikštijamojo galvos jungia su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Šis aliejus skirtas tik krikštą priimantiems žmonėms. Krizmos aliejumi patepama pakrikštyto vaiko kakta. Tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi į Dievą už save ir kitus. Krikšto žvakė primena Kristų, kuris dovanoja naujo gyvenimo šviesą. Žvakė apšviečia tamsą, o Kristaus dovanotas tikėjimas - mūsų gyvenimą. Apeigos pradedamos kryžiaus ženklu. Kunigas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam. Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas kokio nors šventojo vardas. Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Tada visi klausosi Dievo Žodžio. Kunigas trumpai pakomentuoja Šv. Rašto skaitinius. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį - atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius. Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Pačios krikšto apeigos - vandens užpylimas kaip ir panardinimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Pakrikštytasis patepamas Šventąja Krizma, jam uždedamas baltas rūbas, uždegama žvakė.
Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis - vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Kokių dokumentų reikia norint pakrikštyti kūdikį?
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.
Krikšto atributai
Norėčiau sužinoti, ar krikštijant vaikelį reikalingi visi nauji rūbeliai ir priedai? Labai daug priklauso nuo to, ką toliau ketinama su tais rūbeliais veikti. Jei krikšto rūbelis yra tik simbolinė medžiagos skiautelė, papuošta kaspinu, žinoma, nėra reikalo kiekvienam vaikui atskiro rūbelio. Būna atvejų, kad tai išties būna rūbas ar didelė medžiagos atraiža, iš kurios vėliau ketinama siūti pirmosios Komunijos apdarą, tuomet pati jo paskirtis diktuoja atsakymą. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.Kaip gauti Krikšto liudijimą?
Jei buvome krikštyti, galbūt yra likę bent kokių užuominų apie tai. Gal turėjome krikšto tėvus, gal giminės ką nors tuo klausimu galėtų pasakyti, galbūt buvo priimta pirmoji Komunija ar Sutvirtinimas, kas jau savaime suponuotų krikšto faktą (nors būna atvejų, kad ir tai dar nėra garantuotas liudijimas). Jei žinome, kad buvome krikštyti, o neįmanoma rasti įrašo krikšto knygoje, tuomet krikšto vietos klebonas arba santuokos parapijos klebonas gali surašyti liudijimą, kurį patvirtintų du liudininkai, iš tiesų žinantys apie Jūsų krikštą. Krikštas yra vartai į kitus sakramentus ir nekrikštyto žmogaus santuoka būtų negaliojanti, todėl krikšto faktas prieš santuoką turi būti įrodytas besąlygiškai. Tai padaroma krikšto pažyma. Jei kartais krikšto pažymos būtų negalima gauti (yra atvejų, kai ateizmo laikais kai kurie kunigai nerašydavo įrašų apie krikštą) ir to negalima įrodyti jokiais kitais dokumentais, krikšto faktą gali paliudyti du jame dalyvavę žmonės. Tada apie tai aktą surašo santuoką laiminsiantis kunigas.
Ar gali krikšto tėvai būti ne katalikai?
Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus. Sykiu Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas - krikšto liudininkas. Ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Mat Krikštas nėra vien trumpalaikė apeiga, o krikštatėvis - tik statistinė figūra ar kokia nors apeigų puošmena. Krikštatėviai, sutikdami eiti šias pareigas, sykiu prisiima ir gana rimtus įsipareigojimus, pvz., rūpintis, kad jo krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai, padėti kūdikiui tapti geru kataliku ir tuo rūpinantis pagelbėti tėvams.
Ar gali sesuo savo broliui būti krikšto mama?
Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai - Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima - tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Daugiau informacijos apie krikštą
Žinome, jog kiekvienas krikščionis turi būti pakrikštytas. Dažniausiai krikštijami vaikai - kūdikiai. Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, krikštijamas suaugęs. Tačiau yra žmonių, ypač tremtinių, emigrantų, jų vaikų ir vaikaičių, kurie nežino, ar vaikystėje buvo krikštyti. Gal galima juos pakrikštyti antrą kartą? Ar reikia sentikiams, reformatams persikrikštyti, jeigu jie nori pereiti į katalikų tikėjimą?
Dėl Krikšto niekuomet neturėtų likti jokių abejonių. Krikšto sakramento faktas gali būti įrodomas dokumentais - tai gali būti krikšto pažyma, gali būti ir kitų sakramentų, kuriems priimti būtina, kad žmogus būtų pakrikštytas, praktikavimas. Tiesa, vien tai, jei daugiau nėra kitų patvirtinimų, negali būti visiškas įrodymas. Pasitaiko, kad žmonės, gera valia tikėdami, jog yra pakrikštyti, vėliau eina išpažinties, priima Komuniją, ir toks šių sakramentų priėmimas gali būti teisėtas. Krikšto priėmimo įrodymas gali būti artimųjų liudijimai, tačiau liudytojai tikrai turi būti labai patikimi.
Lygiai to paties laikomasi ir sentikiams pereinant pas katalikus; ortodoksams ir protestantams to daryti nereikia, nes jų Krikšto sakramento galiojimą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia.
Klausimai ir Atsakymai apie Krikštą
Šioje dalyje pateikiami dažniausiai užduodami klausimai apie krikštą ir išsamūs atsakymai, padedantys geriau suprasti šį svarbų sakramentą.