Lietuvoje rūko beveik kas ketvirtas gyventojas, o mirštamumas nuo kraujagyslių ir širdies ligų yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Tačiau nei centralizuoto mechanizmo su atsakinga institucija, nei ilgalaikės valstybės strategijos, kaip mažinti tabako rūkymo žalą, šalyje nėra.
Apie rūkymo žalą šnekama daug ir dažnai - girdime grėsmingus medikų perspėjimus dėl nikotino sukeliamų ligų, politikai periodiškai rodo iniciatyvą atgrasyti žmones nuo rūkymo didindami rūkalų akcizus, drausdami reklamą ar klijuodami baisias iliustracijas ant cigarečių pakelių.
Dažnai rūkymo žala sveikatai nemotyvuoja atsikratyti šio įpročio.
Jei reikia papildomos paskatos, pagalvokite apie tai, kiek pinigų išleidžiate rūkymui.
Daugiau nei pusė rūkančiųjų (59%) norėtų mesti rūkyti, rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tačiau dažniausiai žmonės įvardija, jog jiems tai padaryti trukdo susiformavę įpročiai, valios trūkumas, didelis stresas ar kitų įtaka, atskleidžia „Acetium Lozenge“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Žmonės labai dažnai sugalvoja priežasčių, kodėl jie rūko ir kodėl niekaip nesiryžta mesti.
Vieniems rūkymas neva padeda įveikti stresą, suteikia malonių emocijų, padeda kontroliuoti svorį, rašoma health.com.
Kaip mesti rūkyti?
Svarstote, kaip mesti rūkyti?
Dienraštis “Standard” pateikia kelis paprastus būdus, kurie geriausiai padeda atsikratyti šio įpročio.
Pagrindiniai žingsniai kaip elgtis:
- Kalbėtis.
Pradeda veikti Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.
Valdžia rengia naują planą - ketina įdiegti specialų gydymo algoritmą ir papildomai skatinti gydytojus.
Klaipėdiečiams, kurie patys negali atsisakyti žalingo rūkymo įpročio, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras gegužės 18-22 d. organizuoja specialią penkių dienų programą „Kvėpuok laisvai”.
„iCoach“ - nemokamas internetinis konsultavimas sveikatos priežiūros klausimais, skirta padėti asmenims liautis rūkyti, ji sutaupys jums daug pinigų, leis jums geriau atrodyti ir jaustis bei paskatins jūsų skonio svogūnėlius vėl veikti.
Elektroninės cigaretės
Rūkaliai, iškeitę paprastas cigaretes į elektronines, siekiant mesti rūkyti, dabar, tikriausiai, susimąstė: mokslininkai įspėjo, kad abu rūkymo būdai yra žalingi sveikatai.
LSMU Sveikatos tyrimų institutas vykdė mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos (HBSC - angl. Health Behaviour in School-aged Children study) tyrimą.
2014 ir 2018 metais buvo įtraukti klausimai apie e. cigarečių vartojimą.
Buvo stebėta, kad per ketverius metus 5, 7 ir 9 klasių vaikų, pamėginusių vartoti e. Cigaretes, padaugėjo.
Buvo nustatyta, kad šiuos gaminius mėginusių vartoti penktokų dalis padidėjo nuo 7,4 iki 15,2 proc., septintokų - nuo 28,9 proc. iki 43,3 proc., o devintokų - nuo 41,9 iki 57,1 proc.
Berniukų dalis buvo didesnė lyginant su mergaitėmis.
Elektroninių cigarečių paplitimą tarp jaunimo patvirtino ir psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė.
Kaip ji teigė, šiuo metu, NTKAD duomenimis, bent kartą gyvenime el. cigaretes vartojusių 15-16 m. jaunuolių dalis išaugo nuo 46 proc. (2015 m.) iki 65 proc. (2019 m.).
Elektroninės cigaretės ir garinimas
Dr. Justina Vaitkevičiūtė sutinka, kad tyrimų, kurių metu būtų vertinamos e. cigaretėse esančios medžiagos ir jų poveikis sveikatai, nėra tiek daug, kiek vertinančių įprastų cigarečių poveikį.
E. cigaretės tiesiog yra pakankamai naujas dalykas ir trūksta ilgalaikį poveikį sveikatai vertinančių tyrimų.
Vis tik dėl jų žalos sveikatai nėra abejojama: „Atlikti tyrimai nustatė, kad e. cigaretės yra žalingos sveikatai.
Nustatyta, kad e. cigarečių vartojimas turėjo neigiamą poveikį rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemai, pavyzdžiui, širdies ritmui ir kraujo spaudimui, didino aterosklerozės, trombozės ir miokardo infarkto riziką.
Nustatytos sąsajos su astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga.
E. cigaretėse esančios medžiagos gali paskatinti onkologinių ligų vystymąsi“, - komentavo Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoja
Tiesa, pašnekovė dar atkreipė dėmesį ir į tai, kad e. cigaretės tikrai nėra būdas mesti rūkyti.
Pasak jos, dažniau e. cigaretės vartojamos ne kaip alternatyva įprastoms cigaretėms, o naudojamos kartu.
Abiejų produktų vartojimas gali būti žalingesnis nei tik įprastų cigarečių ar tik e. cigarečių vartojimas.
Be to, tarp jaunų asmenų e. cigaretės yra ne pagalbos priemonė mesti rūkyti, o veiksnys, paskatinęs vartoti ir įprastas cigaretes.
Rūkymas ir įstatymai
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai atkreipia dėmesį, kad balkonai ir terasos, kurie yra konstruktyviai susieti su keliems savininkams priklausančių patalpų išorinėmis sienomis, yra traktuojami kaip bendro naudojimo patalpos, pvz.: studentų bendrabučiai, bendrabutinio tipo namai ir kt.
Taigi, remiantis šiuo aiškinimu, straipsnis, pagal kurį yra draudžiama rūkyti bendro naudojimo patalpose, galioja ir rūkymui balkonuose, todėl pažeidėjui gali būti skiriama administracinė nuobauda, t.y. numatytas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra gavęs piliečių laiškų dėl rūkymo balkonuose.
Dažniausiai skundžiamasi, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės savęs ir savo vaikų apsaugoti nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai.
Atsižvelgdama į piliečių skundus, NTAKD visada skatina geranorišką piliečių bendravimą ir siūlo su kaimynais tiesiog pasikalbėti ir apeliuoti į jų sąmoningumą bei geranoriškumą.
Seimo narė A. Zuokienė nuoširdžiai skatina visuomeninę iniciatyvą, kurios metu lipdukais su užrašu - „mes nerūkome“, „rūkymas kenkia visų sveikatai“ ir pan. būtų ženklinami privatizuotų butų, bendro naudojimo balkonai, laiptinės ir kitos viešos vietos.
Paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga.
Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams.
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro.
Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas.
Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą.
Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Paliatyviosios pagalbos rūšys
- Stacionarinė paliatyvioji pagalba: teikiama suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus.
- Ambulatorinė paliatyvioji pagalba: nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams.
- Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba: skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais.
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio.