Kas, jeigu viskas aplink mus - žmonės, žvaigždės danguje, žemė po kojomis, net ir mūsų kūnai bei mintys - tėra įmantri iliuzija? Su kompiuterinės Visatos idėjomis nemažai žmonių susipažino žiūrėdami filmą „Matrica“.
Filmo "Matrica" plakatas
Vis dėlto, kaip atkreipia dėmesį žurnalas „Scientific American“, simuliacijos teorija šia kryptimi filosofų buvo plėtojama jau tūkstantmečius.
N. Bostromo teorija
Dar 2003 metais Oksfordo universiteto filosofas Nickas Bostromas sakė: „Jei mes gyvename simuliacijoje, tai mūsų stebimas kosmosas yra tik maža dalis visos fizinės egzistencijos“.
Filosofas N. Bostromas prieš 20 metų iškėlė tris įdomias teorijas:
- žmonija išnyks dar prieš sukurdama pakankamai galingas technologijas, galinčias atlikti įtikinamas realybės simuliacijas;
- žmonija gyvens turėdama tokią technologiją, tačiau dėl kokių nors priežasčių nuspręs ja nesinaudoti.
Trečias scenarijus pakurstė daug aistrų ir yra apkalbamas jau ne vieną dešimtmetį - niekas iš tiesų negali paneigti, kad gyvename kompiuterinėje simuliacijoje.
N. Bostromo teorija remiasi kompiuteriniais skaičiavimais ir tai nebūtinai turi būti superkompiuteriai, kaip mes įsivaizduojame juos šiandien. N. Bostromas įsivaizdavo technologiškai išmanią civilizaciją, turinčią didelę skaičiavimo galią, reikalingą simuliuoti naujoms realybėms su sąmoningomis būtybėmis jose.
Pagal šį scenarijų bent vienas iš šių variantų turėtų būti teisingas: pirmiausia žmonės visada turi išnykti prieš pasiekdami tą stadiją, kai supranta, jog gyvena simuliacijoje. Antra, net jeigu žmonės pasiekia tą stadiją, jie greičiausiai nėra suinteresuoti simuliuoti savo protėvių praeities.
Tikimybės įvertinimas
Mokslininkai pabandė apskaičiuoti, kokia tikimybė, kad gyvename kompiuterinėje simuliacijoje ir patys esame simuliuojamos būtybės. Pasirodo, šansai yra lygūs: egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad gyvename bazinėje, nesimuliuotoje tikrovėje, ir 50 proc., kad gyvename simuliacijoje. Net ir garsus JAV astrofizikas Neilas DeGrasse'as Tysonas taip mano.
Tikroji priežastis, kodėl mokslininkai žino, kad esame simuliacijoje
Fermi paradoksas
Daugeliui fizikų ši teorija neduoda ramybės dar ir dėl vadinamojo Fermi paradokso, kuris iš esmės klausia, kur yra visos kitos Visatos gyvybės formos. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų Saulė ir Žemė yra pakankamai jaunos, palyginti su likusia Visata, ir turint omenyje, jog tarpžvaigždinės kelionės yra nesunkiai įgyvendinamos, teorija sako, kad mūsų planetą jau turėjo aplankyti ateiviai. Tad kodėl iki šiol jie to nepadarė? O gal aplankė, tik mes to nežinome?
Enrico Fermi
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kai kuriems ši teorija atrodo įtikima. Astrofizikai svarsto, kad jei bent viena pažangi ateivių civilizacija buvo sukurta simuliacijoje, teoriškai tai gali reikšti, jog egzistuoja tūkstančiai, o gal net milijonai ir milijardai „netikrų“ visatų.
Moksliniai bandymai patikrinti simuliacijos teoriją
Daugelis filosofų svarstė, ar gyvename imituotoje visatoje, tačiau pati idėja kol kas primena tik mokslinę fantastiką. Tačiau mokslininkai jau siūlo eksperimentus, galinčius įrodyti kompiuterinės simuliacijos egzistavimą.
Melvino Vopsono teorija
Portsmuto universiteto fizikas Melvinas Vopsonas pasiūlė koncepciją, kuri gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Visatą. Jo tyrimai rodo: informacija gali turėti masę. Jeigu tai tiesa, tai reiškia, kad informacija nėra tik abstrakti sąvoka arba kompiuterinių sistemų produktas. Ji tampa fiziniu Visatos komponentu.
Vopsono tyrimai remiasi antruoju termodinamikos dėsniu, kuris teigia, kad bet kurioje sistemoje entropija (chaosas) ilgainiui didėja. Mokslininkas šį reiškinį pavadino infodinamika. Ji, pasak jo, daro įtaką biologijai, atominei fizikai ir net kosmologijai. Pagal Vopsoną, infodinamika padeda paaiškinti, kodėl Visatoje tiek daug simetrijos.
Viename iš savo tyrimų mokslininkas siūlo eksperimentą, galintį įrodyti kompiuterinės simuliacijos egzistavimą. Pasak jo, informacija turi fizinį egzistavimą ir netgi gali būti penktoji materija šalia kieto, skysto būvio, dujų ir plazmos. Norėdamas tai patikrinti, M. Vopsonas siūlo eksperimentą, kuriame patvirtintų, ar elementariosios dalelės turi išmatuojamą masę - bandymo metu elektronai ir jų antidalelės - pozitronai susidurtų ant metalinio lakšto. Susidūrimo metu išspinduliuota energija kartu turėtų išskirti papildomą jos signalą, kuris rodytų, jog informacija buvo „panaikinta“, o tai pamatyti leistų atsiradusios elektromagnetinės spinduliuotės dalelės.
Kita fiziko idėja yra susijusi su infodinamikos dėsniu, kuriuo siekiama įrodyti, kad pagal termodinamikos antrąjį principą, entropija (netvarka) visada didėja, tačiau informacijos atveju - dėl gravitacijos ji yra linkusi tvarkytis, susispausti ir optimizuotis.
Apie ją yra kalbėję žinomi technologijų pasaulio atstovai, tarp jų ir Elonas Muskas.
Elonas Muskas
Nors ši idėja gali būti išties revoliucinė, ne visi mokslininkai sutinka, kad tai yra realu. Mokslininkai kol kas kalba atsargiai.