Devynaukščio blokinio namo statyba ir renovacija: ypatybės, patarimai ir reikalavimai

Blokiniai daugiabučiai - tai sovietmečio palikimas, kuris vis dar sudaro didelę dalį Lietuvos būsto fondo. Nors jie dažnai kritikuojami dėl savo išplanavimo, garso izoliacijos ir šilumos savybių, tinkamai suplanavus ir atlikus renovaciją, galima sukurti patogų ir jaukų būstą. Lietuvoje seniausi blokiniai daugiabučiai jau skaičiuoja šeštą dešimtį, o jų gyvavimo trukmė, tinkamai prižiūrint, gali siekti net pusantro šimto metų. Vis dėlto, nors šie pastatai vis dar atitinka pagrindinius reikalavimus, laikui bėgant jų priežiūra kelia vis daugiau iššūkių.

Blokinių namų rajonas Vilniuje

Blokinių namų ypatybės

Apskritai man tie sovietiniai daugiabučiai yra turbūt liūdniausias dalykas mūsų šalyje. Jie ne tik vizualiai depresyvūs ir ankšti, bet dar ir priverčiantys tave gyventi kaimynų gyvenimą su savo pigiomis popierinėmis sienomis bei maksimaliu į laiptinę suspraustu butų skaičiumi. Kalbant apie ankštumą - buvo atliktas tyrimas, matuojantis vidutinį gyvenamosios vietos plotą tarp keliolikos valstybių gyventojų. Pasirodo, mažiausi būstai yra ne mažytėje Danijoje, ne tankiojoje Japonijoje, ne Kinijoje, o... Rusijoje.

Sovietinis sovietiniam nelygu. Senesni daugiabučiai tikrai nepatogūs, miniatiūrinės laiptinės gal 2kv. Bet naujesni, maždaug devinto dešimtmečio statybos tikrai neblogi palyginus. Laiptinės daug erdvesnės, pvz jeigu tai devynaukštis ir liftas į antrą aukštą nevažiuoja, tai antro aukšto gyventojai pasidarė į savo laiptinės dalį atskiras duris, pasistatę fotelius, staliuką, vazonus. Panašiai būna ir su 9 aukštu. Butai irgi erdvesni, virtuvė būna tikrai nemaža, vonioj telpa skalbyklė su vonia pilnai.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) mokslininkas Mindaugas Augonis teigia, kad renovacija yra viena efektyviausių priemonių prailginti blokinių daugiabučių tarnavimo laiką. Pasak jo, papildomi išoriniai sluoksniai ne tik apsaugo pastato sienas nuo neigiamo aplinkos poveikio, bet ir pagerina jų technines savybes. Renovacija taip pat suteikia galimybę atnaujinti pastato išvaizdą, kas yra ypač svarbu iš architektūrinės perspektyvos.

M. Augonis pažymi, kad šiluminės izoliacijos įrengimas - tai efektyvi ir ekonomiška priemonė, leidžianti pasiekti norimą patalpų temperatūros režimą mažesnėmis energijos sąnaudomis. Be to, tinkamai parinktos izoliacinės medžiagos pagerina sienų akustinę varžą, sumažindamos triukšmo lygį patalpose.

Blokinių daugiabučių ilgaamžiškumas

M. Augonis pasakoja, kad blokinių daugiabučių išskirtinumas slypi stambiaplokščių gelžbetonio plokščių (blokų) naudojime, kuris ženkliai paspartindavo statybos procesą. Šios plokštės buvo tiek vienasluoksnės, tiek daugiasluoksnės.

Išorinių sienų plokštės dažniausiai buvo gaminamos iš akytojo betono arba keramzitbetonio, o siūlės tarp jų užpildytos tampriomis tarpinėmis - specialiomis medžiagomis, skirtomis siūlėms sandarinti, siekiant užtikrinti konstrukcijų sandarumą.

„Seniau šildymas daugiabučiuose nebuvo toks svarbus klausimas kaip šiandien, todėl išorinių sienų šiluminiai reikalavimai buvo mažesni nei šiuo metu taikomi trisluoksnėms sienų plokštėms. Panašiai buvo ir su akustinėmis vidinių sienų savybėmis“, - pažymi jis.

KTU mokslininkas teigia, kad išsamūs blokinių namų tyrimai buvo atlikti jų statybos pradžioje, kai jie atitiko to meto reikalavimus. Šiuo metu blokiniams namams Lietuvoje taikomi tokie patys priežiūros reikalavimai kaip ir kitiems daugiabučiams.

Pasak M. Augonio, blokinių namų statyba iš gamykloje pagamintų plokščių turi pranašumų, palyginti su monolitiniais daugiabučiais, statomais tiesiog statybvietėje. Tai lemia griežtesni kokybės kontrolės reikalavimai, taikomi gamykliniams statybos produktams.

„Panašus principas taikomas ir Lietuvoje vis populiarėjančioje modulinėje statyboje, kai pastatų moduliai gaminami gamykloje, o statybvietėje tik surenkami. Todėl blokinių namų ilgaamžiškumas dažniausiai priklauso nuo išorinių sienų plokščių ir jų siūlių priežiūros. Tai - vieni svarbiausių elementų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį blokiniuose daugiabučiuose“, - pabrėžia jis.

Grėsmę kelia drėgmė

KTU mokslininkas aiškina, kad dėl pastato deformacijų ir aplinkos poveikio, kai siūlės praranda sandarumą, drėgmė gali prasiskverbti į vidinius konstrukcijų sluoksnius, taip sumažindama jų ilgalaikį atsparumą ir plieninių jungčių patikimumą.

Dėl šių priežasčių išorinėse plokštėse gali atsirasti plyšių. Jei šie pažeidimai nėra laiku pašalinami, pastato išorinių konstrukcijų tarnavimo laikas gali ženkliai sutrumpėti. Siūlės turi būti sandarios, o išorinių plokščių paviršiai - padengti atmosferos poveikiams atsparia danga, kad būtų užtikrinta konstrukcijų apsauga ir pastato sandarumas.

„Tiesioginę grėsmę pastatų tarnavimo laikui kelia drėgmė. Temperatūros svyravimai sukelia deformacijas sienų plokštėse ir jų siūlėse, dėl kurių siūlės gali tapti nesandarios. Tačiau sausomis sąlygomis šios deformacijos nėra tokios pavojingos kaip drėgnomis“, - sako jis.

M. Augonis aiškina, kad atsiradus išorinių sienų siūlių nesandarumui, pakinta sienų drėgmės balansas (drėgmės pasiskirstymas ir judėjimas pastato sienose), dėl kurio vidinėje sienos pusėje gali pradėti formuotis pelėsis.

„Kaip įprasta, blokinių namų išorės sienos turi mažesnę šiluminę varžą nei plytiniai daugiabučiai, todėl siūlių nesandarumo atveju žemesnė patalpų temperatūra gali skatinti pelėsio plitimą. Be to, blokinių namų sienos pasižymi prastesne akustine izoliacija nei mūrinių namų“, - pažymi jis.

Gali prailginti eksploatacijos laiką

Anot KTU mokslininko, nors blokinių daugiabučių statyba labiausiai išplito centrinėje ir rytų Europoje, nemažai jų buvo pastatyta ir vakarų Europoje bei JAV. Vakarų Europoje tokių pastatų renovacija prasidėjo dar 2000-aisiais. JAV ir Prancūzijoje dalis blokinių pastatų buvo atnaujinti, o kiti - visiškai arba iš dalies nugriauti ir pakeisti naujais.

„Blokiniuose namuose galimybės pertvarkyti esamas patalpų erdves ar kurti naujas yra gerokai mažesnės nei plytiniuose daugiabučiuose, o tai turėjo įtakos sprendimams dėl šių pastatų renovacijos ar griovimo. Vis dėlto Vokietijoje didžioji dalis tokių pastatų buvo renovuota“, - pasakoja jis.

M. Augonis teigia, kad Lietuva nėra unikali šalis pagal blokinių daugiabučių gausą - pavyzdžiui, Budapešte tokie pastatai sudaro apie trečdalį visų daugiabučių, o jų renovacija pradėta prieš daugiau nei 20 metų.

„Remiantis vakarų šalių patirtimi, blokinių namų renovacija yra veiksminga - kuo anksčiau ji pradedama, tuo daugiau teigiamų rezultatų galima pasiekti, ilginant pastatų tarnavimo laiką. Vis dėlto klaidinga manyti, kad tokius namus reikia skubiai renovuoti dėl tariamai trumpesnės jų tarnavimo trukmės“, - pažymi jis.

KTU mokslininkas dalijasi, kad tinkamai prižiūrimi blokiniai daugiabučiai tarnauja tiek pat, kiek ir plytiniai. Vis dėlto blokinių namų renovacija laikoma prioritetine ne tik dėl daugiau priežiūros reikalaujančių išorinių plokščių, bet ir dėl prastesnių šių namų išorinių sienų šiluminių bei akustinių savybių, palyginti su plytiniais daugiabučiais.

„Renovacija, kurios metu išorinės namo plokštės papildomai padengiamos šiluminės izoliacijos ir apsauginiais sluoksniais, yra viena efektyviausių priemonių prailginti daugiabučių tarnavimo laiką ir sumažinti jų priežiūros išlaidas. Norint, kad blokinis namas tarnautų ilgiau, būtina reguliariai vertinti išorinių plokščių ir siūlių būklę. Nustačius trūkumus, svarbu nedelsiant juos pašalinti, taip išvengiant galimos betono erozijos ir plieninių jungčių korozijos“, - sako jis.

Dėl šios priežasties planinis blokinio namo remontas yra itin svarbus užtikrinant ilgalaikį pastato tarnavimą. „Šiandien naudojamos ženkliai efektyvesnės hermetikų medžiagos siūlėms sandarinti ir apsauginės dangos išorinėms plokštėms nei tos, kurios buvo taikomos pradiniame blokinių namų statybos etape“, - pastebi KTU mokslininkas M.

Garso izoliacija

Nepasakyčiau, kad blokiniame garso izoliacija bloga, būna ir blogiau. Kai kaimynai šneka nesigirdi, girdisi nebent kai rėkia ar šuo loja. Gyvenu blokiniam ~1965 pastatymo, garso izoliacija nieko gero. Vakare jau einant miegot girdisi virsutinis kaimynas kaip tv ziuri ir eina Lidl reklamos ir tarkim dar jo kompiuteris pastatytas i kampa prie radiatoriu, tada girdisi pokalbiai per skype. Lyginant su naujo pastatymo butais (Giraite, Uzliedziai) ten irgi nepyragai ? Girdisi uz sienos kaip indus plauna.

Nelabai sudaro esme mūrinis ar blokinis jei kalbam apie triukšmą iš viršaus - pertvara iš tokių pačių blokų daryta. Dauguma jų grindys tiesiog ant bloko sudėtos - jeigu nekeista tai tiesiog ant betono, arba briuseliai ir ant jų, jeigu taupant keista tai ant senų grindų tiesiog laminatą deda žmonės, tai jokio skirtumo. Taigi garso bangos tiesiogiai persiduoda. Sprendimas: perlieti grindis mišiniu, plėve, storas paklotas ir tik tada grindys. Iš šonų: blokiniuose sienos viduryje palubyje būna skylė (nežinau kodėl, kai darem remontus skalpavom ir drožėm viską iki pliko bloko visame bute) ir blokas pataupant cementą būna mėšlais prikištas arba tuščias.

Paradoksas, gyvenu B energetinės klasės name, kur garso izoliacija taip pat B klasės. Dabar stato A+ namus, kur garso izoliacija vis dar net C klasės. Čia patys žmonės kalti, kad tokius perka. Kitavertus, gal nieko blogo - jei prieš remontą pats pasidarai papildomą garsinę izoliaciją.

Šiluma

Dėl šilumos, tai neseniai buvau užėjęs į tokį butą - langai pradaryti, radiatoriai karščiausi, viduje pirtis. Blokiniuose dažnas atvejis, kad blokai pakankamai tuščiaviduriai, prigrusti skudurų ar užkaisyti akmenimis ir nuo laiko subirejusiu cementu.

Išplanavimo pavyzdžiai ir tendencijos

Kaip tik pats ieškausi buto, tai kiek pastebėjau, tai kaip tik nauji butai dažnai mažesnės kvadratūros ir dažniausiai virtuvė kartu su svetaine ir šiaip išplanavimas nepatinka dažniausiai... Senuose dažniau ir kvadratūros daugiau ir lengviau virtuvė atskira rasti, nors aišku pasitaiko ir daug būtų kur holas ir koridoriai užima pusę ploto ? 1994 - 2004 metais statytų daugiabučių butų vidutinis plotas siekia 65 - 75 kv. m. Nuo 2005 metų ši parametras pradėjo mažėti ir dabar siekia apie 55 kv. m, tačiau iki 1994 metų statytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas buvo panašus į dabartinį.

Man atskira virtuve išvis nesamone, nebent tai ziauriai didelis bustas ir samdai zmogu maisto gaminimui. Nes jei 6 zmones valgo, o tu pamirsai sakute - tai ir tampaisi pirmyn atgal kol maista sunesioji, kol pamirsta sakute, kol atsigert papildomai. Velgi, cia iprociu ir pripratimo reikalas. Dabar nemazai naujos statybos apziuriu (dairausi apsipirkti) tai labai super isplanavimai, patogu. Net 80kv namukai atrodo labai funkcionalus 4 asmenu seimai su apgalvotu storage ir puikiai apgalvotu bei patogiu isplanavimu be bereikalingu dideliu koridoriu ir t.t, telpa ir stalvirsio plotas didelis, ir virtuves sala, ir valgomojo area ir living area puikiai + kambariai.

Jeigu perki butą be remonto ir nori turėt šiuolaikišką išplanavimą, tai galima virtuvę įrengti svetainėje vamzdžius tiesiog perkeliant kiaurai sieną, o buvusioje virtuvėje padaryti papildomą miegamąjį.

Renovacijos galimybės

Jei pirkti - ziureciau i bukle - siuliu sandarumas jei blokinis, jei plytinis tai sienu skilinejimas ir t.t (teko matyti apie 30cm sienos atitrukima, zodziu arba renovacija ir rimtas tvirtinimas arba siena griuna per kitus 5 - 10 metu). Taip pat pirkimui svarbu sildymo stovu bukle, sildymo sistemos apacioje ir t.t.

Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute. Nemaloni pasekmė- nesutarimai su kaimynais ir priežastis rašyti skundus „grioviko“ adresu, jei dėl statybų sugadintumėte bendrą turtą arba atsirastų koks įtrūkimas gretimo buto sienoje su prabangia apdaila. Prireikus parduoti butą, tikrai susidursite su gaišatimi ir išlaidomis.

Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai. Tokios konstrukcijos namas- lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui. Plokščių viduje įbetonuota laikančioji armatūra yra lyg audinio siūlai, kuriuos nukirpus, audinys išyra. Skaudžiausia pasekmė būtų sukelti grėsmę viso pastato stabilumui ir gyventojų saugumui, kaip nutiko daugiabutyje Kaune .

Pažymėtina, kad keitimai, susiję su langais ir balkonais nėra tokie jau parasti, kaip kartais gali atrodyti. Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui. Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.

Statybos leidimai ir reikalavimai

Jeigu statote sodo bendrijos teritorijoje, sodo namams nereikalingas nei projektas, nei leidimas statybai. Jeigu norite, kad namas būtų gyvenamasis 80 kv.m, tada reikia paruošti supaprastintą statinio projektą ir gauti leidimą statybai. Tai mažesnės apimties projektas, greičiau parengiamas, greičiau gaunate leidimą statybai. Ūkininko sodybose, ūkiniams pastatams taip nereikia leidimo statybai. Tik gyvenamiesiems. Mieste, ūkiniam pastatui reikės leidimo statybai.

Jeigu po rekonstravimo bendras plotas bus ne daugiau kaip 80 m2, tai dabar registruoti nėra būtina. Po rekonstravimo įregistruosite. Sodo namui nereikia projekto nei leidimo statybai. Tačiau jeigu norite registruoti kaip gyvenamą namą, tada reikia paruošti supaprastintą projektą ir gauti leidimą statybai. Rekonstruojamiems namams energinio naudingumo klasė gali būti B arba net C. Tačiau sodo namas yra negyvenamasis, tad jokios energinės klasės netaikytinos. Tai jums reik apsispręsti kokios paskirties pastato norite. Beje, jeigu po rekonstravimo bendras plotas bus daugiau nei 80 m2, tai vienareikšmiškai galimas tik gyvenamojo namo statusas ir bus reikalinga paruošti techninį darbo projektą ir gauti leidimą statybai.

Gyvenamosios paskirties pastatas iki 80 kv.m yra laikomas II grupės nesudėtingu statiniu, projektui reikalingas statybos leidimas, kaip ir didesniam namui, tačiau projektas gali būti supaprastintas, tai yra be kai kurių dalių, kurios būtinos rengiant techninį darbo projektą, kai namas didesnis nei 80 kv.m. Taigi skirtumas, kad projektas gaunasi pigesnis, jei nereikia statinio konstrukcinės, vėdinimo ar kitų dalių. Tačiau jie reikia visų dalių, tai jokio skirtumo, kaina gaunasi panaši už kv.m.

Statybos darbus galite atlikti pats, tačiau visiems neypatingiems (didesnis nei 80 m2) statiniams būtina pasamdyti statybos vadovą, apie jo pasamdymą ir statybos pradžia informuojama statybos inspekcija (per "Infostatybą"), kai jau gausite leidimą statybai.

Statybos leidimai ir reikalavimai

Pagrindinės savybės

tags: #devynaukstis #blokinis #namas