Lietuvoje kasmet maždaug kas šimtasis žmogus sudaro testamentą. Beveik kiekvienas žmogus per savo gyvenimą būna sukaupęs kažkokio turto, todėl testamentas tampa svarbiu dokumentu, užtikrinančiu, kad turtas bus paskirstytas pagal asmens valią.
Testamentas - tai asmens valia, kuri atskleidžiama įpėdiniams tik po jo mirties. Lietuvos notariato įstatymas nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, kai šie pateikia mirties liudijimą.
Sudarydamas testamentą asmuo gali aiškiai įvardyti, kam palikti savo turtą. Svarbu žinoti, kad testamentu galima atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Taip savotiškai įvykdomas teisingumas.
Kas gali sudaryti testamentą?
Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Testamentu galima palikti visą savo turtą arba jo dalį.
Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.
Paveldėtojais gali būti vienas ar keli asmenys, nesvarbu, jie yra ar nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Retesni, tačiau taip pat galimi atvejai, kai turtas testamentu paliekamas valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Testamentus rašo vis jaunesni - 30-50 metų sulaukę asmenys.
Testamento rūšys
Testamentai skirstomi į dvi rūšis: oficialusis ir asmeninis.
Oficialusis testamentas
Oficialieji testamentai sudaromi raštu dviem egzemplioriais ir yra patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas. Surašytas dokumentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams.
Testamentą pasirašo testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas egzempliorius duodamas testatoriui, kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje.
Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu dokumentą už jį pasirašyti gali notaro ar kito teisę patvirtinti testamentą turinčio pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą ir kartu nurodyti priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti.
Dažni atvejai, kai patvirtinti testamentą vykstama pas garbaus amžiaus asmenį ar ligonį į namus ar gydymo įstaigą.
Asmeninis testamentas
Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja.
Šį dokumentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsulinam pareigūnui užsienio valstybėje. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė.
Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti įstatymų nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienus metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Patvirtinti, priimti saugoti ar panaikinti testamentai registruojami Testamentų registre, VĮ Registrų centre.
Ar galima pakeisti testamentą?
Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarydamas naują dokumentą arba paduodamas prašymą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.
Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą ankstesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytajam.
Testatorius įpėdinį ar testamentinės išskirtinės gavėją gali paskirti nurodydamas sąlygą ar sąlygas, kurias jie privalo įvykdyti, kad galėtų paveldėti.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Jei asmuo priėmė palikimą, vadinasi, priėmė ne tik turtą, bet ir skolas. Jeigu palikimas buvo priimtas pagal antstolių sudarytą turto aprašą, tuomet įpėdinis už skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tokiu atveju, jei skola viršija paveldėto turto vertę, ji nebus iki galo grąžinta.
Jeigu asmuo testamento nesurašo, visas jo turtas yra padalijamas pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, įpėdiniai yra skirstomi į dvi kategorijas.
Pirmoji kategorija, kuomet turtas yra padalijamas pagal įstatymą, t.y. testamentas nėra sudarytas, įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat valstybė ar savivaldybės.
Antruoju atveju, kuomet paveldima yra pagal testamentą, įpėdiniais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys tai yra tie, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, taip pat tie, kurie testamente įvardyti dar nepradėti asmenys.
Svarbu paminėti, kad naujausią testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu.
Bendrasis sutuoktinių testamentas
Sutuoktiniai gali sudaryti bendrą testamentą, kuriuo visą turtą paliktų vienam vaikui, o antras vaikas į paveldėtojus nebūtų įtrauktas. Tokiu atveju sutuoktiniai turėtų rašyti bendrą testamentą ar atskirus?
Kai testamentą sudaro vienas asmuo, jis turi laisvę pasirinkti, kam savo turtą ar jo dalį norėtų palikti, bei teisę pasirinkti, kam atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar visų įpėdinių pagal įstatymą. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi tik palikėjui priklausantį turtą.
Šiek tiek kitaip yra tuo atveju, kai sudaromas bendrasis sutuoktinių testamentas - juo yra išreiškiama ne vieno, bet dviejų asmenų valia ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis be išlygų.
Sudarydami bendrą testamentą, sutuoktiniai gali nuspręsti, kas po abiejų sutuoktinių mirties paveldės turtą ir iš ko bus atimama paveldėjimo teisė pagal įstatymą.
Reikėtų akcentuoti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis po pergyvenusio sutuoktinio mirties, jokių teisių į šį turtą neturi iki tol, kol vienas iš sutuoktinių yra gyvas. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties.
Jeigu vienas iš sutuoktinių nori sudaryti savo testamentą atskirai, pirmiausiai jis turi atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą. Priešingu atveju, tik jo vieno sudarytas testamentas negalios.
Ar galima pakeisti bendrąjį sutuoktinių testamentą?
Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo sutuoktinių testamento, nes tokiu atveju jis keistų ir mirusiojo sutuoktinio valią jam nesant gyvam.
Jeigu bendruoju sutuoktinių testamentu įpėdinis, kuris paveldės po abiejų sutuoktinių mirties, nepaskirtas, pergyvenęs sutuoktinis gali sudaryti testamentą.
Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti priimti palikimą.
Bendrą sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai. Tokios teisės neturi bendraturčiai, sugyventiniai ar kiti susitariantys asmenys.
Kalbant apie bendrojo sutuoktinių testamento nuginčijimą, reikėtų pažymėti, kad į testamentą neįtrauktas vaikas, siekdamas užginčyti bendrąjį sutuoktinių testamentą, turi pareigą įrodyti, kad bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu sutuoktiniai buvo tokios būsenos, kuri neleido jiems adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ieškovas gali teismo prašyti paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
Tačiau eksperto išvada, nors ir laikoma patikimu įrodymu, teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Testamento nuginčijimas
Vertinant testamento turinį nustatoma, ar jis atitinka būtinuosius sandorio elementus. Būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentą itin reikšmingas elementas - testatoriaus valia, t. y., ar testamento turinys atitinka palikėjo valią.
Didelės reikšmės gali turėti tai, kokiomis aplinkybėmis testatoriai pasirašė testamentą (pavyzdžiui, testamentą pasirašė patys testatoriai notaro akivaizdoje).
Vertinant testamento turinį, įtakos gali turėti testatorių parašas. Pavyzdžiui, testamente ranka parašyti vardai ir pavardės, parašai pasirašyti tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, parašai padėti tvirtai - visa tai gali leisti teismui spręsti, ar testamento pasirašymo momentu testatoriai buvo sąmoningi ir socialiai orientuoti.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valią, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, privalu gerbti. Tokios valios nuginčijimui turi būti nustatyti pakankamai akivaizdūs įrodymai, jog tokia valia neegzistavo, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.
Jeigu teismas nustato, kad testatoriai testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuoti, patys suformavo savo valią, ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai toks sandoris turėtų būti išsaugomas.
Alternatyvos testamentui: dovanojimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartys
Visų pirma, reikia pabrėžti, kad dovanojimo sutartis iš esmės skiriasi nuo testamento. Testamentas galioja tik po testatoriaus mirties ir iki tol visas turtas lieka testatoriaus nuosavybe, kuris bet kada šį turtą gali perleisti kitiems asmenims. Dovanojimas yra neatlygintinis sandoris, kuriuo nuosavybės teisė perduodama iš karto ir dovanotojas praranda kontrolę ir teises į turtą.
Jei šalys pageidautų sudaryti dovanojimo sutartį, siekiant užtikrinti močiutės interesus, konkrečiai gyvenimą dovanojamame bute, šiam turtui būtų galima nustatyti uzufruktą. Uzufruktas - asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti jo vaisius, produkciją ir pajamas.
Jei močiutė pageidautų anūko būti išlaikoma, rekomenduotina apsvarstyti alternatyvius sandorius - išlaikymo iki gyvos galvos sutartį arba rentos sutartį. Praktikoje notarai neretai susiduria su atvejais, kai šalys atvyksta sudaryti dovanojimo sutarties, tačiau iš pokalbio paaiškėja, kad tikroji šalių valia yra susijusi su išlaikymu ar priežiūra.
Sudarant rentos sutartį viena šalis - rentos mokėtojas - įsipareigoja neatlygintinai ar mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui - sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Taigi, šios sutarties atveju močiutė anūkui perduotų savo turimą butą, o jis močiutei mokėtų rentą - periodiškai mokėtų sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip ją išlaikytų.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis leidžia perduoti turtą (šiuo atveju - butą) anūkui, kartu aiškiai įtvirtinant jo pareigą iki močiutės mirties ją išlaikyti ir prižiūrėti. Tokiu atveju į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja - ir jo priežiūra. Sutartyje taip pat gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas.
Todėl labai svarbu išlaikymo iki gyvos galvos sutartyse nurodyti konkrečias sąlygas: dėl aprūpinimo gyvenamąja patalpa, nurodant, kur močiutė pageidauja gyventi, drabužiais, kiek kartų per dieną rentos gavėjas bus maitinamas karštu maistu, prausiamas, kaip bus tenkinami kiti rentos gavėjo poreikiai, pavyzdžiui, vykti į bažnyčią, aplankyti kapų, į medicinos įstaigą. Tam, kad rentos gavėjų lūkesčiai būtų įgyvendinti, notarai rekomenduoja sutartyje numatyti visas sąlygas ir buitines detales, net ir tas, kurios gali pasirodyti smulkmeniškos.
Civilinio kodekso 6.462 straipsnis taip pat numato galimybę išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis, kurios mokamos iki rentos gavėjo mirties.