Kaunas toliau augina gatvės meno galeriją po atviru dangumi. Atlanto vandenyną perirklavusio keliautojo Aurimo Valujavičiaus odisėją kauniečiams nuo šiol primins naujas gatvės meno kūrinys ant daugiabučio sienos V. Krėvės prospekte. „Gyvų sienų“ ekspoziciją papuošė scena su A. Valujavičiaus žygdarbiu irklais įveikiant Atlantą. Irklinės valties „Lituanica“ atvaizdas papildė jau anksčiau didžiuliame piešinyje įamžintą S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.
Naujas piešinys ant V. Krėvės pr. 19 numeriu paženklinto daugiabučio sienos. Šaltinis: pilotas.lt
Tiesa, valtis „Lituanica“ šią savaitę nupiešta prieš penkerius metus kurtame paveiksle, vaizduojančiame transatlantinį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Simboliška, jog būtent šių metų liepą sukaks lygiai 90 metų nuo istorinio lakūnų iššūkio.
Idėjos gimimas ir įgyvendinimas
Idėją papildyti ir išplėsti gatvės meno kūrinį pastūmėjo žinomas Kauno menininkas T. Norvila, neretai prisistatantis pseudonimu Morfai. Sulaukęs Kauno miesto savivaldybės palaikymo bei finansavimo, lietuvis suorganizavo kolegos iš Kipro atvykimą į Lietuvą, padėjo ruošti eskizą ir galiausiai paliko jam pilną kūrybos laisvę visa tai įgyvendinant.
„Mintis gimė, kai pradėjau domėtis Aurimo kelione per Atlantą. Labai įkvėpė. Pamaniau, reikėtų kažkokia forma visa tai įamžinti. Prisiminiau, kad 2018 metais su kolega Paparazzi įamžinome „Lituanicos“ skrydį per Atlantą. Apačioje buvo likę vietos - Achilleas ten nupiešė debesį. Pasirodė, kad kažko trūksta. Dabar juokaujame, kad ši vieta kaip tik ir buvo skirta Aurimui ir jo laivui. Debesys virto audringu vandenynu ir viskas susijungė į vieną. Pasistatėme pastolius, pavyko įdomus piešinio papildymas. Tai būna gana retai. Unikalus piešinys, minintis istoriją, tuo pačiu tapo maža dovanėle kauniečiams“, - pasakojo T. Norvila.
Kūrybinis procesas
Gatvės menininkai su savo pačių sugalvota užduotimi susidorojo per 3 dienas. Pasak graiko Paparazzi, sugrįžimas prie pažįstamos sienos jam tapo tikru netikėtumu. „Įdomu grįžti prie to paties kūrinio antrą kartą ir jį papildyti, savotiškai užbaigti. Net nepagalvojau, kad taip gali nutikti. Iš esmės tai yra unikalus atvejis - piešinys turi tiesioginį ryšį su įvykiais ir žmonių pasiekimais, - primena Achilleas. - Nors orai buvo karšti, man, kaip pietiečiui, netrukdė. Svilinanti saulė nemaišė. Į Lietuvą galbūt grįšiu dar šią vasarą.“
Menininkas iš Kipro juokavo, kad ateityje jam gali tekti dar kartą grįžti prie piešinio, jeigu kažkam pavyktų perskristi Atlantą oro balionu ar įveikti vandenyną kitais būdais bei priemonėmis.
Naujasis piešinys ant V. Krėvės pr. 19 numeriu paženklinto daugiabučio sienos neliko nepastebėtas ir paties herojaus A. Valujavičiaus. Keliautojas netruko pasidalinti savo pirmąja reakcija socialinių tinklų paskyrose. Kalbėdamas apie neeilinį savo jėgų išbandymą irkluojant per Atlantą ir vis naujų iššūkių paieškas, A. Valujavičius nedaugžodžiauja. Su sau būdingu kuklumu kaunietis cituoja Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto žodžius: „Gyvenimas - arba drąsus nuotykis, arba niekas!“
„Kaunas jau daugiau kaip penkerius metus nuosekliai plečia gatvės meno ekspoziciją mieste. Kūriniai pagyvina pilkas sienas ir puošia pastatus bei erdves kartais visai netikėtose miesto vietose. Šįkart galime pasidžiaugti, kad papildytas piešinys įamžino neeilinį įvykį ir ilgam primins apie unikalų kauniečio pasiekimą“, - teigė programą „Gyvos sienos“ kuruojantis Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Gatvės menas Kaune: nuo ištakų iki šiandienos
Prieš penkerius metus T. Norvila, sulaukęs Kauno miesto savivaldybės paramos, su kolega Achilleasu įamžino 1933 m. liepą per Atlantą skridusį ir mįslingomis aplinkybėmis sudužusį lėktuvą „Lituanica“. Jį pilotavo legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas. Kauniečių gatvės menas toliau stebina, o Dainavos mikrorajone įamžintas ir dar vieno lietuvio žygdarbis, keliautojo Aurimo Valujavičiaus perplauktas Atlantas irkline valtimi. Dabar ant šio namo sienos puikuojasi trys Atlantą įveikę lietuviai.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pamena, kad 1992 m. būtent Kaune atsirado tikriausiai net pirmasis Lietuvoje vakarietiško tipo grafitis. Vėliau Kaune pradėjo daugėti grafičių ir užrašų, neretai tiesiog kaip vandalizmas. Situacija pasikeitė, kai atsirado legalių grafičių sienų ir vietų.
„Vienos tokių buvo sienelės M. K. Čiurlionio ir Kęstučio gatvėse. Ėmė rastis įvairių tam skirtų festivalių, pavyzdžiui, „Nykoka“. Iki tol šie dalykai daugelį metų vyko stichiškai“, - pasakojo S. Rimas. 2017 m. pradėta iniciatyva „Kauno akcentai“. Per šią programą finansuojamas įvairių meno kūrinių įgyvendinimas miesto viešosiose erdvėse.
Procesą paspartino platforma „Gyvos sienos“, skirta piešinių norinčių pastatų savininkams ir idėjų turintiems gatvės menininkams suvesti. Šiuo metu yra daugybė įregistruotų sienų, ant kurių galima kurti grafičius. Beje, įgyvendinus pirmuosius darbus susigriebta, kas laukia meno kūrinio, jeigu daugiabutį bus nuspręsta atnaujinti.
Ryškiausi Kauno gatvės menininkai žinomi ne tik visoje Lietuvoje. „Tenka stebėti, kad daug kūrinių atsirado ir kituose miestuose ar rajonuose. Mūsų kūrėjai kviečiami į užsienio festivalius. Kartu auga menininkų meistriškumas ir piešinių kokybė Kaune“, - sakė S. Rimas.
Žymūs Kauno gatvės meno kūriniai
Kauno pastatų sienos nuolat pasipildo vienu kitu nauju piešiniu. Vieni matyti iš gana toli, kiti nustebina priešais akis iškildami labai netikėtai, tarsi užklupdami praeivius:
- "Vaikai ir knygos" (Gyva Grafika, 2017 m., Kampo g. 7A)
- "Dadaistinė Mona Liza XXI amžiuje" (Linas Kaziulionis, 2016 m., Studentų g. 71)
- "Dialogas" (Tadas Šimkus, 2016 m., Taikos pr. 51)
- "Lituanica" (Timotiejus Norvila-Morfai ir Achilleas "Paparazzi", 2018 m., Krėvės pr.)
- "Geležinkelio stotis" (Antonas Kaliužka, Edgaras Grušnys ir kt., 2013-2016 m., Pramonės pr.)
- "Padangos padangėje" (Žygimantas Amelynas, 2018 m., Vaigoto g.)
- "P.S." (Gyva Grafika, 2020 m., Drobės g. 62)
- "Šančių laikai" (G. Andrijauskaitė ir Tadas Šimkus, 2019 m., Kranto al.)
- "Jis ir Ji" (Gražvyda Andrijauskaitė, 2016 m., A. Juozapavičiaus pr.)
- "Žiema baigės" (Žygimantas Amelynas, 2019 m., A. Juozapavičiaus pr.)
- "Žaliojo tilto siena" (2015-2020 m., Karaliaus Mindaugo pr.)
- "Dviratininkas su rože" (Tadas Šimkus, 2016 m., M. Čiurlionio g. 17/ Vytauto pr. 1)
- "Paskutinis keleivis" (Timotiejus Norvila-Morfai, 2019 m., Geležinkelio stotis)
- "Atsisveikinimas" (Gyva grafika, Tadas Šimkus, 2019 m., Vytauto pr.)
Šiame straipsnyje pasakojama apie netikėtą ir gražų reiškinį Kaune - vaikystės svajonių įamžinimą ant daugiabučių sienų. Tai istorija apie keliautoją Aurimą Valujavičių, kurio vaikystės kiemas tapo įkvėpimo šaltiniu gatvės meno kūriniui.
Kauno Eigulių mikrorajone, ant vieno iš daugiabučių, jau kuris laikas puikuojasi piešinys, kuriame pavaizduoti du vaikai iš kiemo. Vienas iš jų - keliautojas Aurimas Valujavičius. Šis piešinys atsirado prieš keletą metų, kai Kaunas ruošėsi tapti Europos kultūros sostine.
Aistė Paukštė, „Fluxus labas!“ steigėja, teigia, kad piešinys atsirado kaimynų iniciatyva. „Matyt, norėjo suburti naujus kaimynus bendrai į kiemą, tad užpildė paraišką „Fluxus labas! Kiemas“. Tada su menininke atkeliavome į šį kiemą ieškoti istorijų. Ieškant jų, iš vietos gyventojų išgirdome pasakojimus apie keletą žmonių. Vienas iš jų buvo Aurimas Valujavičius. Ne vienas iš žmonių minėjo: „Turime Aurimą, kuris yra keliautojas ir visiems žinomas!“ Tai vietos gyventojai tikrai jį sekė socialiniuose tinkluose ir prieš du metus ir nusprendė, kad jis yra vertas visos didelės daugiabučio sienos“, - pasakoja A. Paukštė.
Piešinyje pavaizduota ir Aurimo vaikystės kiemo draugė - Eva Smoriginaitė. „Nebuvome geriausi draugai, bet tikrai glaudus kontaktas buvo vienas su kitu“, - sako mergina, didžiuodamasi vaikystės draugo kelionėmis ir pasiekimais. Pasak E. Smoriginaitės, „Dažnai aš ir Aurimas važinėdavome dviračiais. Galiausiai jis tą hobį įprasmino savo didžiojoje veikloje, o dabar dar ir pakeitė transporto priemonę. Jis buvo tikrai išdykęs, „škadų“ krėtė. Mėgo inicijuoti „tuku tuku“ žaidimą, tai jau tada pasimatė jo lyderio savybės“.
Šis piešinys - tai ne tik gražus meno kūrinys, bet ir priminimas apie tai, kaip vaikystės svajonės gali virsti realybe. Kaip pats Aurimas tuo metu sakė - „iš jų pasisemti beribės stiprybės“, rašoma Rimanto Kaukėno paramos fondo pranešime žiniasklaidai.
Simbolinis vėrinys Ramiajame vandenyne. Juodi karoliukai paskandinti Ramiajame vandenyne Aurimas Mockus pažadą šią misiją įvykdyti atliko ir giliausioje vandenyno vietoje paskandino sunkiausius sergančių vaikų išgyvenimus, kad į dienos šviesą jie nebeišnirtų. Simboliška, jog vaizdo įraše, kuriuo keliautojas pasidalijo su fondo komanda ir globojamais herojais - jis vilki #užsidėktašką marškinėlius. Fondo kurtus marškinėlius su gerumo taškeliu prieš išlydint Aurimą į kelionę išpiešė mažieji pacientai.
Apibendrinant, Kauno gatvės menas toliau stebina ir džiugina miestiečius bei svečius, o naujasis piešinys ant daugiabučio sienos V. Krėvės prospekte tapo dar vienu įrodymu, kad Kaunas yra miestas, kuriame istorija ir šiuolaikinė kultūra susipina netikėčiausiais būdais.
tags: #lituanica #piesinys #ant #daugiabucio