Kalba yra esminė tautos gyvavimo sąlyga, o kalbos kultūra - neatsiejama žmogaus kultūros dalis. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš sakinio tipų - klausiamąjį nepilnąjį sakinį, jo ypatumus ir vartojimą lietuvių kalboje.
Sintaksės Pagrindai
Sintaksė yra gramatikos dalis, kuri nagrinėja žodžių tarpusavio ryšius, sakinių sandarą, jų sudarymo būdus ir taisykles. Sintaksei taip pat rūpi ir tekstas, sakinių sąsajos jame.
Pagrindinės sintaksės sąvokos:
- Žodžių junginys
- Sakinys (tiesioginis, skatinamasis ir klausiamasis; išplėstinis ir neišplėstinis; vienanaris ir dvinaris; asmeninis ir beasmenis; pilnasis ir nepilnasis; vientisinis ir sudėtinis)
- Sakinio dalys (pagrindinės - veiksnys ir tarinys; antrininkės - papildinys, aplinkybės ir pažyminys)
- Kreipinys
- Įterpiniai
- Tiesioginė ir netiesioginė kalba
Sintaksė kartu su morfologija sudaro gramatiką. Morfologijai rūpi nustatyti, kiek žodis turi formų, kokios jos. Morfologijos objektas yra žodžio formos, jų visuma.
Sintaksė tiria žodžių santykius, jų jungimo būdus, taip pat ir sakinių modelius, sudėtinių sakinių sudarymo būdus, jų rūšis. Pastaruoju metu sintaksei priskiriamas ir tekstas, t. y. sakinių sąsaja.
Kas yra Žodis?
Žodis - kalbėjimo ar teksto dalis, suvokiama kaip sąlygiškai atskira nuo to paties lygmens kitos dalies ir rašoma atskirai. Kiekvienas žodis yra dvipusis: jį sudaro tam tikras garsų kompleksas ir tuo kompleksu reiškiamas turinys, reikšmė.
Žodis - tai pagrindinis šnekos vienetas, turintis savarankišką reikšmę ir laisvai atkuriamas šnekos aktuose. Kiekvienas žodis yra dvipusis: jį sudaro tam tikras garsų kompleksas ir tuo kompleksu reiškiamas turinys, reikšmė. Garsų kompleksas - tai materialioji (mūsų klausos organais girdima), o turinys - idealioji (mūsų sąmonės suvokiama) žodžio pusė.
Pavyzdžiui, žodžio "miškas" materialioji pusė yra šešių garsų kompleksas, o idealioji - "medžiais apaugusi vieta". Šiodvi pusės yra būtini bet kurio žodžio elementai: nėra žodžio be garsų komplekso, taip pat nėra žodžio, kuris neturėtų vienokios ar kitokios reikšmės.
Sakinių Tipai
Pagal tikslą, kuriam sakinys vartojamas, sakiniai skirstomi į:
- Tiesioginius
- Skatinamuosius
- Klausiamuosius
Sakiniai, kuriais prašoma, patariama, raginama ar liepiama, yra skatinamieji sakiniai. Pavyzdžiui: "Nemesk kelio dėl takelio", "Eikite sau visi".
Sakiniai, kuriais ko nors klausiama, vadinasi klausiamieji sakiniai. Tokie sakiniai turi savitą intonaciją ir dažnai pradedami klausiamaisiais žodžiais: dalelytėmis ar, argi, bene, gal, kažin, nejaugi, įvardžiais kas, kuris, koks, kelintas, prieveiksmiais kada, kur, kodėl, kaip.
Jei sakinys tokių žodžių neturi, klausiamoji intonacija yra ypač ryški. Į vienus klausiamuosius sakinius galima atsakyti žodžiais "taip" arba "ne", į kitus atsakant reikia pateikti naujos, papildomos informacijos.
Klausiamaisiais sakiniais galima ką nors teigti, reikšti įvairius minties atspalvius: prašymą, draudimą, nepasitenkinimą, nustebimą ir pan. Todėl klausiamieji sakiniai gali būti vartojami kaip tiesioginių ir skatinamųjų sakinių sinonimai.
Pavyzdžiui:
- "Argi valdovai turi širdį?"
- "Ko ten rėkauji?"
Klausiamieji sakiniai ką nors pasakojant, aiškinant ar įrodinėjant padeda aktyvinti klausytoją ar skaitytoją, atkreipti jo dėmesį į svarbesnius dalykus.
Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai gali būti pasakomi pakeltu balsu, šaukiamai. Šaukiamąja intonacija pasakyti sakiniai tampa šaukiamaisiais sakiniais. Pavyzdžiui: "Audra ateina!", "Kaip nuostabu gyventi!".
Pilnieji ir Nepilnieji Sakiniai
Pagal sakinio dalių išsamumą sakiniai skirstomi į pilnuosius ir nepilnuosius. Pilnuosiuose sakiniuose yra visos reikalingos sakinio dalys, o nepilnuosiuose - ne visos. Nepilnuosiuose sakiniuose praleistos sakinio dalys yra aiškios iš konteksto arba situacijos.
Pavyzdžiui, į klausimą "Kur tu eini?" atsakymas "Į kiną" yra nepilnas sakinys, nes praleistas veiksnys ir tarinys ("Aš einu").
Klausiamasis Nepilnasis Sakinys
Klausiamasis nepilnasis sakinys yra sakinys, kuris formuluojamas kaip klausimas, tačiau jame trūksta vienos ar kelių pagrindinių sakinio dalių. Šis sakinio tipas dažnai naudojamas kasdienėje kalboje, kai kontekstas leidžia lengvai suprasti praleistas dalis.
Pavyzdžiai:
- "Ar kavos?" (Vietoj "Ar norėtumėte kavos?")
- "Kada?" (Vietoj "Kada tu grįši?")
- "Kodėl?" (Vietoj "Kodėl tu taip padarei?")
Klausiamieji nepilnieji sakiniai dažnai vartojami dialoguose, kai pašnekovai gerai supranta vienas kitą ir nereikia pilnų, išsamių sakinių. Šis sakinio tipas leidžia kalbėti greičiau ir efektyviau, tačiau svarbu, kad praleistos dalys būtų aiškios iš konteksto, kitaip gali kilti nesusipratimų.
Apibendrinant, klausiamasis nepilnasis sakinys yra svarbi lietuvių kalbos sintaksės dalis, leidžianti lanksčiai ir efektyviai reikšti mintis kasdieninėje komunikacijoje.
Žodžių Junginiai ir Sintaksiniai Ryšiai
Du ar keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu sintaksiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį. Žodžių junginiai susidaro sakinyje ir yra jo komponentai.
Pavyzdžiui:
- matė mišką (Ką matė?)
- gerai matė (Kaip matė?)
- berniukai matė (Kas matė?)
Tie sakinio žodžiai, kurie neturi tiesioginio sintaksinio ryšio, žodžių junginio nesudaro, pavyzdžiui: berniukai ir mišką, gerai ir užtvanką ir tt.
Žodžių Junginių Tipai
Yra trys pagrindiniai žodžių junginių tipai:
- Prijungiamieji žodžių junginiai. Juos sudaro derinimo, valdymo arba šliejimo būdu susiję žodžiai.
- Sujungiamieji žodžių junginiai. Juos sudaro žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą, keliamą iš kurios nors vienos sakinio dalies.
- Tarpusavio sąsajos žodžių junginiai. Šio tipo junginiu sakinyje yra susietos pagrindinės sakinio dalys - veiksnys ir tarinys.
Žodžių junginio ir sakinio dėmenys vienas su kitu yra susiję tam tikrais sintaksiniais ryšiais:
- Prijungimas. Prijungiamuoju ryšiu būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurių vienas yra pagrindinis, o antras nuo jo priklausomas.
- Sujungimas. Sujungiamuoju ryšiu sakinyje būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurie vienas nuo kito nepriklauso.
- Tarpusavio sąsaja. Šiam tipui būdinga tai, kad žodžių sintaksinis ryšys yra abipusis, t. y. kad iš pirmojo dėmens galima kelti klausimą antrajam dėmeniui ir atvirkščiai - iš antrojo pirmajam.
Svarbiausi sintaksiniai vienetai - sakiniai ir žodžių junginiai - susideda iš tarpusavy susijusių žodžių bei jų formų.
Žodžių Tvarka ir Intonacija
Lietuvių kalbai, turinčiai turtingą kalbos dalių kaitymo sistemą (žodžių formos, linksniai su prielinksniais), žodžių tvarka nėra svarbi sintaksinių santykių reiškimo priemonė. Paprastai skiriama dvejopa žodžių tvarka: įprastinė (fiksuota) ir inversinė (pakeista, laisva).
Intonacija yra vienas iš svarbiausių sakinio požymių. Intonacija sakiniui suteikia įvairių emocinių bei ekspresinių atspalvių, padeda išryškinti jo prasmini turinį, rodo jo vientisumą ir baigtumą. Intonacijos vaidmuo išryškėja tik sakytinėje kalboje.
Rašytinėje kalboje iš visų sintaksinių santykių reiškimo priemonių lietuvių kalbai būdingiausios žodžių formos, jos ir gausiausiai vartojamos (90 %), antrą vietą užima tarnybiniai žodžiai (8 %), žodžių tvarka (tik 2 %). Sakytinei kalbai prisideda intonacija.
Kas yra sintaksė?
tags: #ar #gali #buti #klausiamasis #nepilnasis #sakinys